Tarptautinė žurnalistų komanda turi duomenų, kad Rusijos specialiųjų tarnybų operacija, kai per tarptautines bendroves išsiųstos sprogios siuntos 2024 m. liepą užsidegė Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Lenkijoje, turėjo būti įvykdyta mėnesiu anksčiau – 2024 m. birželio pabaigoje. Tačiau ši operacija žlugo, nes ją įvykdyti turėjęs lietuvis, užverbuotas GRU (karinės žvalgybos), pasiklydo naujos statybos name. Šis tyrimas turėjo būti publikuotas ketvirtadienį, tačiau Lietuvos generalinė prokuratūra, gavusi išsamius žurnalistų klausimus, pagrįstus kelis mėnesius trukusiu tyrimu, nusprendė iš anksto ir viešai atskleisti dalį mūsų tyrimo rezultatų. Todėl ir mes paskelbėme savo publikaciją anksčiau. Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis toliau pateiksime jums išskirtinius šios temos reportažus.
Naujas daugiabučių kompleksas Vilniuje, V. Gerulaičio gatvėje, visai šalia arenos „TwinsBet“, gana klaidus. Čia dar ne visur sužymėta, kaip iš kelių aukštų požeminės automobilių stovėjimo aikštelės patekti į skirtinguose korpusuose įrengtus butus. O durys į laiptinę neatsidaro be magnetinių kortelių.
Nieko nuostabaus, kad būtent šiame statybomis kvepiančiame komplekse 2024 m. vasarą galėjo pasiklysti Lietuvos pilietis Aleksandras Šuranovas. Jis nerado per platformą „Airbnb“ išnuomotų apartamentų ir taip sužlugdė Rusijos specialiųjų tarnybų operaciją.
LRT Tyrimų skyrius apie šį lietuvį jau rašė prieš pusę metų. Kartu su kolegomis iš tiriamosios žurnalistikos portalo „Frontstory.pl“ išsiaiškinome, kad prieš keletą metų A. Šuranovas Lenkijoje, kaip fiktyvus įmonės „Recyclix“ direktorius, dalyvavo milijoninėje pinigų plovimo schemoje.
Taip pat skaitykite
TYRIMAS TRUMPAI
- Yra duomenų, kad Rusijos specialiųjų tarnybų operacija, kai per tarptautines bendroves išsiųstos sprogios siuntos 2024 m. liepą užsidegė Vokietijos Leipcigo oro uoste, DHL sandėlyje Birmingeme, DPD kurjerių sandėlyje Lenkijoje, turėjo būti įvykdyta mėnesiu anksčiau – 2024 m. birželio pabaigoje.
- Degias siuntas iš buto Vilniuje paimti ir išsiųsti buvo įpareigotas Lietuvos pilietis Aleksandras Šuranovas, tačiau pasiklydo ir jų nerado.
- Siuntas išsiųsti A. Šuranovui pavyko 2024 m. liepos 19 d.
- Susijusių žmonių iš Rusijos į Vilnių atvežtos siuntos buvo pildomos sprogmenimis ir aktyvuojamos viename daugiabutyje bei tarp Pylimo ir Naugarduko gatvių esančiame skvere.
- Rusijos spec. tarnybų užverbuoti žmonės naudojosi apartamentų nuomos platformomis ir viešbučių kambariais.
- Turima informacija rodo, kad Ukrainos pilietis, tuomet dar nepilnametis, kuris 2024 m. gegužę Lenkijoje padegė Marywilskos prekybos centrą, o netrukus Vilniuje – prekybos centrą IKEA, sprogiąsias medžiagas taip pat gavo iš A. Šuranovo.
- Lietuvos ir Lenkijos prokuratūrų teigimu, šios operacijos buvo suorganizuotos Rusijos karinės žvalgybos GRU.
- Lietuvos teisėsauga ieško Rusijos piliečių Andrejaus Baburovo ir Jaroslavo Michailovo bei Tomo Dovgan Stabačinsko, Lietuvos ir Rusijos piliečio, taip pat prisidėjusio prie prekybos centro IKEA padegimo.
