Prasidėjus karui, po diplomatine priedanga veikusių Rusijos šnipų iš Lietuvos buvo išsiųsta daugiau nei bet kada. LRT Tyrimų skyriui kartu su tarptautiniais partneriais išanalizavus rusų žvalgybinį tinklą Europoje, pavyko atskleisti keletą metų Lietuvoje veikusių šnipų tapatybes ir jų veiklą, su kokiais žmonėmis jie bendravo. Vis dėlto nors Vakarų valstybių, taip pat ir Lietuvos, tolerancija priešiškos valstybės šnipams po diplomatine priedanga yra žymiai sumažėjusi, kiek yra nelegaliai veikiančių Rusijos agentų, niekas nežino.
Dar visai neseniai garsėjusi kaip Rusijos žvalgybininkų „treniruočių“ vieta, Rusijos ambasada Vilniuje, netoli Vingio parko, ištuštėjo. 2022 m. balandį, po Rusijos įvykdytų Bučos skerdynių Ukrainoje, Lietuva nusprendė sumažinti diplomatinį atstovavimą tarp Lietuvos ir Rusijos bei išsiųsti nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Aleksejų Isakovą atgal į Rusiją. Tuo pat metu buvo nuspręsta uždaryti ir Rusijos konsulatą Klaipėdoje. Ten dirbo keturiolika žmonių.
Šitaip susitraukusios Rusijos diplomatinės atstovybės, LRT tyrimų skyriaus duomenimis, šiais metais nebesikreipė į Lietuvos valstybės institucijas dėl radijo ryšių priemonių leidimo pratęsimo. Anksčiau Rusijos ambasadai išduotas leidimas radijo ryšiui galiojo iki 2023 m. sausio. Ryšių reguliavimo tarnyba patvirtino, kad jokio prašymo iš Rusijos ambasados jie nėra gavę.
Remiantis LRT Tyrimų skyriaus šaltiniais, tai gali reikšti sumažėjusias ne tik Rusijos diplomatinio, bet ir žvalgybinio darbo apimtis. Nes per metus nuo karo pradžios iš Rusijos ambasados įkandin ambasadoriaus taip pat buvo išsiųsti penki diplomatai, kurių veikla niekaip nesuderinama su diplomato statusu. Kitaip tariant, šie asmenys buvo Rusijos specialiųjų tarnybų šnipai, dirbę po diplomatine priedanga. Nuo 2022 m. vasario 24 d. iš Europos Sąjungos šalių į Rusiją buvo išsiųsta daugiau nei 400 diplomatine priedanga pasinaudojusių Rusijos šnipų. Dauguma jų dirba trijose svarbiausiose Rusijos žvalgybos institucijose: Užsienio žvalgybos tarnyboje (SVR), Federalinėje saugumo tarnyboje (FSB) ir Vyriausioje žvalgybos valdyboje (GRU).
Dėl kontržvalgybos veiklos specifikos ir rizikų VSD neatskleidžia išsiųstų Rusijos šnipų, dirbusių po diplomatine priedanga, pavardžių bei jų darbo metodų. VSD tik nurodo, kad žvalgų taikiniais buvo Seimas, URM ir kitos ministerijos, krašto apsaugos sistema, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, akademinė bendruomenė, žiniasklaida, energetikos sektorius, užsienio diplomatinės atstovybės ir šių institucijų darbuotojai.
„Išsiųsti Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai Lietuvoje vykdė slaptą agentūrinę žvalgybą: naudodamiesi diplomatų priedanga verbavo Lietuvos gyventojus, galinčius suteikti politinės, ekonominės ir karinės informacijos, siekė paveikti Lietuvos politinius sprendimus Rusijai palankia linkme ar teikė paramą kitų žvalgybos darbuotojų vykdomoms operacijoms“, – rašoma VSD atsakyme.
Vis tik LRT Tyrimų skyriui, bendradarbiaujant su užsienio kolegomis iš Europos šalių žiniasklaidos priemonių ir tiriamosios žurnalistikos centru „Dossier“, pavyko išsiaiškinti Lietuvoje žvalgybine veikla užsiėmusių Rusijos ambasados darbuotojų tapatybes. Surinkti politikų ir buvusių diplomatų liudijimai taip pat leido atskleisti, kokiomis priemonėmis Rusijos šnipai visame pasaulyje renka informaciją ir verbuoja svarbius asmenis.
