JAV ir Izraelio bombardavimai smarkiai nuniokojo didžiąją dalį Irano infrastruktūros ir pramonės. Sutrikdyta vidaus gamyba ir smarkiai padidėjo pagrindinių maisto produktų kainos.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
JAV pradėta jūrų blokada sustiprino ekonominį spaudimą Iranui, apsunkindama jo prekybą per Hormuzo sąsiaurį – svarbiausią jūrų transporto mazgą, kuris nuo karo pradžios vasario 28 d. yra faktiškai uždarytas.
Reaguodamas į tai, Teheranas ėmėsi ieškoti alternatyvių maršrutų: prekes veža sunkvežimiais iš kaimyninių šalių – Pakistano ir Turkijos, Kaspijos jūra gabenasi krovinius iš sąjungininkės Rusijos. Neatmetama galimybė naftą pagrindinei prekybos partnerei Kinijai vežti geležinkeliu.
Baltimorėje įsikūrusio Johnso Hopkinso universiteto taikomosios ekonomikos profesoriaus Steve`o H. Hanke`ės teigimu, alternatyvūs maršrutai gali aprūpinti Irano ekonomiką vartojimo prekėmis, maistu ir pramoninėmis žaliavomis, tačiau jie „negali visiškai pakeisti jūrinių konteinerių transporto ekonomikos“.
„Krovinių gabenimas sunkvežimiais yra brangesnis, o Kaspijos jūros regiono krovos pajėgumai ribojami uostų ir laivyno pajėgumų, – sakė JAV prezidento Ronaldo Reagano administracijoje ekonomikos patarėju buvęs S. H. Hanke`ė. – Galima tikėtis didesnių prekių pristatymo išlaidų ir didesnės infliacijos, tačiau ne ekonomikos žlugimo, kurį kai kurie prognozuoja.“
Balandžio pabaigoje Donaldas Trumpas pareiškė, kad „visa Irano naftos infrastruktūra sprogs“, nes JAV blokada neleidžia Teheranui eksportuoti šalies ekonomikos gyvybę palaikančios naftos. Visgi ekspertai abejoja, ar Hormuzo sąsiaurio blokada privers Teheraną pasiduoti arba pasirašyti taikos sutartį JAV sąlygomis.
Savo ruožtu Irano pareigūnai pareiškė, kad JAV embargas neturi įtakos šalies gebėjimui apsirūpinti būtiniausiomis prekėmis ir maistu, nes Iranui pakanka vidaus gamybos ir alternatyvių importo maršrutų.
„Nepaisant JAV vykdomos jūrų kelių blokados, neturime jokių sunkumų aprūpindami gyventojus būtiniausiais produktais ir maistu, nes dėl šalies dydžio prekes galima importuoti iš įvairių kaimyninių valstybių“, – balandžio 21 d. sakė žemės ūkio ministras Gholamreza Nouri.
Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Defense Priorities“ Artimųjų Rytų programos vadovės Rosemary Kelanic teigimu, Irano geografinė padėtis iš tiesų sušvelnino JAV jūrų blokados poveikį.
Iranas, kuriame gyvena apie 90 milijonų žmonių, turi beveik 6 000 kilometrų sausumos sieną su septyniomis šalimis, taip pat 700 kilometrų ilgio Kaspijos jūros pakrantę, jungiančią šalį su Centrine Azija ir Rusija.
„Tokios priemonės, kaip prekių gabenimas sunkvežimiais iš kaimyninių šalių, gali kompensuoti su blokada susijusius sutrikimus, nors kompensavimas gali būti ne visiškai lygiavertis – prekybos apimtys gali būti mažesnės, tranzito išlaidos šiek tiek didesnės, o pats prekių asortimentas gali kisti, – sakė ji. – Tačiau karo ekonomikoje yra daugybė būdų vienas prekes pakeisti kitomis.“
„Irano gyventojai turi begalę galimybių apeiti D. Trumpo blokadą, nes šalis turi tūkstančius kilometrų sausumos sienos, kuria gali pasinaudoti“, – pridūrė R. Kelanic.
Pagal tarptautinę teisę blokada negali trukdyti tiekti maisto produktų ir vaistų. Neaišku, ar Jungtinės Valstijos blokuoja civilinių prekių siuntas į Iraną netyčia, ar tai daroma sąmoningai. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) paprašė Baltųjų rūmų pakomentuoti.
Sausumos keliai
Praėjusį mėnesį Irano parlamentaras Ebrahimas Najafi pareiškė, kad šalis prekėms importuoti naudoja sausumos maršrutus per Pakistaną, Turkiją, Armėniją ir Azerbaidžaną, taip pat Kaspijos jūrą.
