Lietuvoje ketinta suniokoti Ukrainą remiančių politikų ir visuomenininkų automobilius, degė IKEA, Šiauliuose į orą vos neišlėkė du pastatai. Vokietijoje keliuose miestuose tuo pat metu vandalai masiškai gadino automobilius, o Lenkijoje liepsnojo prekybos centrai. Taip atrodo Rusijos Europai jau paskelbtas tylus karas, kuris tik vadinamas kitaip – hibridiniu – ir kuris tik įsibėgėja.
Tarptautinė tyrimų žurnalistų grupė, vienijama Europos transliuotojų sąjungos (EBU) tiriamosios žurnalistikos platformos, nustatė daugiau nei 80 Rusijos hibridinių atakų, kurias priešiškas režimas įvykdė arba ketino įvykdyti Europos šalyse per paskutinius 15 mėnesių. Beveik pusę metų dirbant prie šios sudėtingos medžiagos, žurnalistams pavyko įsiskverbti į Rusijos režimui dirbančių organizacijų pasaulį ir geriau suprasti, kaip Rusijos tarnybos samdo hibridinių atakų vykdytojus. Prie šio tyrimo, be LRT Tyrimų skyriaus bei TV naujienų tarnybos žurnalistų, taip pat dirbo Lucas Vanas Bakelis (VRT, Belgija), Marko Hietikko (Yle, Suomija), Anna Pihl (ERR, Estija), Matiss Arnicans (LTV, Latvija), Oskaras Jönssonas (SVT, Švedija), Peteris Keizeris (KRO-NCRV Pointer, Nyderlandai), Adéla Paclíková (CT, Čekija), Pilar Requena (RTVE, Ispanija), Jenny Hauser (EBU, Šveicarija), Maria Flannery (EBU), Eoghanas Sweeney (EBU), Lili Rutai (EBU) ir Belén López Garrido (EBU) – EBU Tiriamosios žurnalistikos tinklas.
Tyrimas trumpai
- Rusijos veikimo prieš Europą metodai ir braižas pradėjo keistis 2023 metų pavasarį.
- Rusijos žvalgybos tarnybų suplanuotas vandalizmo ir sabotažo bei kitas hibridines atakas vykdo socialiniuose tinkluose pasamdyti atsitiktiniai asmenys.
- Per paskutinius 15 mėnesių Rusija planavo arba įgyvendino mažiausiai 80 hibridinių atakų prieš Europos valstybes, kur Rusijos pėdsakas yra akivaizdus bei įrodomas.
- Pagrindinis Rusijos hibridinio karo tikslas – gąsdinti visuomenes, ardyti Vakarų vienybę ir mažinti paramą Ukrainai.
- Lietuvoje, kaip ir Estijoje, buvo planuojama suniokoti Ukrainą palaikančių politikų ir visuomenės veikėjų turtą.
- Iki šiol Rusijos žvalgybų operacijos Lietuvoje buvo arba užkardytos, arba joms galėjo nepavykti pasamdyti vykdytojų.
- Rusija teigiamai vertina hibridinių atakų poveikį, jos intensyvėja.
„Aš pastebėjau, kad ten kažkas skraido, galvojau, kas čia gali būti. Dabar juk visur yra mokymai, ir NATO, ir kiti. Paskui, praėjus pusvalandžiui, žiūriu, kad prie mano namo atvažiavo greitoji pagalba, policijos pajėgos, ugniagesiai, žiūriu, kad pradėjo dirbti ant stogo, – pasakoja vyresnio amžiaus Druskininkų gyventojas Viačeslavas. – Kas ten? Ogi pagavo tą balioną!“
Viačeslavo kaimynas Ringaudas irgi nustebęs, kad balionas nukrito tiesiai ant jų namo stogo, nes tokį dalyką sunkiai galėtum prognozuoti: „Žinojau, kad tai vyksta. Bet kad gali pataikyti ant mūsų namo nusileisti, tai juk visai apie tai nepamąstai. Kur pataikė nusileisti, ten nusileido.“
Balionas, kokių šimtais skraidinama iš Baltarusijos į Lietuvą, ant vieno Druskininkų daugiabučio nukrito šį sausį. Dalis balionų yra nusileidę ir Lietuvos kariuomenės dalinių teritorijoje. Pernai rudenį Krašto apsaugos ministerija po ilgų diskusijų su institucijomis davė leidimą šiuos skraidančius objektus šaudyti ir nuleisti ant žemės.
