Remiantis naujai paskelbta analize, per ateinančius 26 metus dėl antibiotikams atsparių bakterinių infekcijų mirs daugiau kaip 39 mln. žmonių. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkės dr. Julijos Armalytės teigimu, didėjantį atsparumą skatina neatsakingas vaistų vartojimas ir senstanti pasaulio populiacija. „Grėsmingiausia ateitis mūsų laukia tada, jei nieko nekeisime“, – sako specialistė.
Naujame tyrime teigiama, kad 1990–2021 m. nuo antibiotikams atsparių infekcijų kasmet mirė daugiau nei milijonas žmonių, o iki 2050 m. šis skaičius gali išaugti iki beveik 2 milijonų. Tyrime apskaičiuota, kad per ateinančius 25 metus (nuo 2025 iki 2050 m.) būtų galima išgelbėti apie 92 mln. gyvybių, jei būtų sudarytos platesnės galimybės gauti tinkamų antibiotikų ir geriau gydyti infekcijas.
J. Armalytė pastebi, kad šio tyrimo išskirtinumas – pirmą kartą susisteminta informacija apie visą pasaulį. Mokslininkai apžvelgė mirtingumo duomenis ir ligoninių įrašus iš 204 šalių 1990–2021 m. laikotarpiu. „Panašūs atlikti tyrimai iki šiol apimdavo paprastai tik tam tikrą grupę šalių, dažniausiai tai išsivysčiusios, aukšto pajamų lygio šalys kaip JAV ar ES“, – komentuoja mokslininkė.
Atsparumas antibiotikams atsiranda tuomet, kai pakitus bakterijų genetinei medžiagai jos tampa nejautrios vaistams, dėl to infekcijas sunkiau gydyti, didėja ligų plitimo, sunkių ligos formų ir netgi mirties rizika.
Nors per pastaruosius tris dešimtmečius nuo bakteriniams vaistams atsparių infekcijų mirštančių jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų skaičius sumažėjo daugiau nei 50 proc., vyresnių nei 70 metų žmonių mirtingumas padidėjo 80 proc., teigiama tyrime. Labiausiai išaugo mirčių nuo auksinio stafilokoko, kuris užkrečia odą, kraują ir vidaus organus, skaičius.
Ne visų antibiotikų atsparumas didėja vienodai
Tyrimo duomenimis, daugelį didžiausiu mirtingumu pasižyminčių infekcijų 1990–2021 m. sukėlė ypač didelį atsparumą vaistams turinčių bakterijų grupė, vadinama gram neigiamomis bakterijomis. Šiai kategorijai priklauso E. coli ir Acinetobacter baumannii – patogenai, siejami su hospitalinėmis infekcijomis.
„Šios bakterijos sunkiau pasiduoda gydymui, labai greitai įgyja atsparumą, todėl prieš jas naudojamų antibiotikų lieka vis mažiau. Paskutinio pasirinkimo antibiotikai, skiriami tik ypatingais atvejais (pvz., kolistinas) turi ir neigiamą poveikį pacientui. Tačiau net ir jiems jau yra atsparių bakterijų, taip pat ir Lietuvoje“, – komentuoja J. Armalytė.
Ataskaitą rengę mokslininkai prognozuoja, kad 2050 m. dėl atsparumo antibiotikams mirs 1,91 mln. žmonių, o dar 8,22 mln. žmonių mirs nuo ligų, susijusių su minėtu atsparumu.
„Žinoma, tai lieka spėjimais, nors remiamasi surinktais realiais duomenimis, naudojami pagrįsti modeliavimo principai. Šiais spėjimais ir modeliavimais stengiamasi atkreipti dėmesį į jau dabar egzistuojančią problemą“, – pastebi mokslininkė.
Pašnekovės teigimu, nepaisant gąsdinančių prognozių, yra ir teigiamų pavyzdžių, kaip sistemingos pastangos padėjo sumažinti tam tikrų bakterijų infekcijų skaičių, pavyzdžiui, meningitą, sepsį ir plaučių uždegimą sukeliančių Streptococcus pneumoniae bakterijų infekcijų skaičius mažėja. „Sėkmingai mažinamų infekcijų skaičiai siejami su prevencijos priemonėmis – vakcinavimu, asmens higiena, jau užsikrėtusių žmonių priežiūra ir informavimu, kad jie neužkrėstų kitų“, – teigia J. Armalytė.
Atsparumą skatina ne tik neatsakingas vaistų vartojimas
Nors gali pasirodyti, kad labiausiai atsparumą antibiotikams skatina neatsakingas vaistų vartojimas, tyrimo autoriai įvardija kitą, svarbesnę, priežastį – senstančią pasaulio populiaciją. Anot J. Armalytės, kuo mažiau antibiotikų vartos sveiką imunitetą turintys žmonės, tuo daugiau galimybių pagyti turės vyresnieji, kurie be antibiotikų kovoti su infekcija jau nebegali.
„Skaičiuojama, kad 2100 m. net 25 proc. pasaulio populiacijos bus virš 65 m. Taigi, net ketvirtadalį populiacijos kankins senų žmonių problemos – silpstantis imunitetas, neleidžiantis organizmui sėkmingai kovoti su infekcija, su amžiumi besikaupiančios kitos chroniškos ligos, taip pat vyresni žmonės jautresni žalingam vaistų poveikiui“, – komentuoja mokslininkė.
Dar viena svarbi problema – antibiotikų naudojimo reguliacijų trūkumas gyvulininkystės sektoriuje. „Nepakanka vien griežtai reguliuoti žmonių ligų gydymui skiriamų antibiotikų, reikia atkreipti dėmesį ir į gyvulininkystėje naudojamus antibiotikus, stebėti ir kontroliuoti aplinkoje aptinkamų antibiotikų ir pesticidų kiekius. Net nedidelės antibiotikų koncentracijos aplinkoje gali pastūmėti bakterijas įgyti atsparumą jiems, o vėliau šis atsparumas gali būti perduotas ir infekciją sukeliančiam mikroorganizmui“, – teigia pašnekovė.
Pietų Azija, Lotynų Amerika ir Karibų jūra – tai tyrimo autorių išskirti regionai, kuriuose prognozuojamas didžiausias mirtingumas. Todėl, tyrimo autorių teigimu, bet kokiose strategijose, skirtose kovoti su atsparumu vaistams, pirmenybė turi būti teikiama mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims.
„Taip pat vertėtų domėtis infekcijų prevencija – vakcinavimo galimybėmis, asmenine higiena. Jei peršalote, pakilo temperatūra, likite namie, o jei būtina išeiti iš namų, užsidėkite kaukę. Jei jau tenka gerti gydytojo paskirtus antibiotikus, būtinai pabaikite paskirtą antibiotikų ciklą, net jei po kelių dozių pasijutote geriau. Nutrauktas antibiotikų kursas gali prisidėti prie atsparių bakterijų atsiradimo, kurios vėliau gali sukelti daug rimtesnę, neišgydomą infekciją jums ar jūsų artimiesiems“, – pabrėžia VU GMC mokslininkė J. Armalytė.
