Lietuvos oro uostuose neapmuitintų prekių parduotuves valdanti Vokietijos bendrovė „Gebr. Heinemann“ iki šiol prekes tiekia ir Aliaksandro Lukašenkos režimo parduotuvėms. Anksčiau LRT skelbė, kad vokiečiai toliau prekiauja ir Rusijoje, tačiau tai specialiai Vyriausybės komisijai nepasirodė reikšminga – grėsmių nacionaliniam saugumui nenustatyta.
Pernai dėl meteorologinių balionų krizės Lietuvoje skelbta ekstremalioji padėtis. Dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos keliamo pavojaus spalį, lapkritį ir gruodį ne kartą buvo stabdoma ir Vilniaus oro uosto veikla. Iš Baltarusijos skrendantys balionai ir šiemet riboja oro uosto veiklą.
Taip pat skaitykite
Pavyzdžiui, balandžio 9 d. naktį ir vėl dėl kontrabandinių balionų grėsmės, vadinama Baltarusijos hibridine ataka, buvo uždarytas sostinės oro uostas. Nacionalinio krizių valdymo centro duomenimis, dalis balionų buvo nukreipti kone tiesiai į Vilniaus oro uosto erdvę.
Tačiau Lietuvos oro uostuose (LTOU) veikiantis prabangių kvepalų, kosmetikos, aksesuarų ir alkoholio pardavėjas vokiečių bendrovė „Gebr. Heinemann“ balionų krizės metu ir toliau vežė bei veža tas pačias prekes į Baltarusiją – į Minsko oro uostą ir pasienio parduotuves, kurias kontroliuoja Aliaksandro Lukašenkos režimas.
LRT dar 2024 m. rašė, kad vokiečių korporacijai Lietuvoje priklauso UAB „Travel Retail Vilnius“ įmonė, kuri prieš dvejus metus laimėjo vadinamųjų „duty free“ parduotuvių operatoriaus konkursą Vilniaus ir Kauno oro uostuose. Pergalė įvyko, kai tas pats „Gebr. Heinemann“, remiantis Rusijos muitinės duomenimis, 2024 m. į Rusiją išvežė prabangos prekių už 9,5 mln. eurų, o 2023 m. ši suma siekė 35 mln. eurų.
LRT ir „Laisvės TV“ turimi dokumentai rodo, kad prieš kiek daugiau nei mėnesį „Gebr. Heinemann“ per Lietuvą vežė prabangos prekes į Minsko oro uosto sandėlį. Ir tai nebuvo vienkartinė siunta. Bendrovė 2024 m. ataskaitoje pati pabrėžė, kad verslas Baltarusijoje atsigauna. (Su A. Tapino analize galite susipažinti čia.)
„Įmonė taip pat užfiksavo teigiamą plėtrą savo pasienio parduotuvių sektoriuje – pastebimai išaugo pardavimai Baltarusijoje ir Sakartvele. Baltarusijoje oro eismo apribojimai dėl politinės ir karinės padėties regione paskatino pasienio parduotuvių augimą“, – rašoma pranešime.
Tačiau oro uostų investuotojo verslo ryšiai klausimų atsakingoms institucijoms nekelia.
Nacionaliniam saugumui tai tinka
Žurnalistams susisiekus su vokiečių bendrove, jie tik dar kartą patvirtino prekiaujantys Baltarusijoje, tačiau plačiau apie veikimą A. Lukašenkos režime nekomentavo.
„Baltarusijoje „Gebr. Heinemann“ veikia tik kaip platintoja. Tiekiame produkciją pagrindiniams tarptautiniams prekių ženklams pagal jų prekių ženklų platinimo politiką ir mūsų platinimo sutartis. 2024 m. apyvarta Baltarusijoje yra panaši į kitų regiono rinkų, tokių kaip Sakartvelas, apyvartą. Visose šalyse, kuriose veikiame, laikomės vietos teisės aktų, kartu užtikrindami visišką tarptautinės teisės ir visų taikomų sankcijų laikymąsi“, – rašoma atsakyme.
Dėl „Gebr. Heinemann“ verslo ryšių LTOU dar 2024 m. gruodį kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, prašydami atlikti papildomą bendrovės „Travel Retail Vilnius“, kuri atstovauja „Heinemann Duty Free“ prekės ženklui, patikrą.
Tokį žingsnį paskatino tuo metu pasirodžiusi LRT Tyrimų skyriaus medžiaga, kurioje pateikta įrodymų, kad „Gebr. Heinemann“ prekiauja Rusijoje, taip pat turėjo ryšių su Rusijos oligarchais. Nors vokiečių bendrovė Lietuvoje veikė beveik 20 metų, tai buvo pirmas kartas, kai speciali komisija tikrino vokiečių atitiktį nacionaliniam saugumui.
„Komisijos atsakymas gautas 2025 m. kovo 7 d., kad sutartys, kuriomis LTOU išnuomojo bendrovei UAB „Travel Retail Vilnius“ patalpas Vilniaus ir Kauno oro uostuose, gali būti vykdomos“, – rašoma oro uostų atsakyme.