Šie balionai dabar skraidina kontrabandą iš Baltarusijos, daugiausia cigaretes. Tačiau Baltarusijos pasienį visiškai kontroliuoja tos šalies žvalgyba ir kitų institucijų pareigūnai, o vos už kelių kilometrų nuo Druskininkų ir Lietuvos sienos su Baltarusija yra Gardino poligonas.
Prie balionų gali būti prikabinta bet kas – jie pajėgūs skraidinti didelius svorius. Lietuvos pareigūnų vertinimu, tai reiškia, kad sprogias ar kitaip žalojančias medžiagas taip pat. Ką daryti, kai toks nekontroliuojamas balionas pasiekia gyvenvietes ar net didmiesčius – pernai spalį jis nusileido ir Vilniuje, prie prekybos centro CUP, – vieno atsakymo niekas neturi.
Druskininkų gyventojai apie tokią grėsmę žino. „Buvo kalba, kad Rusijoje ir Baltarusijoje su Batka (Aliaksandru Lukašenka, – LRT.lt) jie gali vykdyti visokias operacijas. Jie gali vykdyti tą tokį nelegalų karą prieš Lietuvą, prieš Latviją, prieš Estiją, prieš visas Baltijos valstybes“, – sako Viačeslavas.
Tačiau daugiabučio, ant kurio stogo nukrito balionas, gyventojai baimės nejaučia.
Tai, ką susirūpinę, bet neišsigandę Lietuvos piliečiai vadina „nelegaliu karu“ turi oficialų pavadinimą – hibridinis karas. Jis aprėpia daugybę Rusijos veiksmų, vykdomų prieš Vakarų valstybes, kurie yra skirti mūsų visuomenėms destabilizuoti, pasitikėjimui valstybės institucijomis, teisėtai išrinkta valdžia ir demokratija mažinti. Rusija, šitaip silpnindama vadinamuosius kolektyvinius Vakarus, siekia suardyti vienybę ir atgrasyti nuo Ukrainos rėmimo.
Pareigūnai ir kariškiai, rečiau naudojantys hibridinio karo pavadinimą, tokius Rusijos veiksmus yra perkėlę į vadinamąją „pilkąją zoną“ – kai jau nebėra taikos, tačiau dar nėra ir atvirų karo veiksmų. Dėl to Rusijai, kaip teigia buvęs NATO Europos pajėgų vadas atsargos generolas Benas Hodgesas, iki šiol taip gerai sekasi terorizuoti Vakarus.
„Jiems iki šiol sekėsi užkirsti kelią mums pripažinti, kad tai, ką jie daro, yra karas. Taigi, kuo greičiau pripažinsime, kad tai yra Rusijos karo dalis, tuo greičiau rasime būdų, kaip tai sustabdyti“, – specialiai šiam tyrimui komentavo JAV atsargos generolas.
O Latvijos premjerė Evika Siliņa priduria, kad kai karo kontekste kalbama ne apie karą, o apie hibridinius veiksmus, galima pamanyti, kad tai mažiau rimta. „Hibridas tarsi neskamba kaip reali grėsmė. Bet mes turime suprasti, jog hibridinė grėsmė reiškia, jog tai yra valstybės organizuojama grėsmė. Už bet kokio grėsmingo veiksmo yra valstybė“, – sako ji.
„Rusija spaudimą Europos valstybėms siekia didinti pasitelkdama karo metui būdingas operacijas ir kenkėjiškus veiksmus. Tokie veiksmai padeda išlaikyti nuolatinę įtampą, išvengiant tiesioginės konfrontacijos su Vakarais“, – teigiama LRT Tyrimų skyriui atsiųstame Valstybės saugumo departamento (VSD) atsakyme.
