Kokias ir kieno teises garantavo senosios Lietuvos teisė, kaip keitėsi teisingumo samprata, kur ir kodėl vyko raganų medžioklė, kaip buvo sprendžiami bajorų ginčai ir kokį vaidmenį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atliko mediacija – svarstydami šiuos klausimus istorikai pradėjo kelionę per Lietuvos miestus ir kviečia visuomenę į renginių ciklą, skirtą vienam ryškiausių Renesanso epochos Europos teisės fenomenui – Lietuvos Statutams, rašoma Valdovų rūmų muziejaus pranešime žiniasklaidai.
Valdovų rūmų muziejaus parengtas pokalbių-diskusijų ciklas „Teisingumo stulpai: prakalbinti senosios Lietuvos teisės paminklai“ prasidėjo Plungėje ir tęsis Rokiškyje, Pasvalyje, Klaipėdoje ir Birštone.
Plačiajai visuomenei skirtuose renginiuose organizatoriai kviečia leistis į teisės paminklų pažinimo kelionę ir kartu su teisės istorijos tyrinėtojais susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisine mintimi, teisėkūros procesu, teismų veikimo praktika, išgirsti apie naujausius Lietuvos teisės paminklų tyrimus ir mokslininkų atradimus bei patirti, kad senosios Lietuvos valstybės sukurta brandi teisės sistema buvo jos visuomenės modernėjimo ir europėjimo liudijimas.
Projektu siekiama priminti ir įprasminti Antrojo Lietuvos Statuto, tapusio pamatiniu teisės dokumentu ukrainietiškose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, priėmimo 460 metų sukaktį. Projekto dalyviai – žinomi Lietuvos Statutų ir 16–18 a. teismų veiklos tyrinėtojai – pasirinko patrauklaus pasakojimo formą, renginių klausytojams pateikdami vaizdingų teisės normų įgyvendinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pavyzdžių, lygindami teisę anais laikais ir dabar, pasakodami neįtikėtinas istorijas iš raganų teismų bylų ar Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo sesijų protokolų.
Per trumpą diskusijai skirtą laiką klausytojams nubrėžiamos tolesnio pažinimo gairės, raginama domėtis Lietuvos teisės istorija, teisėkūra ir jos šaltiniais.
Per pirmąjį Lietuvos Statutų pristatymą Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje, dalyvavo doc. dr. Eugenijus Saviščevas (Vilniaus universitetas), dr. Darius Vilimas (Lietuvos istorijos institutas), Lirija Steponavičienė (Valdovų rūmų muziejus), dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Valdovų rūmų muziejus).
Žemaičių dailės muziejaus pavaduotoja dr. Jolanta Skurdauskienė teigė, kad į pristatymą pakvietė ir moksleivių, nes iliustruoti vaizdais pasakojimai, komentarai – geriausias būdas pažinti ir įsiminti temą: „Mūsų muziejus yra vieta, kurioje nuolat kalbame apie mūsų bendruomenės, regiono ir valstybės atmintį, o tokie projektai kaip šis, skirtas seniesiems Lietuvos valstybės teisės šaltiniams pažinti, skatina mus suvokti save kaip Europos geopolitikos ir kultūrinės erdvės dalyvius. Ypač tai svarbu jaunajai kartai, kurios tapatybė formuojasi.
Žinoti valstybingumo ir demokratijos šaknis, suvokti teisės kilmę bei jos ir pareigos ryšį, gebėti vertinti skirtingas epochas yra geriausias būdas moksleiviams mokytis patiems atsakingai kurti savo šalies ateitį.“
Projektą įgyvendina Valdovų rūmų muziejus ir partneriai – Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Kauno švietimo inovacijų centras ir regionų muziejai. Artimiausi renginiai vyks balandžio 28 d. 13:00 val. Pasvalio krašto muziejuje. Pasvalyje diskusiją lydės ir Lietuvos istorijos instituto stendinės parodos, skirtos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijai, atidarymas.
Gegužės 7 d. 17:00 val. istorikai ir muziejininkai kviečia lankytojus į Klaipėdą, Pilies muziejaus konferencijų salę, kur diskusijoje ypatingas dėmesys bus skiriamas Žemaitijos privilegijų ir kitų teisės šaltinių tyrimams. Ciklą užbaigs birželio 16 d. 17:00 val. Birštono kurhauze rengiama diskusija „Nuo Lietuvos Statuto iki Gegužės 3-iosios konstitucijos: teisės ir teisingumo sampratos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.
Projekto iniciatorė Valdovų rūmų muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja, istorikė R. Šmigelskytė-Stukienė sako, kad kiekvienas regione vykstantis renginys yra galimybė giliau pažinti ne tik visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinę kultūrą, bet ir konkretaus krašto ar miesto istoriją, o diskusijų prelegentai yra pasirengę supažindinti su plačiajai visuomenei iki šiol mažiau žinomais senosios Lietuvos teisininkais, Statutų kūrėjais ir rengėjais, iškiliais advokatais, jų darbais ir indėliu į Lietuvos kultūros raidą, kartu atsakyti į klausimus, kada Lietuvoje pasibaigė raganų teismų epocha ir kokias teises bei laisves garantavo 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija.
Diskusijose-pokalbiuose dalyvauja istorikai dr. Robertas Jurgaitis, dr. Adam Stankevič, dr. Darius Vilimas, Simona Glazauskaitė, Inga Ilarienė (Lietuvos istorijos institutas), E. Saviščevas (Vilniaus universitetas), dr. Vydas Dolinskas, R. Šmigelskytė-Stukienė, L. Steponavičienė (Valdovų rūmų muziejus).
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
