Žiovulys yra užkrečiamas. Tikriausiai vien skaitant apie tai kyla noras žiovauti, net jei naktį puikiai išsimiegojote. Žiovulys – tai visuotinis stuburiniams būdingas reiškinys, panašu, atliekantis svarbią funkciją – palaikantis mūsų smegenis darbiniame režime. Italijos Parmos universiteto mokslininkų vadovaujami tyrėjai neseniai nustatė, kad užkrečiamą žiovulio poveikį galime patirti dar būdami mamos įsčiose, skelbia „ScienceAlert“.
Tyrime dalyvavo trisdešimt aštuonios 18–45 metų amžius moterys. Visos jos buvo trečiajame sveiko vieno vaisiaus nėštumo trimestre (nuo 28 iki 32 nėštumo savaitės).
Atliekant eksperimentus moterys sėdėjo tylioje patalpoje ir žiūrėjo į ekraną; tuo tarpu jų veidai buvo filmuojami, o vaisiai stebimi ultragarso aparatu.
Iš pradžių joms buvo rodomas vienos minutės trukmės vaizdo įrašas – neutralus kraštovaizdis – leidęs tyrėjams nustatyti, kaip motina ir vaisius elgiasi ramybės būsenoje.
Tada motinoms buvo parodyti trys skirtingi 6 minučių trukmės vaizdo įrašai. Viename vaizdo įraše buvo rodomi žiovaujantys žmonės, kitame – tiesiog išsižiojantys ir susičiaupiantys į žiovulį panašiais judesiais, o paskutiniajame vaizdo įraše buvo matyti neutralūs veidai ramybės būsenoje.
Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų interpretuojami nešališkai, motinos ir vaisiaus įrašus kadras po kadro analizavo trys asistentai, nežinoję, kokius vaizdo įrašus motinos žiūrėjo tuo metu, kai buvo filmuojamos.
Dauguma motinų, žiūrėdamos žiovulį vaizduojantį vaizdo įrašą, bent kartą nusižiovavo, o 18 iš tų, kurios žiovavo, paskatino nusižiovauti ir savo vaisių.
Sunku pasakyti, ar vaizdo įrašas buvo būtinas tam, kad žiovulio banga nusiristų nuo motinos iki vaisiaus, nes kitomis aplinkybėmis žiovaujančių beveik nebuvo.
Visuose žiovulį vaizduojančio vaizdo įrašo seansuose pusėje atvejų motinos ir vaisiai žiovavo sinchroniškai, o 33 proc. atvejų nė vienas iš jų nežiovavo.
Tik 14 proc. atvejų motinai žiūrint vaizdo įrašą, kuriame buvo rodomas žiovulys, ji žiovavo viena, o vaisiai per šį eksperimentinį laikotarpį savarankiškai žiovavo vos 3 proc. atvejų.
Kontrolinių seansų metu retkarčiais pasitaikydavo žiovaujančių, tačiau 80 proc. laiko nei motina, nei vaisius nežiovavo.
Įdomu tai, kad, tyrėjų teigimu, „moterų, kurios dažniau žiovavo, vaisiai taip pat dažniau žiovavo, o tai rodo aiškų teigiamą ryšį tarp motinos ir vaisiaus žiovavimo dažnio“.
Tyrimas čia.