Taip atsiskleidžia pastarojo meto Rusijos vykdomo hibridinio karo prigimtis – kol balionais skraidinama tik kontrabanda, valstybės institucijoms yra sunkiau priskirti šiuos objektus priešiškos valstybės vykdomiems veiksmams. Dėl tiesioginių įrodymų trūkumo ir vienas po kito įvykdyti infrastruktūros Baltijos jūros dugne pažeidimai taip pat nėra priskiriami Rusijos hibridinėms atakoms, nors dalį jų padarė prastos techninės būklės ir nekvalifikuoto personalo valdomi Rusijos šešėlinio laivyno laivai. Ir net NATO pareigūnai sako jaučiantys, kad Rusijai nepatinka NATO dėmesys Baltijos jūroje.
Štai kodėl hibridinis karas yra toks pavojingas. Jis – nenuspėjamas, nes priešiškas režimas gali pasitelkti viską, ir priemonių bei objektų arsenalas iš esmės neribojamas.
Už sprogimų ir peticijų – Rusijos pėdsakas
„O kaip aš galėjau sureaguoti? Į rūsį lėkt, ar ką? Paprasčiausiai perskaičiau informaciją, ir tiek. Aišku, kad yra ir visko gali būti. Žinome savo kaimynus, iš jų visko galima laukti“, – teigia gatvėje kalbintas Šiaulių gyventojas, paklaustas, kaip reagavo į žinią apie planuotą teroro aktą.
Tokį Šiauliuose pernai rugsėjį planavo du Ispanijos piliečiai. Jie turėjo susprogdinti vienos įmonės gamybos patalpas. Ten, kur ši įmonė įsikūrusi, gyvenamųjų namų nedaug, bet yra įvairių pramoninių objektų ir biurų.
Šiauliuose pernai beveik tuo pat metu buvo planuojamas ne tik šis, bet ir dar vienas teroro aktas. Taikiniu grupė asmenų, kurią sulaikė Lietuvos pareigūnai, pasirinko patalpas, kuriose buvo laikinai saugojama parama Ukrainai – tam tikra karinė technika, radiolokacijos stotelės. Šioje byloje trys asmenys yra sulaikyti, o kitiems paskelbta tarptautinė paieška.
„Juk suprantama, kas tai daro, ir reikia ramiai žiūrėti. Šiais laikais viskas realu ir visko gali būti. Bet tai dabar atsisėdus, ką mes turime daryti? Gąsdinti toliau ir vystyti temas? Gal vis dėlto reikia užsiimti savais darbais, turėti aiškias pozicijas, kaip tie dalykai daromi, ir pasitikėti tomis tarnybomis, kurios dirba savo darbą“, – teigia dar vienas darbo reikalais skubantis šiaulietis, pakalbintas LRT žurnalistų.
Pernai liepą iš Kauno į Europą orlaiviuose keliavo degia medžiaga padengti masažuokliai. Vienas jų užsidegė Vokietijoje, o kitas – Anglijoje. Leidinys „The Wall Street Journal“ pirmasis paskelbė, kad šios degios siuntos – slapta Rusijos operacija, kurios tikslas išbandyti, kaip tokius krovinius perkelti ir sukelti gaisrus transatlantiniuose JAV ir Kanados lėktuvuose. Buvo paskelbta ir kas tuos masažuoklius į Kauno DHL paskirstymo punktą atnešė – tai buvo Aleksandras Šuranovas, Lietuvos pilietis, tik siuntas jis atidavė pasivadinęs netikra pavarde.
O prieš tai gegužę buvo padegtas Vilniuje esantis prekybos centras IKEA. Padegėjai buvo sulaikyti Lenkijoje. Ta pati grupuotė, padegusi Vilniaus IKEA, siautėjo ir Lenkijoje – ten pernai įsiplieskė net keli didžiuliai gaisrai įvairiose vietose, taip pat ir prekybos centre Varšuvoje.
VSD vadovas Darius Jauniškis užsimena, kad Lietuvoje, kaip ir Estijoje, buvo planuojama suniokoti politikų ir visuomenės veikėjų, žurnalistų, aktyviai palaikančių Ukrainą, automobilius. 2023 metų gruodį buvo išdaužyti Estijos vidaus reikalų ministro ir vieno žurnalisto asmeninių automobilių langai.
