Gegužę net du lėktuvai pateko į stiprią turbulenciją, kurios metu buvo sužaloti žmonės ir netgi fiksuota viena mirtis. Readingo universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad nuo 1979 m. regione virš Šiaurės Atlanto – vieno judriausių pasaulio skrydžių maršrutų – bendra metinė stiprios turbulencijos trukmė padidėjo 55 proc.
Gegužės 21 d. „Singapore Airlines“ lėktuvas, skridęs iš Londono į Singapūrą susidūrė su stipria turbulencija. Įvykio metu buvo sužeista daugiau nei 100 žmonių ir vienas britas mirė (įtariama, nuo širdies smūgio).
Tą pačią savaitę, gegužės 26 d., su stipria turbulencija susidūrė ir iš Dohos į Dubliną skridęs „Qatar Airways“ lėktuvas. Dublino oro uoste jis nusileido su dvylika sužeistų įgulos narių ir keleivių.
Kas yra turbulencija?
Turbulenciją sukelia staigus oro srauto pasikeitimas. Jį gali lemti orų pokyčiai, kurie įvyksta dėl netoliese vykstančios audros, per kalnų masyvus judantis oras, taip pat atmosferos sraujymės (ypač greitai judančio oro srautai). Išskiriamos keturios turbulencijos kategorijos: lengva, vidutinė, stipri ir ekstremali.
Kai susiduria šiltas ir vėsus oras, atsiranda vadinamoji giedro dangaus turbulencija. Pilotams ją sunkiau pastebėti, nes šio tipo turbulencija nesusijusi su matomais orų pokyčiais.
Turbulencija yra pagrindinė įgulos ir keleivių traumų skrydžio metu priežastis.
Kur turbulencija dažniausiai pasitaiko?
Kaip „The Guradian“ aiškino Griffitho universiteto aviacijos skyriaus vadovas dr. Guido Carimo jaunesnysis, paprastai turbulencijos tikimasi virš aukštų kalnų, vandenynų, pusiaujo ir įskridus į atmosferos sraujymes. Tačiau giedro dangaus turbulencija, kurią paprastai sukelia labai staigus vėjo krypties pasikeitimas, gali atsirasti bet kur ir bet kada.
Švedijos turbulencijos prognozių svetainės „Turbli“, kuri naudoja JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos ir Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos informaciją, duomenimis 2023 m. turbulentiškiausi maršrutai buvo šie: iš Santjago, Čilės, į Santa Krusą, Boliviją, iš Almatos, Kazachstano, į Biškeką, Kirgiziją, iš Landžou į Čengdu, Kinijoje, iš Centrairo į Sendajų, Japonijoje, iš Milano, Italijos, į Ženevą, Šveicariją.
Pietinė Ramiojo vandenyno dalis užėmė pirmąją vietą tarp neramiausių vandenynų, virš kurių vykdomi skrydžiai.
Australijos transporto saugos biuro duomenys rodo, kad 2023 m. visame pasaulyje įvyko 3047 komercinių orlaivių incidentai. Iš jų 236 lėmė oro sąlygos.
Klimato kaita stiprina turbulenciją
2023 m. Readingo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad virš Šiaurės Atlanto vandenyno bendra metinė stiprios giedro dangaus turbulencijos trukmė nuo 1979 m. iki 2020 m. padidėjo 55 proc., vidutinio sunkumo turbulencija pailgėjo 37 proc., o lengvos turbulencijos trukmė – 17 proc.
Tyrimą atlikusi komanda teigia, kad šie turbulencijos pokyčiai yra nulemti klimato kaitos. Šiltėjantis oras dėl išmetamo CO2 kiekio didina vėjo sūkurius atmosferos sraujymėse, todėl Šiaurės Atlante ir visame pasaulyje stiprėja skaidraus oro turbulencija.
2023 m. NASA atliktame tyrime teigiama, kad iki 2050 m. oro turbulencija gali padidėti nuo 10 iki 40 proc., todėl lėktuvai susidurs su sunkumais skrendant dabar įprastame aukštyje. Nors pilotai galėtų bandyti aplenkti keturias pagrindines atmosferos sraujymes, kurios sukasi aplink mūsų planetą, skrydžiai dėl to pailgėtų ir jiems reikėtų daugiau degalų.