Pernai birželį daugiabutyje V. Gerulaičio g. A. Šuranovui buvo paliktos keturios siuntos su aktyvuotais sprogstamaisiais užtaisais, įmontuotais į masažines pagalvėles ir sekso žaislus. Sprogioji cheminė medžiaga – nitrometanas – atsidūrė kosmetikos tūbelėse. A. Šuranovui buvo pavesta šiuos įrenginius iš buto paimti ir išsiųsti: du turėjo keliauti į Lenkiją, o du – į Jungtinę Karalystę.
Tačiau A. Šuranovas nurodyto buto V. Gerulaičio gatvėje nerado. Laimei, niekas Vilniaus daugiabutyje nenukentėjo – iš turimos informacijos yra žinoma, kad Rusijos specialiųjų tarnybų tikslas buvo ne šis civilinis objektas. Kad siuntos po numatyto laiko nesprogtų, jose įmontuoti sprogmenys buvo skubiai išjungti.
Tąkart Rusijos specialiųjų tarnybų operacija nepavyko, tačiau ji buvo pakartota 2024 m. liepos pabaigoje. Per siuntų kompaniją DHL išsiųstos sprogios siuntos užsidegė Vokietijos oro uoste ir siuntų sandėlyje Jungtinėje Karalystėje. Dar viena, siųsta per DPD kurjerius, užsidegė sandėlyje Lenkijoje. Ketvirtąją perėmė Lenkijos tarnybos.
Kaip ir pirmą kartą, į šią operaciją įsitraukė daug Rusijos specialiųjų tarnybų užverbuotų Lietuvos, Latvijos, Ukrainos piliečių. Remiantis šaltinių Europos šalių teisėsaugos ir žvalgybos tarnybose duomenimis, skaitant baudžiamųjų bylų medžiagą ir kalbantis su įtariamųjų bei kaltinamųjų artimaisiais šio tarptautinio tyrimo žurnalistams iš Lenkijos Frontstory.pl ir „VSquare“, Latvijos „Re:Baltica“, Estijos portalo „Delfi“, portalo „The Insider“ ir LRT Tyrimų skyriaus pavyko atkurti kelių įžūliausių pastarojo meto Rusijos karinės žvalgybos hibridinių atakų Lenkijoje ir Baltijos šalyse detales.
O lietuvio A. Šuranovo, šiuo metu esančiame Kauno kalėjime, pėdsakų teisėsauga yra aptikusi ir dar vienoje Rusijos karinės žvalgybos GRU suorganizuotoje operacijoje, kai liepsnose paskendo prekybos centras Marywilskos g. Varšuvoje ir kilo gaisras IKEA Vilniuje. 2024 m. gegužę šiuos prekybos centrus padegė Rusijos spec. tarnybų užverbuotas tuomet dar nepilnametis Ukrainos pilietis. Jis buvo sulaikytas autobuse pakeliui į Rygą, kai po gaisro prekybos centre IKEA vyko įvykdyti dar vienos suplanuotos padegimo operacijos.
Pas Ukrainos pilietį buvo rasta tokių pat sprogių įrenginių, kuriuos liepą iš Vilniaus per siuntų kompanijas DHL ir DPD išsiuntė A. Šuranovas. Šaltinių Europos teisėsaugos institucijose duomenimis, ukrainiečiui sprogius įrenginius ir perdavė pats A. Šuranovas.
Bet pradėkime nuo pradžių – kaip sprogmenys atsirado Lietuvoje?
Masažinės pagalvėlės – susirgusio komandoro giminaičiams
Tai, ką pavyko išsiaiškinti Lenkijos žurnalistams, išties skamba kaip iš knygos apie Sovietų Sąjungos šnipus. Tiriant pastarojo meto Rusijos specialiųjų tarnybų operacijas siūlo galas atvedė prie vieno sovietinio branduolinio povandeninio laivo komandoro ir jo pažįstamų ar net kartu tarnavusių jūrininkų.
