Piratinėmis svetainėmis besinaudojanti dalis Lietuvos filmų mėgėjų nesusimąsto, kad patys to nežinodami gali tapti Rusijos rėmėjais. Specialistai skatina būti kritiškais ir geriau remti Lietuvos ar Europos Sąjungos (ES) filmų svetaines.
LRT RADIJO kalbintas pirataujantis pašnekovas pastebi, kad „Filmai.in“ svetainėje akcijų netrūksta. Pavyzdžiui, šiuo metu piratautojams siūloma įsigyti kuponus pigiau nei įprastai, nuo sumokėtos sumos skiriant 1 proc. amerikiečių įmonei „Stripe“, kuri rūpinasi anglies dvideginio mažinimu pasaulyje.
Intelektinės nuosavybės apsaugos centro vadovas Vytas Simanavičius sako, kad tokia akcija nėra logiška ir siūlo ją vertinti kritiškai.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) atstovas Andrius Katinas patikina, kad ši sistema aktyviai stebima.
„Kai tik pastebime, kad vartotojas vyrauja toje neteisiškoje veikloje, užfiksuojame ir iškart siunčiame užklausą, kad tarpininkavimas būtų pašalintas. Jau suspendavome daugiau nei 30 paskyrų“, – paaiškina A. Katinas.
V. Simanavičius sako, kad svetainė randa ir kitų būdų, kaip pasipelnyti.
„Prieš kelias dienas išrado naują sistemą – vartotojams duoda nemokamus kuponus, didėja svetainės žinomumas ir lankomumas, o vykstant jų blokavimui, jie vartotojams paaiškina, kaip atblokuoti svetainę“, – pasakoja V. Simanavičius.
Audiovizualinių kūrinių teisių asociacijos direktoriaus Dariaus Vaitiekūno nuomone, valstybės lygiu piratavimo priežiūra apleista.
„Šiuo metu neturime autorių teisių skyriaus, tad dėmesys galėtų būti didesnis. Dabar jie jaučiasi nebaudžiami, blogiausia, kas jiems dabar nutinka, tai svetainės užblokavimas“, – patikina D. Vaitiekūnas.
Pasak pašnekovo, norint teigiamų rezultatų, reikia vienu metu aktyviai veikti dviem būdais: blokuoti svetaines ir šalinti nelegalų turinį iš interneto. Komisijos narys A. Katinas pabrėžia, jog skiriant pakankamą dėmesį vienai priemonei, atsiveria keliai taikyti ir kitas.
Anot A. Katino, šiuo metu yra tariamasi dėl nelegalių svetainių šalinimo iš „Google“ paieškos. Jis tikisi, kad tai jau bus įvykdyta rugsėjo mėnesį.
V. Simanavičiaus manymu, piratavimas mažėtų, jeigu patys autoriai labiau susirūpintų savo kūrinių priežiūra. Jų iniciatyvos pasigendantis D. Vaitiekūnas pažymi, kad koją kiša laikas, pinigai ir nežinomybė, kuo visa tai pasibaigs.
„Prieš kelis metus jau buvo iškelta byla prieš svetainės administratorius, bet sunku ją išnagrinėti, kai nėra žinoma, kas yra svetainės savininkas, dėl to sunku iškelti civilinį ieškinį, kas pagreitintų procesą“, – paaiškina D. Vaitiekūnas.
V. Simanavičius išskiria ir kitą problemą – nė viena Lietuvos institucija nekontroliuoja informacijos apie autorių teisių valdymą.
„Autorių teisės yra sutartinis dalykas, todėl be kūrinio savininko pareiškimo licencijos tyrimas nebus pradėtas“, – paaiškina jis.
Apžvelgdamas piratavimo situaciją tarptautiniu mastu, V. Simanavičius sako, kad Lietuvą vadinti piratų valstybe ne visai teisinga. Anot jo, jau 15 metų Lietuva nėra priežiūros sąraše.
V. Simanavičius perspėja, kad piratautojai nelegaliai mėgaudamiesi turiniu, dažnai remia Rusiją. „Dažnu atveju filmai talpinami iš rusiškų serverių, o žiūrėdami juos mes remiame karą, nes pajamas gauna Rusija. Geriau nueiti į legalią platformą, susimokėti abonementinį mokestį ir paremti Lietuvą ar ES. Tokiu atveju gal net greičiau baigtųsi karas“, – sako V. Simanavičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad nelegalios filmų svetainės verslo modelis taip pat neša labai didelę žalą teisių turėtojams ir Lietuvos ekonomikai.
Reportažo klausykite LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.
Parengė Domantė Slavinskaitė.
