Ko Lukašenka iš vežėjų nepasiims pats, padės Lietuvos teismai

Nors Lietuva sienas su Baltarusija atvėrė, Lukašenkos režimas vis dar neišleidžia Lietuvos vilkikų ir ketina už kiekvieną jos teritorijoje stovintį automobilį už dieną skaičiuoti po 120 eurų. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, jeigu Lietuvos verslas liks skolingas baltarusiams, režimui pinigų išsireikalauti padės Lietuvos teismai.

Lietuva nėra denonsavusi dar 1992 m. pasirašytos teisinės pagalbos sutarties su Baltarusijos Respublika, pagal kurią, visi baltarusiškų teismų sprendimai vienašališkai perkeliami į Lietuvą. Analogišką sutartį su Rusija Seimas denonsavo pernai.

O Baltarusija dar 2022 m. savo prezidento įsakymu leido nevykdyti Lietuvos teismų sprendimų, tačiau šis faktas Lietuvoje nėra plačiai žinomas.

Tai reiškia, kad pagal dvišalę sutartį Aliaksandro Lukašenkos paskirtų teisėjų sprendimai Lietuvos teismuose yra neanalizuojami, pripažįstami kaip teisėti ir yra vykdomi. LRT duomenimis, per trejus metus Lietuvoje patenkinta didžioji dalis Baltarusijos teismų sprendimų.

Nors, pavyzdžiui, naujasis susisiekimo ministras Juras Taminskas LRT eteryje komentavo, kad Baltarusija nėra civilizuoto pasaulio dalis ir pažeidžia tarptautinę teisę. Taip jis reagavo į Lietuvos vežėjų problemas už sienos.

Dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuvai spalio pabaigoje laikinai uždarius sieną su Baltarusija, Minskas savavališkai uždraudė Lietuvos vilkikų judėjimą Baltarusijos teritorijoje, kol pasienio punktai buvo uždari.

Dėl to daugiau kaip tūkstantis lietuviškų vilkikų, ir vėl Baltarusijos režimo sprendimu, buvo sulaikyti specialiose aikštelėse prie sienos.

Lukašenka Lietuvą vedžioja už nosies

Prieš pusantro mėnesio autoritarinis Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka į šalies teismus paskyrė daugiau kaip 100 teisėjų. Visi jie galės priiminėti sprendimus lietuviškų įmonių, veikiančių Baltarusijoje, tarp jų ir vežėjų, atžvilgiu.

Advokatas, buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus sako, kad iš tiesų baltarusiai gali pasinaudoti teisinės pagalbos sutartimi su Lietuva siekiant iš vežėjų išsiieškoti pinigų.

„Ta sutartis numato labai siaurus aspektus, kada mes galime nevykdyti tų sprendimų, nors kaip tik turėtume jų teismų sprendimus vertinti labai griežtai“, – sakė G. Bartkus.

Lietuvos teismų administracijos pateiktais duomenimis, per pastaruosius trejus metus, jau vykstant plataus masto karui Ukrainoje, Lietuvos teismai yra gavę 46 Baltarusijos teismų sprendimus, iš kurių 39 pripažinti ir vykdyti.

Tačiau tik Lietuvai rūpi, kaip ši vykdo susitarimą su Baltarusija, nes režimui lietuviški sprendimai – nė motais.

2022 m. balandį pasirodė iki šiol galiojantis A. Lukašenkos įsakymas, kuriuo leidžiama nepaisyti nedraugiškų valstybių vykdomųjų dokumentų, įskaitant teismų sprendimų. Dieną prieš tai Baltarusijos ministrų kabinetas paviešino tokių nedraugiškų valstybių sąrašą, kuriame ir visos Europos Sąjungos narės, todėl toks A. Lukašenkos pavedimas tiesiogiai taikomas ir Lietuvos teismų atžvilgiu.

LRT kalbintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Andžej Maciejevski sako, kad A. Lukašenkos įsakymas rodo Baltarusijos nenorą vykdyti sutarties su Lietuvą.

„Toks įsakymas galėtų būti pagrindas nepripažinti Baltarusijos teismų sprendimų Lietuvoje, nes čia dvišalė sutartis galioja ir taikoma“, – LRT komentavo teisėjas.

Tuo metu G. Bartkui režimo sprendimas priminė atvejį su Rusija.

„Kai buvau ministru, kreipiausi į Rusijos Teisingumo ministeriją, klausiau, kodėl neįgyvendinamas teisinės pagalbos prašymas Sausio 13 d. byloje. Žinote, koks jo buvo atsakymas? Pas mus paštas prastai dirba, matyt, negavome. Taip ir čia“, – ironizavo advokatas.

Ministerijos nesutaria

Bet neatrodo, kad 2022 m. priimtas A. Lukašenkos įsakymas, kuriuo galima nevykdyti teismų sprendimų, Lietuvai žinomas. LRT Tyrimų skyrius klausė Teisingumo ministerijos, ar ši yra susipažinusi su tokiu dokumentu, tačiau atsakymuose įsivyravo tyla.

Nors prieš tai ministerijos atstovai su LRT dalinosi vertinimu dėl sutarties su Baltarusija. Šie dėstė, kad jos nutraukti negalima.