„Lietuvoje irgi matėme, kad buvo netgi bandymų ir planavimo sugadinti politikų, kurie remia Ukrainą, turtą – automobilį ar ką nors kita, subraižyti, sudeginti. Matėme, kad bandymai buvo planuojami, ir tai perauga į pavojingą tendenciją, ir turime stipriai stebėti“, – teigė D. Jauniškis.
Nors šie vandalizmo aktai neįvyko, nes Rusijos tarnyboms galėjo nepavykti užverbuoti vykdytojų, VSD teigia, kad Lietuvos politikų ir aktyvių visuomenės atstovų turtas beveik neabejotinai buvo Rusijos tarnybų potencialių taikinių sąrašuose. Mat Rusija visas Baltijos šalis traktuoja kaip vieną teritoriją, ir tai, kas vyksta vienoje, pasikartoja kitoje – Rusijos žvalgybos tarnybos sudaro bendrą potencialių taikinių jose sąrašą. Vienas tokių bendrų veiksmų pavyzdžių yra pernai sausį rusų tarnybų organizuota operacija, kai buvo išniekinti antisovietinių kovotojų paminklai. Lietuvoje vandalai darsyk dažais apliejo Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą.
„Šių nusikalstamų veikų organizatoriai buvo parengę dvidešimties potencialių taikinių Baltijos valstybėse sąrašą, tačiau išpuoliai buvo įvykdyti tik prieš tris iš jų“, – rašoma VSD komentare LRT Tyrimų skyriui.
Bet Rusija ne tik degina ir sprogdina. Pats naujausias priešiško režimo veiksmų pavyzdys – internete vasario vidury paskelbtas raginimas pasirašyti peticiją Seimui, kuria prašoma uždrausti keleivinių Rusijos traukinių tranzitą per Lietuvos teritoriją ir griežtinti visų rūšių tranzito iš Rusijos į Kaliningrado sritį kontrolę.
Rusijos inicijuotų ir organizuotų sabotažo, kibernetinių atakų ir dezinformacijos kampanijų 2024 metais per visą Europą buvo itin gausu. Kartu su tarptautine tyrimų žurnalistų komanda išskyrėme daugiau nei 80 nuo anų metų pradžios Europos šalių visuomenes sudrebinusių įvykių, kurie turi sąsajų su Rusija. Dar daugiau yra įvykių, kuriuose Rusijos pėdsakas tik numanomas, tačiau tiesiogiai neįrodomas, ir Europos šalių institucijos vengia jas priskirti hibridinėms atakoms, nors ir įžvelgia Rusijos specialiųjų tarnybų braižą.
Yra ir tokių atvejų, apie kuriuos Europos valstybių visuomenės nesužino. Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė Seime teigė, kad šiuo metu teisėsaugos institucijos atlieka keliolika ikiteisminių tyrimų dėl Rusijos hibridinių atakų, tačiau paprašyta patikslinti skaičių Generalinė prokuratūra atsakė, kad konkretaus bylų skaičiaus įvardijimas gali pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Hibridinio karo metodai lukštenasi iš lėto
Po devyniais užraktais laikomas ne tik skaičius, kiek Rusija planavo įvykdyti ar įvykdė hibridinių atakų Lietuvoje. Itin saikingai dalijamasi ir Rusijos karo prieš Europą užkulisiais. Šiek tiek daugiau informacijos galima rasti teismų sprendimais jau pasibaigusiose bylose Lenkijoje ir Estijoje.
VSD vadovas D. Jauniškis LRT Tyrimų skyriui teigė, kad Rusijos veiksmų prieš Europą braižas pasikeitė maždaug 2023 metų gegužę.
„Skaičiuojame nuo pirmojo Vanago monumento sugadinimo dažais. Šitų 2 metų periode mes matome ryškų postūmį jų sabotažo ir diversijų veiksmuose, – teigia VSD vadovas. – Iki tol tai buvo psichologinės, informacinės operacijos, kibernetiniai išpuoliai bandant ištraukti informaciją arba testuojant ypatingos svarbos infrastruktūrą.“
Kitaip tariant, iki 2023 metų Rusijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos šalių įgyvendino chirurgiškai tikslias ir į labai konkrečius taikinius orientuotas operacijas Vakarų valstybėse, jas atlikdavo patys Rusijos tarnybų, dažniausiai GRU, karininkai – aukšto lygio profesionalai su didele panašaus pobūdžio užduočių patirtimi. Tačiau Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą Europos sostinės išsiuntė ištisus Rusijos diplomatinius korpusus, taip pat ir daugiau nei 400 Rusijos šnipų, kurie dirbo Rusijos ambasadose Europos valstybėse su diplomatine priedanga. Apie tai LRT Tyrimų skyrius kartu su partneriais taip pat darė išsamų tyrimą.
