Ilgus metus situacijai gerėjant, nuo 2010 m. Europoje biologinė įvairovė gėluose vandenyse pradėjo stagnuoti. Šią situaciją įvertino tarptautinė mokslininkų grupė, kurioje pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathanas Bakeris. Tyrime siekta išsiaiškinti bestuburių biologinės įvairovės pokytį gėluose vandenyse 22–jose Europos šalyse nuo 1968 iki 2020 m., rašoma Gamtos tyrimų centro pranešime žiniasklaidai.
Mokslininkai tyrė daugiau kaip 26 tūkst. mėginių, sudarytų iš daugiau nei 700 tūkst. bestuburių organizmų, duomenis. Tyrimas atskleidė, kad anksčiau Europoje biologinė įvairovė intensyviai didėjo – beveik 1 procentu per metus, tačiau tai vyko tik iki 2010 m. Vėliau bestuburių populiacijų atsistatymas sustojo ir negerėja iki šiol.
Mokslininkai kviečia šalis imtis papildomų priemonių biologinei įvairovei plėsti, nes neigiama įtaka upėms ir ežerams dėl taršos, invazinių gyvūnų ir klimato kaitos nemažėja.
„Tai unikalus tyrimas, tiek dėl savo apimties, tiek dėl to, kad jo metu tiriama ne tik organizmų įvairovė, bet ir tų organizmų atliekamos funkcijos. Gauta informacija padės mums ateityje tiriant šiuos organizmus, išsaugoti ir sumažinti neigiamas jų išnykimo pasekmes, kurios gali turėti įtakos mums visiems“, – teigia tyrime dalyvavęs Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathanas Bakeris.
Lietuvos Gamtos tyrimų centro mokslininkas pirmąkart dalyvauja tokio lygio tyrime, kurio rezultatai publikuoti labiausiai pasaulio gamtos mokslų bendruomenės pripažįstamame leidinyje „Nature“.
Bestuburiai – svarbi gėlo vandens ekosistemų dalis
Nors iš pažiūros atrodo, kad bestuburiai yra nesvarbūs ar net atgrasūs, iš tikrųjų jie atlieka labai svarbias funkcijas.
„Jie prisideda prie svarbių gėlo vandens telkiniuose egzistuojančių ekosistemų procesų – skaido organines medžiagas, filtruoja vandenį ir perneša maistines medžiagas tarp vandens ir sausumos aplinkos.
Tokie bestuburiai jau seniai yra vandens kokybės stebėsenos pagrindas“, – aiškina pirmasis tyrimo autorius, Frankfurto Senkenbergo tyrimų instituto ir Gamtos istorijos muziejaus profesorius dr. Peteris Haasė.
Didžiausios grėsmės – tarša, klimato kaita ir invazinės rūšys
Populiariausi bestuburiai – tai lašalai, ankstyvės ir apsiuvos. Jiems būdingos dvi gyvenimo fazės – vandenyje ir sausumoje. Vandenyje bestuburiai gyvena lervos stadijoje. Tyrinėjant lervas, galima gauti daug informacijos apie upės vandens būklę – pablogėjus vandens kokybei, sumažėja šių ir kitų bestuburių įvairovė, todėl nukenčia visa ekosistema.
Prie vandenų būklės blogėjimo labiausiai prisideda žmogaus veikla, pavyzdžiui, pesticidų naudojimas, nuotekos, upės tėkmės užtvėrimas ir invazinių gyvūnų įveisimas.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad panaši situacija jau buvo ir iš jos galima pasimokyti.
„1950–aisiais ir 1960–aisiais JAV ir Europos Sąjunga ėmėsi priemonių atkurti gėlųjų vandenų biologinę įvairovę – pasitelkus šias priemones, 1980–aisiais sumažėjo organinė tarša ir rūgštėjimas, – primena viena pagrindinių šio tyrimo iniciatorių, JAV Smitsono centro mokslininkė dr. Ellen A. R. Welti. – Šių priemonių sukurtas teigiamas pokytis silpsta, nes didėja neigiamų aplinkai veiksnių įtaka.“
Lietuvoje vietinius bestuburius išstumia invazinės šoniplaukos
Mokslininkai pastebi, kad vietinę upių biologinę įvairovę mažina invazinių rūšių plitimas.
„Beveik 70 proc. stebėtų vietų turi invazinių rūšių. Invazinės rūšys dažnai geba geriau nei vietinė fauna prisitaikyti prie neigiamų aplinkos veiksnių, tokių kaip užterštumas ar aukšta temperatūra“, – atkreipia dėmesį dr. Ellen Welti.
Dr. Nathanas Bakeris pažymi, kad Lietuvos upėse taip pat yra invazinių gyvūnų, pavyzdžiui, kelios invazinių šoniplaukų rūšys: „kai kurios jų buvo įveistos sovietiniais laikais siekiant praturtinti žuvų maisto išteklius. Vėliau, dėl tyčinio įveisimo, jos plito ir natūraliai. Tuomet kolonizuotose ekosistemose invazinės šoniplaukos sumažino vietinių rūšių įvairovę, o kai kurias rūšis net išstūmė.
Jei klimato kaita ir toliau veiks Lietuvos upes, plis jau esamos invazinės rūšys ir atsiras naujų. Todėl tarša, klimato kaita ir invazinių gyvūnų plitimas kelia naujų iššūkių biologinės įvairovės išsaugojimui.“
Siūlomos priemonės
Mokslininkai siūlo imtis šių priemonių: plėsti nuotekų tinklus, gerinti nuotekų tvarkymą, apsaugoti lietaus nuotekų sistemas nuo potvynių liūčių metu, efektyviau atskirti mikroteršalus, taip pat mažinti trąšų ir pesticidų naudojimą bei didinti atsparumą žalingam potvynių poveikiui.
Kol kas Lietuva į aptariamą tyrimą nebuvo įtraukta, tačiau Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathanas Bakeris šiuo metu analizuoja Lietuvos duomenis. Jo tyrimai leis atskleisti biologinės įvairovės tendencijas Lietuvoje, interpretuoti duomenis Europos kontekste, o ateityje – užkirsti kelią vietinių rūšių nykimui.
Iš visų veiksnių, lemiančių biologinės įvairovės nykimą, dr. Nathanas Bakeris labiausiai išskiria klimato kaitą – ji, pasak mokslininko, Lietuvoje kelia vieną didžiausių pavojų.
„Klimato kaitos poveikis biologinei įvairovei yra ryškesnis šaltuosiuose regionuose, todėl gyvūnams, prisitaikiusiems prie šalčio, kyla didesnis pavojus“, – sako tyrėjas.
Todėl, mokslininko nuomone, ir priemonės kovoti su biologinės įvairovės mažėjimu ne visur turi būti vienodos: „Pokyčiai Europoje ne visur vienodi, todėl reikia pritaikyti skirtingas priemones tose vietose, kur biologinei įvairovei kyla didžiausia grėsmė, pavyzdžiui, šiaurinėse platumose, kurios yra labiau paveiktos klimato kaitos“.