Balandžio 25 d. Pakistanas atvėrė savo uostus Iranui skirtiems trečiųjų šalių kroviniams. Priėmus šį sprendimą, buvo nustatyti šeši sausumos maršrutai, kuriais prekės bus gabenamos iš Gvadaro, Karačio ir Port Kasimo uostų iki Irano sienos. Šiais maršrutais daugiausia bus importuojami ryžiai, mėsa ir kūdikiams skirti mišinukai.
Nuo balandžio 13 d., kai buvo įvesta JAV blokada, Pakistano uostuose įstrigo apie 3 000 Iranui skirtų konteinerių.
Iraną su Turkija jungia Kapikojaus-Razi perėja. Vakarų Aziją su Europa jungiantis tranzito koridorius palengvina prekybą. Kol kas neaišku, ar JAV pradėjus blokadą, Iranas padidino importo per šį koridorių apimtis.
Rusija atnaujino krovinių gabenimą Kaspijos jūra į Bandare Anzali – prie didžiausios pasaulyje vidinės jūros esantį Irano uostą.
Kovo 18 d. Izraelio oro pajėgos apšaudė Bandare Anzali ir padarė nemažai žalos. Tuo metu Izraelis teigė smogęs į Irano karinio jūrų laivyno uosto ir bazės objektus, kuriuose buvo dislokuoti dešimtys karinių laivų, įskaitant raketinius katerius ir sargybinius laivus.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad Maskva ir Teheranas naudoja Kaspijos jūrą sankcijomis ribojamos naftos ir ginklų kontrabandai. Visgi Iranas ir Rusija šiuo maršrutu prekiauja ir maisto produktais. Grūdų prekyba tarp jų buvo sustabdyta iškart po Izraelio atakų, tačiau vėliau atnaujinta.
Prekių ir laivybos analitikos bendrovė „Kpler“ pranešė, kad nuo balandžio vidurio į Irano Kaspijos jūros uostus per dešimt laivų iš Rusijos, Kazachstano ir Turkmėnijos atplukdė grūdų, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus.
Nafta geležinkeliu
Iranas ieško būdų ne tik užsitikrinti naujus importo maršrutus, bet ir eksportuoti prekes, ypač naftą.
JAV blokada smarkiai sutrikdė Irano naftos eksportą jūra, tačiau jo visiškai nesustabdė. Kaip teigia krovinių sekimo grupė „Vortexa“ ir laivybos duomenų apdorojimo bendrovė „Lloyd`s List“, kai kuriems su Iranu susijusiems tanklaiviams pavyko apeiti blokadą.
Ekspertų teigimu, Islamo Respublika turėtų sugebėti ištverti blokadą dar du mėnesius, nes, pasak jų, prieš įsigaliojant blokadai jūroje jau buvo iki 130 milijonų barelių Irano naftos.
Vis dėlto Iranas ieško alternatyvų, įskaitant naftos eksportą geležinkeliu į Kiniją, kuri, pasak Irano naftos eksportuotojų sąjungos atstovo spaudai Hamido Hosseini, perka apie 90 proc. Irano tiekiamos naftos.
Geležinkelio infrastruktūra jungia Iraną su Kinijos miestais Iu ir Sianu. Kazachstano–Turkmėnijos–Irano koridorius buvo atidarytas 2014 m., o vėliau kinai jį pratęsė 2025 m. užbaigta 10 400 km ilgio krovinių gabenimo linija.
„Geležinkeliu galima pervežti strategiškai svarbius krovinių kiekius, tačiau artimiausiu metu jis negali visapusiškai pakeisti tanklaivių, – teigė S. H. Hanke`ė. – Jo vertė iš dalies yra logistinė, iš dalies politinė – jis veikia nepriklausomai nuo bet kokių vandens kelių, kuriuose gali patruliuoti Vakarų šalių karinės jūrų pajėgos, ir gali visiškai nepaisyti dolerio mokėjimų sistemos, nes Kinija nuo 2012 m. už Irano naftą atsiskaito juaniais.“
R. Kelanic teigimu, naftos gabenimas jūra yra efektyvesnis, tačiau Iranas turi galimybių gabenti naftą sausuma ir taip apeiti JAV embargą.
„Iranas gali vežti naftą sunkvežimiais, kaip tai darė Irakas, aplenkdamas Hormuzo sąsiaurį ir gabendamas naftą sausuma per Siriją iki Viduržemio jūros, – sakė ji. – Artimiausiu metu krovos apimtys bus mažesnės, nes jas ribos autocisternų skaičius. Tačiau importuojančios ar trečiosios šalys galėtų suteikti papildomų autocisternų – galbūt kaip politinę paslaugą Iranui, o gal todėl, kad ribotoje rinkoje joms pačioms būtų naudinga padidinti galimybes įsigyti naftos.“