Gavę informaciją apie „Gebr. Heinemann“ veiklą Baltarusijoje, žurnalistai į oro uostus kreipėsi dar kartą, klausdami, ar „Travel Retail Vilnius“ informavo, kad balionų krizės metu jų akcininkas prekiavo su A. Lukašenkos režimo bendrovėmis.
„Minimas tiekėjas yra įpareigotas vykdyti nenutrūkstamą veiklą Lietuvos oro uostuose. Mes taip pat su minimu tiekėju palaikome nuolatinį kontaktą“, – teigė oro uostų atstovas.
Tačiau aiškėja, kad šiemet speciali Vyriausybės komisija dar kartą tikrino „Gebr. Heinemann“. Apie tai prasitarė patys LTOU teigdami, kad kovo 20 d. oro uostai iš vyriausybinės komisijos atsakymą gavo dar kartą ir jis nesikeitė. Kodėl šiemet dėl „Travel Retail Vilnius“ ir „Gebr. Heinemann“ teko kreiptis į komisiją – nedetalizuojama, sakoma, kad tai konfidencialu.
„Travel Retail Vilnius“ į pateiktus klausimus neatsakė.
„Gebr. Heinemann“ klientai – režimo ištikimiausieji
LRT ir „Laisvės TV“ turimi muitinės važtaraščiai rodo, kad „Gebr. Heinemann“ prabangos prekių užsakovas Baltarusijoje – „Helena Valery“. Ir nepaisant to, kad „Gebr. Heinemann“ save pristato tik kaip produktų platintoją Baltarusijoje, vokiečių bendrovė režimo įmonėms – labai svarbi.
„Mūsų platus prekių asortimentas nuolat atnaujinamas naujausiomis pasaulyje žinomų prekių ženklų prekėmis. Bendradarbiaujame su pirmaujančiu Europos neapmokestinamų prekių tiekėju „Gebr. Heinemann“. Savo parduotuvėse parduodame asortimentą už patrauklesnes kainas nei Baltarusijos, Lenkijos ar Lietuvos vidaus rinkose“, – rašoma „Helena Valery Belamarket“ parduotuvių tinklo svetainėje.
Šį tinklą valdo dvi įmonės – „Helena Valery“ ir „Dipmarket“, o pastaroji – tai A. Lukašenkos „kišenės“ bendrovė. LRT šiemet kovą jau skelbė, kad „Dipmarket“ priklauso baltarusiškajam „Dipservice“, kurį valdo A. Lukašenkos Bendrųjų reikalų direkcija, o ji neoficialiai vadinama šešėline režimo imperija.
Visi trys dabartiniai direkcijos vadovai yra įtraukti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą: Juryjui Nazaravui, Nikolajui Škredui ir Antonui Kraeuskiui ES sankcijos taikomos nuo pernai kovo. O buvęs direkcijos vadovas Viktaras Šeimanas, manoma, yra pats artimiausias A. Lukašenkos žmogus, kuris, įtariama, suplanavo politinių A. Lukašenkos oponentų žmogžudystes ir persekiojimus.
Kartu su „Dipmarket“ bemuičių prekių parduotuves Baltarusijoje valdo ir lietuviška bendrovė „Mello trading“, o jų prekių ženklas „Belamarket duty free“ taip pat yra „Gebr. Heinemann“ partneris.
„Helena Valery“, kaip skelbė nepriklausomi Baltarusijos žurnalistai, taip pat turi neįprastą baltarusiškos sėkmės istoriją. Anot Baltarusijos tyrimų centro (BIC), įmonės pagrindinė akcininkė yra Elena Skripel, kuri „duty free“ rinkoje veikia nuo 1996 m., o nuo 2014 m. moteris vadovauja Ritminės gimnastikos federacijai.
E. Skripel karjerą pradėjo „Belarusbanke“ vadovaujant Tamarai Vinikavai, neoficialiai A. Lukašenkos ekonomikos patarėjai. 1990-ųjų pradžioje E. Skripel vadovavo „Belarusbank“ Valiutos skyriui. Pati E. Skripel žurnalistams pasakojo, kad su Lukašenka susipažino 1996 m. kasmetėje kalėdinių apdovanojimų ceremonijoje.
„Kalbėjomės su Aliaksandru Lukašenka ir jis pasiūlė padėti organizuoti renginį. Nuo tada „Kalėdiniai susitikimai“ rengiami kiekvienais metais per Kalėdas, sausio 7 dieną“, – E. Skripel citavo BIC.
Bemuites prekes A. Lukašenka kontroliuoja jau beveik 20 metų. Viena iš pagrindinių bemuičių parduotuvių atidarymo sąlygų nuo 2008 m. buvo ta, kad operatorius kas ketvirtį į valstybės iždą įneštų 10 proc. savo apyvartos. Būtent tokioje rinkoje veikia „Gebr. Heinemann“, kuriam priklauso ir parduotuvės Lietuvos oro uostuose.
