Penktadienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai Europos šalių naudoja JAV debesų kompiuterijos paslaugas vykdydamos svarbiausias nacionalinio saugumo funkcijas. Ataskaitoje įspėjama, kad tokia priklausomybė gali padaryti Europos šalis pažeidžiamas.
Ši analizė paskelbta tuo metu, kai Europos vyriausybės vis labiau baiminasi, kad svarbios skaitmeninės paslaugos gali tapti priklausomos nuo JAV ir gali būti išjungtos, jei įtampa santykiuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu išaugs.
„Rusija ir Putinas Ukrainoje kariauja su Europos šalimi... Bet turime ir JAV prezidentą, grasinusį Danijai ir Grenlandijai“, – sakė Briuselyje įsikūrusio Technologijų ateities instituto (FOTI) atstovas Tobiasas Bacherle. – Į šį geopolitinį poslinkį reikia atsižvelgti.“
Tyrėjai, išanalizavę situaciją ES valstybėse narėse ir Didžiojoje Britanijoje, nustatė, kad 23 iš 28 tiriamų šalių nacionalinės saugumo sistemos „atrodo, kad remiasi JAV technologijomis“.
Tyrėjai analizavo viešą informaciją Gynybos ministerijų tinklalapiuose, nacionalinių žiniasklaidos priemonių bei ES ir JK viešųjų pirkimų duomenis, kad nustatytų pagrindines debesų kompiuterijos sutartis su JAV tiekėjais, įskaitant „Microsoft“, „Google“, „Amazon“ ir „Oracle“.

Iš tirtų šalių 16 iš 28 „yra didelėje rizikos grupėje dėl galimo JAV „avarinio išjungimo“ (angl. kill switch)“, teigė FOTI. Tarp jų – Vokietija, Lenkija ir Didžioji Britanija – vienos iš pagrindinių Europos karinių jėgų.
Tik viena – neutrali Austrija, kuri nėra NATO narė – buvo priskirta mažesnės rizikos kategorijai.
Kai kurios Europos sostinės jau ieško vietinių ar europietiškų technologijų pirkimo variantų, o tai paskatino JAV įmones siūlyti „suverenias“ debesų kompiuterijos paslaugas, kurios, kaip jos teigia, yra nepasiekiamos Vašingtonui.
Tačiau paslaugų apibūdinimas neatsižvelgia į esmines priklausomybes, teigia FOTI ir įspėja, kad tokios sistemos vis tiek gali patekti į JAV Įstatymo dėl teisėto duomenų naudojimo užsienyje (CLOUD) taikymo sritį, leidžiančią JAV valdžios institucijoms reikalauti, kad įmonės perduotų užsienyje saugomus duomenis.
Tyrėjai pridūrė, kad JAV sankcijos taip pat galėtų priversti amerikiečių įmones nutraukti techninės priežiūros paslaugų ir saugumo atnaujinimų teikimą.
Praėjusiais metais Vašingtonas sustabdė Ukrainai teikiamas paslaugas, įskaitant JAV įmonės „Maxar“ palydovinių vaizdų teikimą, po viešo D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskyjo susirėmimo Ovaliajame kabinete.
„Jei tai galima padaryti Kyjivui, tai galima padaryti ir Londonui, Briuseliui, Paryžiui bei Berlynui, – teigė britų analitinio centro „Chatham House“ atstovė Katja Bego. – Tai rimtas signalas, kad reikia pabusti. Tai egzistencinė grėsmė nacionaliniam saugumui.“
FOTI taip pat atkreipė dėmesį į pirmuosius Europos šalių žingsnius siekiant sumažinti šią technologinę priklausomybę. Pavyzdžiui, Italijos gynybos ministerija ir Vokietijos šiaurinė Šlėzvigo-Holšteino žemė perėjo prie atvirojo kodo programinės įrangos.
Tuo tarpu Nyderlandai bendradarbiauja su telekomunikacijų įmone KPN ir Prancūzijos „Thales“ siekdami sukurti savo kompiuterinės debesijos paslaugas gynybos srityje.
„Net ir nedideli pokyčiai ar žingsniai yra žingsnis teisinga kryptimi, – sakė FOTI vadovė Cori Crider. – Atsparumą užtikrina bent jau tam tikros alternatyvos.“