Komandoras Aleksandras Mirošnikovas branduoliniam povandeniniam laivui K-387 vadovavo dar trejus metus po Sovietų Sąjungos žlugimo. 2024 m. jis pasinaudojo senų pažįstamų tinklu, kad siunta, kurioje buvo kaklo masažinės pagalvėlės, pasiektų Vilnių.
Jo prašymu buvęs jo pavaldinys kariniame laivyne Nikolajus Zagorodnas skambino vienam iš tokių senų pažįstamų Andrejui Baburovui ir pasakojo, jog reikia, kad kažkas paimtų vado anksčiau į Rygą išsiųstą siuntinį ir nuvežtų į Vilnių, nes giminaičiai, su kuriais esą susitarta siuntą pasiimti, yra kelionėje.
Sankt Peterburge gyvenantis A. Baburovas, buvęs povandeninio laivo kapitonas, šiuo metu vadovauja logistikos įmonei „Baltic Escort“, kuri, be kita ko, siūlo ir paslaugas, kaip apeiti Vakarų Rusijai taikomas sankcijas. Kolegei iš Latvijos „Re:Baltica“ tiriamosios žurnalistikos centro A. Baburovas teigė visiškai nežinojęs, kad siuntos, dėl kurių pervežimo pagalbos prašė A. Mirošnikovas, galiausiai pasirodė esančios sprogios ir galėjo sukelti didžiulę katastrofą.
O dar vieno buvusio povandeninio laivo jūrininko žmonos teigimu, „siuntinių siuntimas tarp Rusijos ir Europos buvo įprasta praktika tarp draugų“.
Vis dėlto A. Baburovas sakė, kad siuntą į Rygą atseit giminaičiams išsiuntė pats A. Mirošnikovas ir ji į Rygą atkeliavo autobusu. Patikrinti šios informacijos nepavyko – A. Mirošnikovas šiemet mirė.
Tačiau Estijos žurnalistų turima informacija rodo, kad siuntinys į Latviją atkeliavo kaip Estijos logistikos bendrovės „Omniva“ siunta.
Siuntėjas, kurio tapatybė nežinoma, išsiuntė siuntą 2024 m. birželio 24 d. iš Estijos miesto Narvos, o jau birželio 27 d. Latvijoje gyvenantis Vasilijus Kovačas, geras A. Baburovo pažįstamas, su dviem savo sūnėnais vežė siuntinį į Vilnių. Kaip ir buvo paprašyta.
Kai kalbasi su „Re:Baltica“, A. Baburovas prisimena, kad V. Kovačas, nuvežęs siuntą į Vilnių, skambino piktas – esą niekas taip ir neatėjo atsiimti siuntinio. Todėl jis esą paliko automobilį neužrakintą ir nuėjo užkąsti. Grįžęs esą siuntos jau neberado.
Nors pagal legendą siunta turėjo rūpintis A. Mirošnikovo giminaičiai, ją perėmė visai ne jie, o ukrainietis Viačeslavas Čebanenko, kuris, anot britų dienraščio „The Guardian“, dėl savo sudėjimo turi pravardę Pončikas. Anksčiau jis buvo teistas už žmonos išžaginimą ir praleido penkerius metus kalėjime. Bet ir jis šioje Rusijos specialiųjų tarnybų surengtoje operacijoje – tik vykdytojas.
V. Čebanenko iš V. Kovačo automobilio pasiimtas siuntas nugabeno į Vilniuje V. Gerulaičio gatvėje esantį butą, kuris per sistemą „Airbnb“ buvo išsinuomotas lenko Pavelo Morawieckio vardu. Bute Pončikas siuntinį padalino į keturias atskiras siuntas. Remiantis turima tarnybų informacija, jis tarp sporto įrangos, sekso žaislų ir masažo pagalvėlių įmontavo keturias savadarbes bombas, paslėpė detonatorius, o sprogiąją medžiagą paliko kosmetikos tūbelėse.
Iš buto V. Gerulaičio gatvėje šias keturias siuntas turėjo paimti A. Šuranovas. Bet jis buto, kaip minėjome, nerado. Ir operacija „pakibo“. V. Čebanenko buvo priverstas sugrįžti į butą ir deaktyvuoti siuntas. Jos pervežtos į Kauną, į senus prie Lampėdžių karjero Ežero gatvėje esančius sandėlius.