„Nutraukus šią sutartį su Baltarusija nebūtų kitų tarptautinių sutarčių, kurių pagrindu būtų galima užtikrinti Lietuvos valstybės ir Lietuvos piliečių interesų gynimą. Sutarties nutraukimas turėtų reikšmingų neigiamų pasekmių, ypač baudžiamosios teisės srityje“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Tokiems argumentams prieštarauja G. Bartkus. Anot jo, sutartis Baltarusijai suteikia privilegijuotas teises.

„Negalime kalbėti apie Baltarusiją kaip teisinę valstybę, kad yra užtikrinamas teisinis procesas. Mes matome sprendimus, susijusius su opozicija, su verslu, ir mes turėtume reaguoti. Reikėtų sutartį denonsuoti“, – LRT komentavo teisininkas.

Ir Generalinė prokuratūra dar 2022 m. kovą ragino stabdyti teisinės pagalbos vykdymą tiek su Rusija, tiek su Baltarusija. Pasak prokuratūros atstovų, ir šiuo metu nuomonė iš esmės nėra pakitusi.

„Baltarusijos teisinės pagalbos prašymai, galintys pakenkti Lietuvos suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba prieštaraujantys pagrindiniams Lietuvos įstatymų principams, nėra vykdomi“, – dabartinę situaciją komentavo prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Užsienio reikalų ministerija taip pat nusprendė tyla sureaguoti į klausimą, ar šiai pažįstamas A. Lukašenkos 2022 m. balandžio įsakymas. Tačiau ministerija sako, kad pernai ragino dvišalę sutartį nutraukti ne tik su Rusija, bet ir su Baltarusija.

„Šiuo metu ministerija pagal kompetenciją toliau svarsto dvišalės teisinės pagalbos sutarties su Baltarusija denonsavimo galimybes, taip pat nuolat atlieka kitų tarptautinių sutarčių su agresorėmis valstybėmis peržiūrą“, – LRT rašė ministerijos atstovai.

Nors Lietuvos institucijos sako, kad praktikoje teisinis bendradarbiavimas su Baltarusijos institucijomis nuo 2022 m. buvo apribotas iki minimaliai būtino, teismuose baltarusiškos įmonių prašymų netrūksta.

Gali piktnaudžiauti

Jau keletą metų bylose prieš lietuviškas įmones baltarusiai bando išieškoti pinigų iš Lietuvos pusės, o gavę Baltarusijos teismų pritarimą, pagal procedūrą kreipiasi į Lietuvos apeliacinį teismą.

„Teismas negali tikrinti, ar teisingai Baltarusijos Respublikos teismas pritaikė teisės normas“, – rašoma šio kovo Apeliacinio teismo nutartyje, kurioje patenkinta baltarusiškos įmonės „Vladoli“ pretenzija lietuviškos įmonės atžvilgiu. Ji prisiteisė apie 6 tūkst. eurų.

Pernai tas pats teismas svarstęs Baltarusijos ir Lietuvos muitinių tarpininkų ginčą teigė, kad „dvišalė sutartis nėra sustabdyta, todėl turi būti taikoma sprendžiant Baltarusijos teismo sprendimo pripažinimą“.

Šį sprendimą pavyko panaikinti aukščiausioje instancijoje įrodžius Baltarusijos teismo darbo broką – lietuviai nebuvo informuoti, kad prieš juos pradėta byla.

Kitu atveju, Baltarusijos Vitebsko miesto komunalinė įmonė bandė iš UAB „Arginta“ gauti apie 170 tūkst. eurų. Kaip teigia bendrovės atstovai, 2019 m. įmonė Baltarusijoje, finansuojama Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, suprojektavo ir pastatė Vitebsko nuotekų valyklą, kad Dauguvos upe į Baltijos jūrą netekėtų nevalytos nuotekos.

Po keturių mėnesių nuotekų valymą teko sustabdyti, nes Vitebsko komunalinė įmonė pareikalavo apmokėti 167 tūkst. eurų dydžio elektros išlaidas.

„Baltarusiai iš mūsų atviru tekstu reketavo pinigų. Prievartavo, kad mes toliau savo lėšomis valytume Vitebsko miesto nuotekas, o kai atsisakėme, ėmėsi baltarusiškam teisme prisiteisinėti pinigus ir Lietuvos teismo pagalba bandė išieškoti iš mūsų“, – LRT sakė „Arginta Group“ vadovas Artūras Mrazauskas.

Baltarusiškas teismas išlaidas priteisė Lietuvos bendrovei, o čia Lietuvoje 2022 m. sprendimą leista tenkinti. Dėl to bendrovė kreiptasi į LAT, kuriame įrodyta, kad Vitebsko komunalinė bendrovė tiesiogiai susijusi A. Lukašenka, o jam taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

„Europos Sąjungos sprendimai yra ir Lietuvos teisės dalis. Todėl taikant dvišalę sutartį reikia atsižvelgti į sankcijas ir tai gali tapti pagrindu nepripažinti sprendimo“, – LRT sakė LAT teisėjas A. Maciejevski

O tai, kad Baltarusijos teismai vykdo A. Lušenkos programą, rodo ir spalio 31 d. Gardino teismo sprendimas, kuriuo trejiems metams ir beveik 10 tūkst. eurų bauda nuteistas nepriklausomas žurnalistas Siarhejus Chabotska.

Jis apkaltintas dalyvavimu „ekstremistinėje“ grupėje, „internetinių resursų, nukreiptų prieš Baltarusiją, kūrimu“, „valdininkų įžeidinėjimu“ ir „šmeižikiškos informacijos apie Baltarusijos prezidentą platinimu“.