Žvalgybininko antpečius išduoda netyčia
2020 m., kai su Tėvynės Sąjunga Seimo rinkimus laimėjęs Žygimantas Pavilionis buvo paskirtas parlamentinio Užsienio reikalų komiteto pirmininku, komitete buvo nuspręsta duoti šansą Rusijos ambasadoriui A. Isakovui. Bendru sutarimu Lietuvos pusė laikėsi nuomonės, kad ilgametę diplomatinę patirtį sukaupęs rusas yra vienas iš tų, kuris buvo linkęs bendrauti su Vakarais.
Lietuvos politikams, anot LRT Tyrimų skyriaus šaltinių, taip pat rūpėjo perduoti savo nuogąstavimus dėl Kremliaus pagalbos neramumų krečiamam Aleksandro Lukašenkos režimui. Tai buvo Kremliaus vykdomos faktinės Baltarusijos okupacijos ženklai.
Bet A. Isakovui 2020 m. apsilankius Seime, prisimena Ž. Pavilionis, tapo aišku, kad diplomatinių priemonių arsenalas pokalbiuose su Rusija stipriai senka.
„Aš tada pasibaisėjau ambasadoriumi, jo bekompromise ir karinga retorika. Iš abiejų pusių prie ambasadoriaus sėdėjo du jauni jo pavaldiniai. Atrodė, kad kiekvienas ambasadoriaus žodis ir judesys buvo kontroliuojamas“, – prisimena Ž. Pavilionis.
Ž. Pavilioniui tuomet buvo šmėkštelėjusi mintis, kad šalia ambasadoriaus galėjo būti ir diplomatine priedanga naudojęsi Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai. Vis dėlto Aleksandro Jolkino ir Andrėjaus Družilovskio biografijose nėra akivaizdžių ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, greičiau jau įtakingų tėvų paramos pėdsakai. A. Družilovskio tėvas vienu metu buvo Rusijos užsienio reikalų ministerijos finansinės pagalbos MGIMO (Maskvos tarptautinių santykių instituto) fondo taryboje. O A. Jolkino tėvas yra dirbęs Rusijos ambasadoje JAV.
Šiuo metu buvusio ambasadoriaus A. Isakovo palydovas Seime A. Jolkinas Rusijos ambasadoje eina reikalų patikėtinio pareigas.
LRT Tyrimų skyriaus surinktais duomenimis, tie penki asmenys, kuriuos nuo 2022 m. iki dabar kaip po diplomatine priedanga dirbusius Rusijos šnipus išsiuntė Lietuva, gali būti Sergejus Žurbinas, Olegas Davletzianovas, Dmitrijus Dolomanovas, Ivanas Fedotovas ir Jurijus Saryčevas.
Šis iš Lietuvos buvo išsiųstas pačioje 2022 m. pabaigoje.
1958 m. Grozne gimusio J. Saryčevo biografijoje nieko įtartino iš pirmo žvilgsnio nėra. Baigęs Grozno valstybinį naftos institutą, jis po Sovietų Sąjungos žlugimo iki 2000 m. dirbo Rusijos bankiniame sektoriuje. Tačiau 2000 m. pradėjo dirbti Rusijos užsienio reikalų ministerijos Užsienio valiutų ir finansų departamente. Tarptautiniam tyrimui talkinusių Rusijos žvalgybos ekspertų teigimu, šiame departamente paprastai būna įdarbinti Rusijos SVR ir GRU agentai.
Rusijos ambasadoje Vilniuje dirbęs D. Dolomanovas taip pat dirbo tame pačiame Rusijos URM departamente kaip ir J. Saryčevas. Be to, Rusijoje jis buvo registruotas adresu Mytiščiuose, kur yra dislokuota GRU karinė bazė – ypatingos paskirties radijo centras. Rusijos užsienio reikalų ministerijoje D. Dolomanovas pradėjo dirbti 2000 m., kai dar buvo registruotas tame pačiame kariniame miestelyje.
Kaip rodo mūsų partnerių duomenų bazės, galimai D. Dolomanovo žmona Anna taip pat turi sąsajų su GRU.
LRT Tyrimų skyriaus šaltinių duomenimis, ryšių su Rusijos žvalgybos institucijomis gali turėti ir Rusijos konsulato Klaipėdoje darbuotojas, kuris buvo išsiųstas į Rusiją uždarius patį konsulatą.