Tad Rusija tausoja savo aukštos parengties karininkus ir jų nesiunčia atlikti užduočių, ir net ne verbuoja, o socialiniuose tinkluose samdo atsitiktinius ir nusikalsti linkusius asmenis. Tokių pasiūlymų knibžda socialiniame tinkle „Telegram“, o lengvatikių Rusijos tarnybos randa tarp rusakalbių, turinčių Šengeno vizas, arba vietos gyventojų ir nesikratančių nelegalaus uždarbio.
Mūsų kolegų Belgijos visuomeninio transliuotojo VST žurnalistams pakeitus tapatybes pavyko per „Telegram“ kanalą susipažinti, kaip veikia „NoName“ pasivadinę ir Rusijos naudai dirbantys programišiai, dar 2023 metų pavasarį įvykdę kibernetines atakas prieš Belgijos institucijas. Pernai rudenį programišiams pavyko surengti intensyvią penkias dienas trukusią kibernetinę ataką, kuri paveikė ne tik vyriausybinių institucijų, bankų, uosto bei žiniasklaidos, bet ir Belgijos kibernetinio saugumo centro interneto puslapius.
Savo tikslo, kad veikia prieš paramą Ukrainai ir jos „kriminaliniam Zelenskio režimui“, „NoName“ programišiai neslepia ir „Telegrame“. Bet tuo metu, kai programišiai nulaužinėjo interneto puslapius, žurnalistai jau buvo įsiskverbę į jų pasaulį – jie gavo prieigą prie „Telegram“ pokalbių grupių, kuriose anoniminės paskyros gaudavo nurodymus iš botų (automatinių robotų).
Šių paskyrų sekėjai visame pasaulyje galėjo atlikti užduotis mainais į atlygį, sumokamą specialiai šnipinėjimui ir sabotažui „NoName“ sukurta kriptovaliuta „dCoin“. Be paskirstytųjų paslaugų trikdymo (angl. DDoS) atakų organizavimo, sekėjai buvo verbuojami ir kitokioms sabotažo akcijoms. Viena iš dažnai siūlomų užduočių skambėjo taip: „Surinkti 30 Belgijos žurnalistų el. pašto adresų.“
Apsimetę Europos Sąjungos pareigūnu, turinčiu ribotus skaitmeninius gebėjimus, po kelių pokalbių žurnalistai gavo pirmą užduotį viename Briuselio rajonų išklijuoti dešimt „NoName“ lipdukų.
Grupuotės simbolikos buvo visame Briuselyje: lipdukai su šūkiais prieš NATO, raginimai priešintis Ukrainai. Galiausiai paaiškėjo, kad programišių grupuotė rengia išpuolius prieš įmones, kurios atlieka darbus skirtingų šalių, taip pat ir Lietuvos, vandenvietėse.
Programišiai socialiniuose tinkluose platino vidinę Šveicarijos bendrovės filialo Lietuvoje „Arionex LT“ informaciją, tačiau Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) teigė neužfiksavęs prieš šią įmonę nukreiptos kibernetinės atakos. Greičiausiai programišiai tik nutekino netinkamai apsaugotus vidinius duomenis. Ir tokių atvejų, anot NKSC, pasitaiko gana dažnai.
Rusijos tarnybos, planuodamos hibridines atakas Europoje, labai greitai prisitaiko prie aplinkybių ir taikiniais gali tapti bet kas. Bet lygiai taip pat oportunistiškai jos neprisiima jokios atsakomybės už samdomus vykdytojus, kurių specifiškai neapmoko atlikti užduočių, tačiau išbando, ko jie verti.
