Generatyvaus (kurti gebančio) dirbtinio intelekto (DI) įrankiai padeda vaizdinį, garsinį ar tekstinį turinį kurti akimirksniu. Pasirodžius „ChatGPT“ galėjome tik spėlioti, kokią įtaką ši technologija turės įvairių profesijų atstovų darbui. Tačiau šiandien jau neabejojama – „ChatGPT“ paveikė daug profesijų: nuo kūrybinių darbuotojų iki verslo laiškus rašančių vadybininkų. Tarp kitų sričių specialistų, DI įrankiu privalumais naudojasi ir teisininkai. Tiesa, ne visuomet sėkmingai.
Tarptautinėje žiniasklaidoje 2023 m. birželį pasirodė sensacingos antraštės, bylojusios apie tai, kaip du advokatai JAV teismui pateikė ieškinį, kuriame citavo net šešis neegzistuojančių, dirbtinio intelekto sugeneruotų bylų sprendimus. Teisėjas minimų advokatų kontorai skyrė baudą, o kartu pateikė nuomonę dėl, jo teigimu, „nesąmoningų svaičiojimų“ (angl. gibberish), pateiktų ieškinyje.
Teisėjas Peteris Kevinas Castelas teigė esą įprasta, jog teisininkai teismui teikdami dokumentus naudojasi kolegų, duomenų bazių pagalba, o technologijų pažangos akivaizdoje nėra draudžiama pasitelkti ir patikimus dirbtinio intelekto įrankius. Vis dėlto advokatai yra įpareigoti užtikrinti teikiamų duomenų tikslumą. Žalingos tokio aplaidumo pasekmės kenkia ne tik teismo procesui, bylos šalims, tačiau ir teismų reputacijai. Be to, toks advokatų elgesys „skatina cinizmą teisininko profesijos ir visos teismų sistemos atžvilgiu“.
Galiausiai teisėjas pabrėžė, jog DI naudojimo teismo procese atgarsiai gali lemti ir tai, jog bylos dalyviai mėgins kvestionuoti ar užginčyti ne tik vieni kitų procesinius dokumentus ar įrodymus, tačiau ir teismo sprendimą.
Panaši gynybos taktika teismo salėje jau buvo pasitelkta. 2016 m. „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas technologijų konferencijos Los Andžele metu pareiškė, jog automobilių Tesla autonominė vairavimo funkcija daug saugesnė nei tais atvejais, kai vairuoja pats žmogus. Drąsi verslininko pozicija buvo užfiksuota vaizdo įraše platformoje „Youtube“. Avarijoje žuvus autonomine automobilio funkcija pasinaudojusiam vyrui, pastarojo šeima, 2023 m. teikdama ieškinį teismui, reikalavimus pagrindė šiuo vaizdo įrašu. E. Musko advokatai laikėsi tvirtos pozicijos – verslininkas tapo išmaniosios vaizdo klastotės (angl. deepfake) auka – konferencijoje nieko panašaus nesakė, o vaizdo įrašas tėra klastotė.
Generatyvaus dirbtinio intelekto pagrindu veikianti technologija padeda sukurti vaizdo įrašus įvykių, kurių iš tiesų nebuvo, skleisti propagandą, apsimesti įžymybėmis ar politikais, apgaudinėti žmonės. Pasitelkiant „deepfake“, vaizdo įraše esančiam asmeniui gali būti suteikiamas kito žmogaus balsas ar veido bruožai.
DI tobulėjant, netrukus bus lengva teigti, jog vaizdiniai ar garsiniai įrodymai teisme yra suklastoti. Teisėja Evette Pennypacker nutarime „Tesla“ pozicijai nepritarė, teigdama, jog pastaroji kelia didelį nerimą, kadangi E. Muskas pats sau susikuria nepagrįstą imunitetą ir iš esmės neturi atsakyti už savo veiksmus bei žodžius, prisidengdamas tuo, jog yra „deepfake“ taikinys. „Teismas atsisako įtvirtinti tokį precedentą“, teigė teisėja.
Generatyvų dirbtinį intelektą pradeda naudoti ir patys teisėjai. JAV Kolumbijos teisėjas, spręsdamas dėl autistiško vaiko medicininių išlaidų atlyginimo, pripažino pasinaudojęs įrankio „ChatGPT“ pagalba. Susidūręs su kritika, teisėjas tikino, jog robotas gali padėti paspartinti teismo procesus, o juo naudojantis tik kaip įrankiu, teismo procesui šis nepakeis.
Vis dėlto JAV teisėjai jau pradėjo taikyti taisykles „ChatGPT“ naudojimui teismo procese – Teksaso valstijos teisėjas numatė advokatams pareigą patvirtinti, jog nenaudojo dirbtinio intelekto programų teikiamuose dokumentuose nepatikrindami jų tikslumo patys. Anot teisėjo, šios platformos yra linkusios į „haliucinacijas“. Jos sugalvoja nebūtų dalykų, pavyzdžiui, bylų sprendimų citatų.
Kita vertus, Jungtinės Karalystės Apeliacinio teismo teisėjas neseniai pagyrė „ChatGPT“ kaip „linksmai naudingą“ priemonę. Šis teisėjas, kuris specializuojasi intelektinės nuosavybės teisės srityje, tvirtino, kad jis paprašė DI įrankio pateikti teisės srities reguliavimo santrauką ir gavo pastraipą, kuri, jo nuomone, buvo priimtina kaip atsakymas.
Dirbtinio intelekto sukurtos galimybės jau spėjo pasiekti kone visus teismo procese dalyvaujančius subjektus: ieškovus, advokatus, teisėjus ir kitus teismų sistemos darbuotojus. Vieni džiaugiasi galimybe paprastuoju būdu susipažinti su teisine informacija ir įgyti vertingų žinių, kitiems „trumpesnis kelias“ teisingumo link kelia pasipiktinimą.
Inovatyvūs įrankiai neabejotinai gali būti naudingi, jei yra naudojami etiškai ir paisant tam tikrų taisyklių. Pastarųjų, teisiniu lygmeniu, kol kas nėra. Būtent dėl to galime dar didesniu mastu susidurti su trukdžiais teismo procese ir visuomenėje galimai kilsiančiu nepasitikėjimu teisingumo sistemos atžvilgiu.
Kita šiandieninė problema yra technologijos patikimumas bei galimas šališkumas. Nors advokatai duoda priesaiką, kuria įsipareigoja atsisakyti savo asmeninių išankstinių nusistatymų, šališkumo ir įsitikinimų, taip pat ištikimai laikytis įstatymų ir atstovauti savo klientams, generatyvusis dirbtinis intelektas yra programavimo produktas, kurį sukūrė tokios priesaikos nedavę žmonės.