Aleksandras Tulyninas (g. 1963 m.), remiantis duomenų bazėmis, kaip savo gyvenamąją vietą yra pateikęs tą patį adresą, kur Maskvoje yra Jevgenijaus Primakovo vardo Pasaulio ekonomikos ir Tarptautinių santykių tyrimų institutas. J. Primakovas 1991–1996 m. buvo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovu.
Kaip dirba žvalgai
Ką konkrečiai darė J. Saryčevas, kad Lietuvos institucijų buvo „užpelenguotas“ atliekantis veiklas, nesuderinamas su diplomatiniu darbu, nedetalizuojama. Tačiau jau identifikuotų šnipų veikla atskleidžia žvalgų veiklos metodai.
2019 m. iš Lietuvos išvyko prieš tai keletą metų gana sėkmingai į Lietuvos socialinį gyvenimą įsitraukęs Rusijos Federacijos diplomatinės atstovybės darbuotojas Dmitrijus Remorenko. Jis sugebėjo tapti ledo ritulio klubo „HC Tauras“ nariu ir buvo užmezgęs ryšį su Jaroslavu Narkevičiumi. Šis ilgametis Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškųjų šeimų sąjungos politikas tuomet buvo ne tik aktyvus Trakų rajono veikėjas, bet ir Seimo narys. O netrukus buvo paskirtas Sauliaus Skvernelio Vyriausybės susisiekimo ministru.
Pats J. Narkevičius teigia, kad D. Remorenkos neprisimena, bet jis tikrai žinojęs, kad yra įdomus rusų žvalgybininkams. „Neslėpsiu, kad tuo laiku, ir ne tik tuo laiku, o visu buvimo politikoje laiku buvau jautrus tokiems klausimams. Bendravom su VSD, kokios tos rizikos. Buvau gana atsargus. Tad kažkokio bendravimo neprisimenu, o jei jis būtų buvęs, tikrai prisiminčiau. Tie diplomatai yra komunikabilūs žmonės, jų toks darbas“, – LRT Tyrimų skyriui teigė politikas.
Bet D. Remorenko Lietuvą paliko ne dėl šių ryšių, o dėl įkyraus bandymo tokį užmegzti su buvusiu diplomatu, bet iš viešojo sektoriaus išėjusiu ir dėstyti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute pradėjusiu Romu Švedu. R. Švedas tuo metu taip pat ėjo „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininko pareigas.
„Jis elgėsi net, sakyčiau, agresyvokai. Įsiverždavo į auditoriją po paskaitų TSPMI, man išėjus iš paskaitų, neva netyčia susitikdavau pakeliui iš jų. Nešiojosi visokius dokumentus ir reikalavo paaiškinti, ką reiškia vienas ar kitas skaičius, ar tuometinio mūsų užsienio reikalų ministro citata“, – pasakojo R. Švedas.
VSD tais metais netgi publikavo D. Remorenkos fotografiją, ko paprastai žvalgybos institucijos nedaro. Tačiau pavardės neskelbė. Remiantis mūsų partnerių duomenų bazėmis, po diplomato priedanga veikė GRU šnipas.
Dar vienas būdas identifikuoti Rusijos žvalgus yra jų kompetencijos patikra. Su tokiu, slepiančiu savo tapatybę po tarptautinės prekybos eksperto amplua, R. Švedui taip pat teko susidurti. Prie iš Ženevos grįžusio diplomato prisistatė asmuo, tuomet dirbęs Rusijos verslo atstovybėje. Klausdamas ir prašydamas informacijos apie Lietuvos prekybinius ryšius, jos politiką, išsidavė šioje srityje neturintis jokio supratimo.
Apskritai Rusijos žvalgyba naudoja pačius įvairiausius metodus, kad priartėtų prie jos dominančio asmens.
„Dirbant užsienyje turėjau ilgametį kuratorių. Ženevoje nuolat sulaukdavau dėmesio, kvietimų į svečius, kitokių bendravimo iniciatyvų iš ilgamečio rusų užsienio reikalų sistemos darbuotojo Konstantino Šachmuratovo. Vėliau, išvykus dirbti į Briuselį, ten mane vėl lyg tarp kitko susirado tas pats Konstantinas. Taip pat kvietėsi į svečius, siekė bendravimo“, – pasakoja daug metų Užsienio reikalų ministerijoje dirbęs Romas Švedas.