Kurį laiką, remiantis turimais Europos šalių teisėsaugos institucijų duomenimis, siuntos blaškėsi po skirtingas Europos šalis. Vienu metu jų pėdsakai buvo užfiksuoti net Moldovoje. Tačiau 2024 m. liepos 17 d. Rusijos operacijos koordinatoriai ir vėl pasinaudojo senu A. Baburovo pažįstamu V. Kovaču ir dviem jo sūnėnais – jie vėl pristatė siuntas į Lietuvą.
Perėjusios per kelių asmenų rankas, nuvežtos į Kauną, paliktos Ežero gatvėje esančiuose sandėliuose, jos galiausiai atsirado Vilniaus senamiestyje, Vingrių gatvėje įsikūrusiame viešbutyje „Stay Express“. Šįkart sprogmenis siuntose parkelyje tarp Pylimo ir Naugarduko gatvių aktyvavo kitas asmuo – 27-erių metų taip pat anksčiau teistas ukrainietis Vladyslavas Derkavecas.
A. Šuranovui, kartą jau paklydusiam, dabar jokio buto ieškoti nereikėjo – sprogias siuntas jis perėmė iš V. Derkaveco ir pasivadinęs netikru Igorio Prudnikovo vardu iš DHL klientų aptarnavimo centro šalia Vilniaus oro uosto dvi siuntas išsiuntė į Jungtinę Karalystę. O kitas dvi – per DPD siuntų platformą į Lenkiją.
Kas vyko paskui, netrukus sužinojo visas pasaulis.
Liepos 20 d. 5.45 pirmasis siuntinys užsidega Leipcigo oro uoste Vokietijoje.
Liepos 21 d. 2.15 antrasis siuntinys užsidega netoli Varšuvos. Gaisras kilo DPD kurjerių kompanijos sandėlyje, sunkvežimio priekaboje.
Po trijų dienų, liepos 22 d., 3.36 trečiasis siuntinys užsidega DHL sandėlyje Birmingeme, Jungtinėje Karalystėje.
O ketvirtąją siuntą sulaiko Lenkijos vidaus saugumo tarnyba. Jos pareigūnai aptiko laikmatį ir degiąją medžiagą, paslėptą masažinėje pagalvėlėje.
Rusijos GRU tinklo veikėjams – Lietuvos paieška
Iš teisėsaugos surinktų duomenų matyti, kad ir V. Čebanenko, aktyvavęs sprogmenis siuntose V. Gerulaičio bute, ir V. Derkavecas, ir asmuo, kuris A. Šuranovui pasiklydus V. Gerulaičio daugiabutyje vežė siuntas į Kauną, gavo nurodymus bei instrukcijas, ką daryti, iš „Telegram“ paskyros „Jarik Deppa“. Jie ir šį darbą rado ten pat – per „Telegram“ kanalą.
O „Jarik Deppa“, kaip pavyko išsiaiškinti šio tarptautinio tyrimo žurnalistams, – 37-erių metų rusas Jaroslavas Michailovas iš Rusijos Rostovo srities, kuri ribojasi su Ukraina. Iš duomenų anketų, kurias pavyko gauti žurnalistams, matyti, jog dar 2015 m. Rusijoje jis buvo ieškomas už ginklų, sprogmenų ir radioaktyviųjų medžiagų kontrabandą. 2022 m. jis buvo sulaikytas ir galimai užverbuotas, nes išvengė kalėjimo. Teisėsaugos institucijos turi informacijos, kad J. Michailovas turi ir naudoja suklastotus Ukrainos pasus, išduotus Daniilo Gromovo ir Daniilo Likchino vardais. Be to, nėra tikros, kad ir J. Michailovas yra tikras šio asmens vardas.
Šaltiniai Europos tarnybose įsitikinę, kad šis asmuo per „Telegram“ paskyrą koordinavo mažiausiai dvi kitas Rusijos specialiųjų tarnybų operacijas, ne tik sprogių siuntų siuntimą per DHL ir DPD kurjerių sistemas.
