Azerbaidžane prasidėjo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP29 konferencijai. Vilniaus universiteto (VU) hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis sako, kad mūsų žingsniai, daromi siekiant suvaldyti klimato kaitą yra akivaizdžiai nepakankami, o kai kuriuose sektoriuose išmetamų emisijų kiekis ne tik nėra mažinamas, bet netgi ir didėja.
Numatytų tikslų įgyvendinti nepavyks
29-oji Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP29, šiais metais vykstanti Baku, Azerbaidžane, yra viena iš kiekvienais metais skirtingose šalyse organizuojamų Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijų. Kiekvienoje konferencijoje yra išskiriamas vienas pagrindinis metų tikslas. A. Bukantis sako, kad šių metų konferencijos pagrindinis tikslas yra pakviesti šalis ir jas netgi įtikinti, kad jos prisiimtų adekvačius ir efektyvius įsipareigojimus, siekiant suvaldyti klimato kaitą. Vienas pagrindinių klimato suvaldymo tikslų – kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 laipsniais pagal Celsijų, palyginus su ikiindustriniu laikotarpiu.
„Atrodo, kad jau yra aišku, kad įtilpti į 1,5 laipsnio ribą mums nepavyks“, – sako profesorius.
Pasak A. Bukančio, konferencijose susirinkusią minią bandoma įtikinti imtis veiksmų tam tikrais aktualiais klausimais. „Kol kas yra labai bloga situacija, – sako A. Bukantis. – Kadangi dabartiniai įsipareigojimai, kurie yra įrašyti kiekvienos šalies nacionalinėse programose, visiškai neatitinka tų tikslų, kuriuos numatė Paryžiaus susitarimas.“
Jeigu būtų dabar laikomasi tų įsipareigojimų, kurie yra priimti, tai iki 2035 metų šiltnamio dujų išmetimas būtų sumažintas tik 2–3 procentais, nors reikėtų 60 procentų, pasakoja pašnekovas.
„Bus bandoma įkalbinti visas šalis, kad jos iki 2025 metų paskelbtų jau priimtus naujus įsipareigojimus, kurie būtų paremti ir finansiškai, kurie būtų su tam tikrais įgyvendinimo mechanizmais – ne tik deklaratyvūs popieriai“, – sako A. Bukantis.
Taip pat skaitykite
JAV neskuba teikti paramos
JAV prezidento rinkimus laimėjus Donaldui Trumpui, imta svarstyti, ar aplinkosaugos srityje nebus žengiamas žingsnis atgal. A. Bukantis sako, kad tokie nuogąstavimai yra labai pagrįsti, bent jau prisimenant jo pirmąją prezidentavimo kadenciją.
„Vienas iš pirmųjų D. Trumpo pasirašytų įsakų buvo išstoti iš Paryžiaus susitarimo. Ir dabar galime girdėti lygiai tokią pačią nuomonę ir grasinimus. Jis vėl žada pasirašyti tokį dokumentą“, – nuogąstauja profesorius.
Pasak A. Bukančio, tai būtų didžiulis smūgis, turint omenyje, kad JAV pagal išmetamų emisijų kiekį yra antroji šalis po Kinijos.
Baku konferencijos tikslas yra suformuoti tam tikrą klimato fondą, kuriame būtų pinigų toms šalims, kurios dėl savo skurdo negali nei įsidiegti naujų technologijų, nei adekvačiai reaguoti į įvairias nelaimes. „Yra nutarta, kad klimato fondas turės būti įsteigtas, bet jame kol kas yra labai mažai pinigų. Na, ir tokios turtingos šalys, kaip JAV, akivaizdu, turės prisidėti gana žymiai“, – komentuoja mokslininkas.
Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl JAV, vedamos D. Trumpo, žada išstoti iš Paryžiaus susitarimo.
Tačiau nereikėtų manyti, kad JAV visiškai ignoruoja klimato kaitos klausimus. Amerikoje vykdomi projektai, tačiau šalis neskuba teikti paramos besivystančioms šalims, kadangi mano, jog lėšos nebus panaudotos efektyviai, teigia A. Bukantis.
Pasak profesoriaus, pinigai, kol kas sumokėti į Klimato kaitos žaliąjį fondą yra nepakankami apčiuopiamam pokyčiui pasiekti: „Jie yra dar dešimtis kartų per maži, na o besivystančios šalys pirštu rodo į Vakarų Europos, Amerikos valstybes, kurios yra pagrindinės teršėjos“.
Taip pat nereikėtų pamiršti šalių, turinčių milijardus gyventojų. Jos tampa didžiule našta dėl jose veikiančių lobistinių iškastinio kuro grupuočių, kurios visaip bando paveikti ir vyriausybes, ir sprendimus priimančius žmones, kad šitie nutarimai nebūtų nei pareikšti raštu, nei įgyvendinami.
Daroma nepakankamai
COVID-19 pandemija parodė, kad pasauliui sustojus gamta gali šiek tiek atsigauti, tačiau tikėtis, kad teršianti gamyba galėtų būti sustabdyta nėra labai tikėtinas scenarijus. Paklaustas, ką iš tiesų dar galima padaryti, kad ateitis būtų švaresnė, o gamtoje nekiltų tiek daug neįprastų reiškinių, profesorius sako, kad viskas labai paprasta – turime pereiti prie atsinaujinančios energetikos.
„Energijos ir šilumos gamybos sektoriai turėtų pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių. Vėjo energetika, saulės energetika, hidroenergetika, taip pat ir naujos kartos atominė energetika padėtų sumažinti iškastinio kuro vartojimą“, – sako A. Bukantis.
Pramonė turėtų pereiti prie vadinamųjų žiedinių, mažai anglies naudojančių technologijų, priduria pašnekovas.
Pasak profesoriaus, nereikia galvoti, kad reikės kažką uždaryti, tačiau reikia eiti kitu keliu – naujų technologijų kūrimo, pramonės ir visos technikos progreso keliu.
Visame pasaulyje didžiulė problema yra transporto plėtra. Lietuvoje šiame sektoriuje emisijos lėtėja lėčiausiai. Kai kurių sektorių, pavyzdžiui, aviacijos sektoriuje emisijos netgi didėja. „Aviacijos sektorius jau seniai pralenkė priešpandeminį lygį. Tokiu būdu, vietoje to, kad mažėtų emisijos, jos pastaraisiais metais vis dar didėja“, – teigia pašnekovas.
Mūsų žingsniai siekiant suvaldyti klimato kaitą yra aiškiai nepakankami, sako VU profesorius Arūnas Bukantis.
Viso pokalbio klausykite LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
Parengė Aistė Malonytė