Remiantis turimais duomenimis, K. Šachmuratovo biografija nėra išskirtinė, iš jos nėra matyti, ar diplomatinė tarnyba buvo jo žvalgybinio darbo priedanga. R. Švedui kuruoti pristatytas asmuo buvo inteligentiškas, išsilavinęs, domėjęsis menu, ypač muzika – gyrėsi turėjęs džiazo įrašų kolekciją.
Seimo narys ir buvęs diplomatas Ž. Pavilionis taip pat prisimena, kad dirbant užsienyje jį keletą kartų bandė į savo pusę palenkti Rusijos žvalgyba. Visais atvejais Ž. Pavilionis teigė informuodavęs VSD.
„2000 m., kai dirbau Briuselyje, prie manęs priėjo vienas rusas, kuris man atviru tekstu pasakė, jog mano tėvas yra maladiec, nes rakinosi grandinėmis prieš NATO, tai ir sūnus turi būti maladiec ir atneš jam NATO gynybos planus Baltijos šalims“, – pasakojo Ž. Pavilionis.
Toks tiesmukas bandymas pasinaudoti tėvu Ž. Pavilioniui sukėlė šoką.
Ž. Pavilioniui dirbant ambasadoriumi Vašingtone, rusų žvalgyba ieškojo kitų jautrių vietų.
„Į visus mūsų renginius, ypač su kokiais nors svečiais iš Lietuvos, ateidavo tokia rusė. JAV užaugusi, prisistatė rusų disidente, mano artimo draugo rusų opozicionieriaus bičiule, laikėsi šalia jo. Ji man visada kėlė įtarimų, nors man ji moteriškai meilikavo“, – pasakojo Ž. Pavilionis. Politikas teigė, kad moteris buvo tokia, kokios jam patinka – šviesių plaukų, žydrų akių gražuolė.
Seimo narė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė taip pat pasakojo apie savo patirtį, susidūrus su Rusijos žvalgybos pareigūnais, apsimetusiais diplomatais. Tuomet ji dirbo Žmogaus teisių centre, o Rusijos ambasados darbuotojai buvo atvykę su pasiūlymu remti kai kurias centro veiklas. Jos teigimu, jai nebuvo sudėtinga suprasti, kas pas ją apsilankė, nors abu pas ją apsilankę Rusijos ambasados darbuotojai stengėsi atrodyti draugiški ir komunikabilūs.
„Rusijos ambasada tuo laikotarpiu buvo nusitaikiusi į nevyriausybines organizacijas, ypač žmogaus teisių srityje, jiems reikėjo keisti visuomenės nuomonę. Siūlydamiesi paremti mūsų centro projektus, jie taip pat prašė ir informacijos – domėjosi baltarusių studentų, studijavusių Europos humanitariniame universitete, sąrašais, klausė, ar mes bendraujame su baltarusių nevyriausybinėmis organizacijomis“, – pasakojo D. Šakalienė.
Keli diplomatai paslaptingai dingo
VSD teigimu, 2018–2023 m. iš Lietuvos buvo išsiųsta 11 Rusijos diplomatų, kurių veikla buvo nesuderinama su diplomato statusu. Kai tuo tarpu iki 2018 m. per kelerius metus tokių buvo vos penki.
LRT Tyrimų skyriaus kalbinti buvę aukštas pareigas užsienio politikoje ėję politikai teigė, kad oficialus išsiųstų šnipų skaičius neatspindėjo Lietuvoje esančių Rusijos žvalgybinių pajėgumų. Sprendimą paskelbti persona non grata ir išsiųsti identifikuotą Rusijos šnipą apsunkino tai, kad kaimyninė visada atitinkamai reaguodavo ir sumažindavo Lietuvos diplomatinį atstovavimą.
Todėl kai kurios pavardės iš Rusijos Federacijos diplomatų sąrašo tiesiog netikėtai išnykdavo.
Iš tos informacijos, kurią pavyko surinkti LRT Tyrimų skyriui, 2021 m. iš Lietuvos buvo išsiųsti du po diplomatine priedanga veikę šnipai. Apie Viacheslavą Parfionovą nepavyko rasti informacijos ir „Dossier“ centrui, o Fiodoras Naumkinas ilgokai mėtė pėdas.
Lietuvoje F. Naumkinas ėjo antrojo sekretoriaus pareigas.