Iš turimų duomenų yra žinoma, kad J. Michailovas koordinavo ir 2024 m. gegužę įvykdytus padegimus Varšuvoje prekybos centre Marywilskos gatvėje ir prekybos centre IKEA Vilniuje. Šiuos padegimus surengęs Ukrainos pilietis, tuomet dar nepilnametis Daniilas Bardadimas, buvo sulaikytas pakeliui į Rygą. Pas jį rastus sprogmenis, mūsų šaltinių duomenimis, jam įdavė tas pats Lietuvos pilietis A. Šuranovas.
Lenkijoje tiriama dar viena su J. Michailovu susijusi byla – gaisras „Leroy Merlin“ parduotuvėje Lodzėje. Gaisras buvo užgesintas, vėliau išaiškėjo, kad tai buvo Rusijos specialiųjų tarnybų sabotažo operacija. Ją taip pat koordinavo šis rusas.
Bet pats J. Michailovas, šaltinių teigimu, gavo instrukcijas iš „Telegram“ paskyrų „Warrior“, o šios yra tiesiogiai valdomos iš Rusijos, karinės žvalgybos GRU būstinės. Tiksliau, iš 2023 m. įsteigto specialaus GRU padalinio, skirto specialiosioms užduotims. Pasak „The Wall Street Journal“, šis padalinys perėmė kai kurias kitos Rusijos spec. tarnybos – FSB užduotis ir garsųjį 29155 padalinį, atsakingą už buvusio Rusijos šnipo, pabėgusio į Jungtinę Karalystę, Sergejaus Skripalio nuodijimo operaciją.
Tarptautinio tyrimo šaltinių kitose Europos teisėsaugos institucijose duomenimis, Lietuva yra paskelbusi J. Michailovo paiešką. Jis, naujausiais duomenimis, slapstosi Azerbaidžane.
Lietuvos teisėsauga taip pat yra paskelbusi kito Rusijos piliečio – A. Baburovo, tarpininkavusio buvusio povandeninio laivo komandoro atseit giminaičiams Latvijoje skirtos siuntos pervežimui į Vilnių, paiešką. Tarptautinė paieška taip pat yra paskelbta Tomui Dovgan Stabačinskui, Lietuvos ir Rusijos piliečiui, taip pat prisidėjusiam prie prekybos centro IKEA padegimo.
Lietuvoje šiuo metu sulaikyti yra siuntas iš Rygos į Vilnių vežęs V. Kovačas, A. Šuranovas ir ukrainietis D. Bardaninas, padegęs IKEA. Lenkija taip pat sulaikė daugumą Rusijos hibridinių operacijų vykdytojų, o dar du įtariamuosius šiomis dienomis degių siuntų byloje areštavo Estijos teisėsaugininkai.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadas Arūnas Maskoliūnas teigia, kad be nuoseklaus darbo to nebūtų pavykę padaryti. „Džiaugiuosi, kad Lietuvos institucijos – ir policija, ir žvalgybos tarnybos, ir prokurorai išlaiko egzaminus, susitvarko su iššūkiais. Kaip dirbsim šiandien, taip gyvensim rytoj“, – teigė LRT Tyrimų skyriaus pakomentuoti paprašytas A. Maskoliūnas.
Lietuvos generalinei prokuratūrai buvo išsiųsta daug klausimų, susijusių su šia medžiaga, tačiau nei atsakymų, nei komentarų nesulaukėme iki paskutinės minutės. Tą pačią akimirką, kai gavome Lietuvos generalinės prokuratūros komentarą į mūsų klausimus, ji išplatino tokio paties turinio pranešimą spaudai.
Prie šio tarptautinio tyrimo dirbo:
Daniel Flis, Anna Gielewska, Alicja Pawłowska, FRONTSTORY (Polska), VSquare
Inga Spriņģe, Re:Baltica (Latvija)
Indre Makaraitytė, LRT (Lietuva)
Holger Roonemaa, Delfi (Estija)
Michael Weiss, Kato Kopaleishvili, Christo Grozev „The Insider“