Anot ekspertų, kurie konsultavo šio tarptautinio projekto autorius, net ir siūlomas uždarbis už atliekamas užduotis santykinai yra nedidelis – kartais nesiekia nė 1 000 eurų. Ir to atlygio pasamdomi asmenys negauna, nes dažnu atveju, jei planuojamos fizinės sabotažo akcijos, juos pareigūnams pavyksta sulaikyti. Rusijos tarnybos vėliau nesirūpina jų gynyba ir jų šeimomis.
Vyksta karas, o reakcijos nėra
„Kartais susidaro klaidingas įspūdis, kad Baltijos šalys yra ta Europos dalis, kuri labiau pažeidžiama grėsmių. Bet kalbant apie hibridinį karą ir jei suskaičiuotumėte visas sabotažo operacijas, kurios buvo vykdomos prieš Europą, tai jų skaičius yra didesnis kitur nei Baltijos šalyse“, – teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Bet kitos Europos valstybės išties mažiau kalba apie hibridines Rusijos atakas ir kokią grėsmę jos kelia.
Anot ministro, tam yra kelios priežastys.
„Rusija šia veikla siekia išprovokuoti diskusijas visuomenėse, ar mūsų vyriausybės gali kontroliuoti situaciją, ar mes skiriame pakankamai dėmesio, gal reikėtų mažiau dėmesio skirti Ukrainai, o daugiau – mūsų vidaus saugumo situacijai“, – mano K. Budrys. Tačiau jis taip pat priduria, kad iš dalies kitų Europos sostinių vengimą dalytis informacija su savo visuomenėmis lemia ir nežinojimas, ką su tuo daryti.
Anot jo, įvardijus problemą, ją reikėtų imtis spręsti, tačiau kaip atgrasyti hibridinį karą su Europa kariaujančią Rusiją, sutarimo nėra. „Todėl ES lygmens kovos su hibridinėmis grėsmėmis strategija, taip pat NATO lygmens sutarta politika, kaip kovoti su Rusijos veiksmais, yra svarbūs žingsniai siekiant bendro situacijos suvokimo“, – sako K. Budrys.
Daug stipresnio atsako Rusijai šiame kare teigia laukiantis ir D. Jauniškis. VSD vertinimu, Rusija gana teigiamai vertina savo pasiekimus vykdydama hibridines atakas, todėl prognozuojama, kad jų tik daugės.
„Matome, yra išaugęs Rusijos apetitas rizikuoti. Ir kai sakau rizika, turiu omenyje ne rizika jiems, o rizika mums, rizika mūsų ekonomikai, mūsų piliečių saugumui. Turime vengti „verdančios varlės“ situacijos, kai tiesiog priprantame prie vis daugiau ir daugiau, ir daugiau“, – sako Jamesas Apparthurai, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo asistentas inovacijoms, hibridinėms ir kibernetinėms sistemoms.
NATO pareigūnai signalizuoja, kad aukščiausiu lygiu dirbama ties bendra NATO strategija, kaip reaguoti į priešiško režimo žaidimą ugnimi. Vis dėlto kol kas neaišku, kaip ją gali paveikti nauji geopolitiniai poslinkiai, susiję su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, signalizuojančia Amerikos siekį perkrauti santykius su Rusija.
Bet griežto atsako Rusijai iš Europos ir NATO stygius veda prie kur kas rimtesnių pasekmių nei tik sprogimų, neaiškių provokacijų ar dezinformacijos kampanijų padažnėjimas. Hibridinis karas nėra Rusijos išradimas, tik priemones ji renkasi tokias, kurių mes negalime nuspėti.
„Užuot sunaikinus priešo kariuomenę ar okupavus teritoriją, ką galima padaryti kariniais veiksmais, hibridiniu karu siekiama paveikti, itin paveikti gyventojus, sukelti sumaištį, chaosą, vadovų diskreditavimą, nepasitenkinimą jų valdymo būdu. O tokia neramumų ir sumaišties atmosfera palanki kitokiems veiksmams, įskaitant karinius veiksmus“, – teigia šiam tarptautiniam tyrimui savo įžvalgomis sutikęs pasidalyti Ispanijos kariuomenės pulkininkas José Luisas Calvo Albero.