Apie jį nepavyko rasti jokios informacijos 2019 m., kai tik jis atvyko į Lietuvą ir kai LRT Tyrimų skyrius taip pat kartu su „Dossier“ domėjosi Rusijos Federacijos atstovybės Lietuvoje darbuotojais. Tačiau 1987 m. gimęs ir greičiausiai GRU dirbantis F. Naumkinas 2019 m., registruodamas automobilį, įrašė ir savo gyvenamosios vietos, kurioje buvo registruotas, adresą.
Šiuo adresu, kurį pavyko identifikuoti LRT Tyrimų skyriaus partneriams, Rusijoje veikia 4-oji mokomoji GRU Generalinio štabo mokomoji kuopa, kuri rengia baigiamuosius žvalgybos pareigūnų kursus.
F. Naumkinas į Lietuvą 2019 m. greičiausiai atvyko vietoje kitų žvalgų, kurių Lietuva neišsiuntė iš šalies, tačiau kurie patys paslaptingai išnyko nesibaigus jų numatytai kadencijai. Neoficialiai tai gali reikšti, kad Rusijos pusė buvo perspėta, kad yra žinomas šių asmenų veiklos pobūdis.
Nors LRT Tyrimų skyriaus partnerių turimuose Vakarų žvalgybų dokumentuose pastabų apie tai, kad paslaptingai iš Lietuvos išvykę Dmitrijus Masiukas ir Aleksejus Muratovas gali būti Rusijos žvalgai po diplomatine priedanga, nėra, kai kurios detalės iškalbingos.
D. Masiukas Lietuvoje įsikūrusioje Rusijos ambasadoje ėjo ministro patarėjo pareigas, o anksčiau, taip pat kaip ir jau minėti iš Lietuvos 2022 m. išsiųsti J. Saryčevas ir D. Dolomanovas, dirbo Rusijos URM Užsienio valiutų ir finansų departamente. 2019 m., grįžęs iš Lietuvos, D. Masiukas buvo paskirtas NVS šalių departamento direktoriaus pavaduotoju.
Trečiuoju sekretoriumi Lietuvoje dirbusio Aleksejaus Muratovo duomenys visiškai įslaptinti.
LRT Tyrimų skyriaus šaltinių teigimu, kiekviena Rusijos žvalgybos tarnyba paprastai ambasadose dar turi ir savo pareigūnų, kurie kontroliuoja jiems priskirtų šnipų ir jų šeimos narių veiklą. Jų darbas yra prižiūrėti, ar nebuvo suartėta su priešiškų šalių žvalgybomis, ar patys to neįtardami, netyčia neišsidavė. Kilus grėsmei, kad žvalgybos darbuotojas gali būti identifikuotas, jis yra skubiai išsiunčiamas.
KGB agentų tinklo archyvai yra Rusijoje
Visą įmanomą surinkti informaciją, taip pat leidžiančią geriau suprasti šalies kontekstą, Rusijos žvalgybų pareigūnai, dirbantys po diplomatine priedanga, renka dalyvaudami ambasadų ir kitokiuose priėmimuose, viešuose renginiuose, susitikimuose. Jie stebi pasirinktus asmenis, domisi pomėgiais, šeima, silpnybėmis. Šnipai renka informaciją apie konkrečius žmones, jų silpnybes, aistras ir pomėgius bei sudaro išsamius ir detalius reikiamų žmonių psichologinius portretus.
Kiekvienas Lietuvos diplomatas, LRT Tyrimų skyriaus šaltinių teigimu, turi savo segtuvą, kuriame – jo išsami dosjė. Ši dosjė keliauja paskui to diplomato paskyrimus ir laikoma tos šalies, į kurią išsiunčiamas diplomatas, Rusijos ambasadoje.
Sukūrus sąlygas su žmogumi užmegzti kontaktą, yra siekiama jį užverbuoti, už pinigus, šantažo būdu ar iš idėjos priversti dirbti svetimai valstybei.
LRT Tyrimų skyriaus šaltiniai teigė, kad nors Lietuva yra maža valstybė, joje šnipinėti ir darbui su lietuviais užsienyje yra priskiriami jau patyrę žvalgai. Pagal tai, kokios yra siunčiamų žmonių biografijos ir darbo patirtis, teigti, kad į Lietuvą žiūrima atmestinai, nėra pagrindo.
