Prieš 10 000 metų praktiškai kiekvienas žmogus Žemėje turėjo rudas akis. Tai pasikeitė, kai atsitiktinė mutacija (arba mutacijos) ėmė riboti melanino gamybą rainelėje, taip atsirado šviesių akių spalvų spektras, kurį matome šiandien, skelbia „IFLScience“.
Pasak Amerikos oftalmologų akademijos (AAO), žalia yra rečiausia akių spalva, kurią turi vos 2 procentai pasaulio gyventojų. Šis skaičius yra šiek tiek didesnis tam tikrose šalyse, pavyzdžiui, JAV, kur žalias akis turi 9 procentai gyventojų. Beje, kalbant apie retumą, į vertinimą neįtraukiamos raudonos arba „violetinės“ rainelės, kurias kartais galima pamatyti žmonėms, sergantiems albinizmu.
Akių spalvą lemia melaninio kiekis rainelėje. Tam įtaką daro dešimtys genų, kurie sudėtingais būdais sąveikauja tarpusavyje.
Apie 75 proc. akių spalvos lemia vienas genas, OCA2, kuris koduoja pagrindinio tamsiai rudo pigmento melanino gamybą – arba, tiksliau sakant, dalyvauja melanosomų, t. y. ląstelių struktūrų, gaminančių ir saugančių melaniną, brendime. Kitas svarbus genas yra, pavyzdžiui, HERC2, kuris turi įvairių variantų, dėl kurių OCA2 genas gali gaminti mažiau melanino, o tai lemia šviesesnę akių spalvą. Tačiau tai vos keli genų pavyzdžiai.
Kalbant konkrečiai apie žalias akis, žmonės turi turėti tam tikrą genų derinį, dėl kurio susidaro būtent reikiamas kiekis šviesiai rudo pigmento.
Įdomu tai, kad žalios akys iš viso neturi jokio žalios spalvos pigmento. Pasak AAO, jų išskirtinę spalvą taip pat lemia lipochromas – gelsvas, riebaluose tirpus pigmentas, atsakingas už kiaušinių trynių ir sviesto spalvą, kartu su nedideliais rudo pigmento kiekiais. Kai lipochromas tam tikru būdu atspindi šviesą, ji išsisklaido ir sukuria mums matomą būdingą žalią atspalvį.
Panašus reiškinys vyksta ir mėlynose akyse, nors jose nėra lipochromo. Šiuo atveju beveik visiškas pigmento nebuvimas reiškia, kad išsklaidyta šviesa atspindi tik trumpesnius mėlynos spalvos bangos ilgius, panašiai kaip ir efektas, suteikiantis dangui jo spalvą.
Žalios akys yra rečiausias, nes sudėtinga pasiekti pusiausvyrą – tinkamą rudojo pigmento kiekį, kuris sustiprintų atspalvį, ir pakankamą lipochromo kiekį, kad susidarytų geltoni tonai. Tam reikalingas labai specifinis variantų derinys keliuose genuose, kurį paveldi palyginti nedaug žmonių, ypač tam tikrose populiacijose.
Įdomu tai, kad nors akių spalvas galime laisvai suskirstyti į kategorijas, nėra dviejų žmonių, kurių akių spalva būtų visiškai vienoda. Atidžiai pažvelgę į rainelę, pamatysite, kad tai turtingas atspalvių ir dėmelių mišinys, kurio variacijos yra begalinės.
