Prasidėjo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP29 atidarymo ceremonija. Išrinktasis aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininkas Muchtaras Babajevas pavadino konferenciją „tiesos akimirka Paryžiaus susitarimui“, skelbia „The Guardian“.
„Kolegos, esame kelyje į pražūtį. Tačiau tai nėra ateities problemos. Klimato kaita jau čia. Nesvarbu, ar jūs jas matote, ar ne, žmonės kenčia šešėlyje. Jie miršta tamsoje ir jiems reikia daugiau nei užuojautos, daugiau nei maldų ir popierizmo. Jie šaukiasi lyderystės ir veiksmų. (...)
COP29 yra tiesos akimirka Paryžiaus susitarimui. (...) Dabar privalome įrodyti, kad esame pasirengę įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, – sakė M. Babajevas.
Po Donaldo Trumpo perrinkimo JAV gresia šios šalies pasitraukimas iš Paryžiaus susitarimo.
Šalių delegacijos į COP29 renkasi po naujausių perspėjimų, jog 2024 metais gali būti viršyti temperatūros rekordai. Manoma, kad tai dar labiau paaštrins ir taip aršias diskusijas dėl kovos su klimato kaita finansavimo.
D. Trumpas yra pažadėjęs vėl išvesti JAV iš reikšmingo Paryžiaus susitarimo, kuriuo nustatytas plataus užmojo tikslas apriboti klimato atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, lyginant su ikipramoninio laikotarpio lygiu.
Pirmadienį prasidedančioje konferencijoje bus ieškoma būdų, kaip skirti 100 mlrd. dolerių (93,58 mlrd. eurų) per metus besivystančioms šalims, kad šios galėtų kovoti su klimato kaita ir atsisakyti iškastinio kuro.
„Poreikiai siekia trilijonus“
Pagrindiniais ir ginčytinais klausimais išlieka tai, kas skirs finansavimą, koks jis bus ir kurios šalys galės juo pasinaudoti.
Besivystančios šalys reikalauja trilijonų dolerių ir prašo, kad šie pinigai būtų skiriami subsidijoms, o ne paskoloms.
„Žinome, kad poreikiai siekia trilijonus, tačiau yra įvairių nuomonių, kaip tai pasiekti, – nurodė COP29 pirmininkas. – Taip pat girdėjome, kad realus tikslas, kiek viešasis sektorius gali tiesiogiai skirti ir sutelkti lėšų, yra šimtai milijardų.“
Azerbaidžano ekologijos ministras ir valstybinės naftos bendrovės SOCAR veteranas M. Babayevas pareiškė, kad derybos buvo sunkios ir kompleksiškos. „Suprantame politinius ir finansinius apribojimus“, – pridūrė jis.
Besivystančios šalys įspėja, kad negavus šių lėšų joms bus sunku nustatyti ambicingus atnaujintus klimato kaitos tikslus, kuriuos valstybės turi pateikti iki kitų metų pradžios.
Nedidelė išsivysčiusių šalių grupė, kuri šiuo metu skiria lėšas, siekia, kad į paramos teikėjų grupę būtų įtrauktos ir kitos turtingos šalys bei didžiausios teršėjos, tokios kaip Kinija ir Persijos įlankos valstybės.
Tačiau Pekinas griežtai atmeta šiuos pasiūlymus.
„COP29 pirmininkė deda visas pastangas, kad suartintų šalis, – pareiškė M. Babayevas. – Tačiau dar turime daug ką nuveikti, o sandoriui sudaryti liko vos 12 dienų. Dabar turime skubiai užbaigti elementus, išspręsti nesutarimus dėl įnašų ir kiekių ir nustatyti naują tikslą.“