Kita vertus, kaip teigia žurnalistus konsultavęs kontržvalgybos ekspertai, Lietuvoje žvalgams, prisidengusiems diplomatine priedanga veikti sudėtinga taip pat dėl šalies dydžio – čia beveik nėra galimybių išlikti nepastebėtam arba ilgai mėtyti pėdas. Be to, Valstybės saugumo departamentas paprastai beveik visada žino, ar siunčiamas į Lietuvą diplomatas turi žvalgybinių užduočių.
Lygiai tokia pačia patirtimi dalijosi ir kitų užsienio šalių žvalgybų atstovai. Europos žvalgybos institucijos gali turėti informacijos, tačiau patį sprendimą, ką daryti su diplomatu, priima šalių užsienio reikalų ministerijos. Lietuvoje, kaip teigia šaltiniai, dėl kiekvieno žvalgo po diplomatine priedanga vyksta ginčai tarp VSD ir URM. Nes į bet kurį Lietuvos veiksmą sulaukiama tokios pat atsakomosios Rusijos reakcijos. Jei Lietuva kuriam nors Rusijos pageidaujamam asmeniui neišduoda vizos, vizos nesulaukia ir Lietuvos diplomatai.
Tokie Europos šalių politinių institucijų sprendimai tapo viena iš priežasčių, kodėl Rusijos šnipų, veikiančių po diplomatine priedanga, tinklas Europoje tapo toks tankus. Kitokios politikos Vakarų valstybės ėmėsi tik po 2022 m. vasario 24 d.
Kadangi Rusijos žvalgams veikimo ribos Lietuvoje apribotos, lietuvių diplomatų, pareigūnų ir kitų svarbių asmenų atžvilgiu jie veiksmus taiko užsienio valstybėse. Yra buvę atvejų, kai verbavimui Rusijos žvalgybų pareigūnai naudojo įvairią surinktą kompromituojančią medžiagą.
Taip pat šantažui yra naudojamos nesunaikintos, o į Rusiją 1989 – 1990 m. išvežtos KGB agentų bylos. Lietuvos ypatingajam archyve, kaip teigia šiam tyrimui talkinę istorikai, tėra 68 darbo ar asmens bylos ir dar keliasdešimt bylų, kuriose yra susisteminti agentūriniai pranešimai ir kandidatų į agentus bylos. Istorikų teigimu, tai viso labo yra trupiniai, tuo tarpu kas yra Rusijoje žino tik Rusijos institucijos. Dar 1500 asmenų yra prisipažinę buvę KGB agentai, o jų duomenys įslaptinti.
VSD, paprašyta įvertinti Rusijos žvalgybinius pajėgumus, teigia, kad vis tik didžiausią kontržvalgybinę grėsmę žmogiškosios žvalgybos srityje Lietuvai kelia ne su diplomatine priedanga dirbantys Rusijos žvalgybos darbuotojai, o Rusijos ir Baltarusijos vykdoma „žvalgyba iš teritorijos“.
„Vykdydamos „žvalgybą iš teritorijos“ Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos: 1) verbuoja į jų teritoriją vykstančius Lietuvos gyventojus; 2) į Lietuvą siunčia su žvalgybomis bendradarbiaujančius Rusijos ir Baltarusijos piliečius, kurie čia vykdo žvalgybos užduotis; 3) kai kuriais atvejais į Lietuvos teritoriją žvalgybinėms užduotims atlikti laikinai siunčia žvalgybos darbuotojus su įvairia nediplomatine priedanga. Konkretaus tokių asmenų skaičiaus įvardinti galimybių nėra. Detaliau apie „žvalgybos iš teritorijos“ metodą esame rašę visuose metiniuose grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose“, – teigiama VSD atsakymuose LRT Tyrimų skyriui.
LRT tyrimų skyrių konsultavę ekspertai pabrėžia, kad kai Rusija patyrė tiek žmogiškųjų diplomatinės priedangos nuostolių, ji neišvengiamai ieško naujų kelių ar stiprina kitas pozicijas. Visoje Europoje žvalgybos taikiniu tampa iš Rusijos pasitraukusi opozicija, be to, visai būdais stengiamasi parodyti Vakarų žvalgybų silpnąsias vietas.
Prie šio tarptautinio tyrimo svariai prisidėjo tiriamosios žurnalistikos centras „Dossier“ ir nemažai žvalgybos bei kontržvalgybos ekspertų, kuriems pažadėjome išsaugoti jų anonimiškumą.
