Beveik 50 mln. eurų – tiek lėšų valstybė per pustrečių metų išleido gyventojų nuomonei formuoti žiniasklaidoje. LRT Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, kad mokesčių mokėtojų lėšos naudojamos ir asmeninei politikų savireklamai. Šaltiniai atskleidžia, kad nuomonei formuoti skiriami pinigai teka per komercines žiniasklaidos priemones, o tai, kad šios lėšos tarsi nematomos, atveria landas korupcijai.
Pernai spalio 16 d. Saulius Skvernelis LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ kėlė klausimą, ar valstybės darbams viešinti skirtos lėšos iš tiesų naudojamos pagal paskirtį. Taip premjeras komentavo dieną anksčiau savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtą įrašą.
Jame S. Skvernelis kalbėjo apie žiniasklaidos laisvę nuo politikų kišimosi ir pridūrė, kad verta atkreipti dėmesį į dešimtis milijonų eurų, kuriuos kasmet iš valstybės institucijų gauna žiniasklaidos priemonės. „Ar tų pinigų nebūtų verta panaudoti kitaip, pavyzdžiui, remti skurdžiausiai gyvenančias šeimas, kurių tragedijos neretai ir atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre?“ – klausė premjeras.
Praėjo metai, o Vyriausybės kanceliarijoje šia tema vyrauja tyla. Premjero patarėjas Tomas Beržinskas, LRT paprašytas pateikti viešinimui skirtų pinigų analizę, tai padaryti atsisakė, sprendimą grįsdamas tuo, kad esą nepavyko surinkti galutinių duomenų iš ministerijų.
Žiniasklaidos finansavimo klausimas per valstybinius užsakymus šiuo metu pristabdytas. „Laukiama, koks bus Seime svarstomo naujojo žiniasklaidos rėmimo fondo likimas. Ten irgi kalbama apie žiniasklaidai skiriamas lėšas, todėl logiška sulaukti galutinio sprendimo ir, priklausomai nuo jo, tęsti Vyriausybės pradėtą analizę bei priimti susijusius sprendimus“, – rašoma T. Beržinsko atsakyme.
Todėl LRT Tyrimų skyrius pats nusprendė išanalizuoti, kiek lėšų ir kaip valstybė išleidžia gyventojų nuomonei formuoti. 2019 m. viešųjų pirkimų ataskaitos rodo, kad po pernai ištartų S. Skvernelio žodžių išlaidų apimtys ne sumažėjo, o padidėjo.
Valstybė žiniasklaidai ir viešųjų ryšių specialistams šiemet jau skyrė apie 13,7 mln. eurų: tai yra, per 6 mėnesius jau išleido daugiau nei per visus 2017 m. Daugiausia naudojami europiniai pinigai, skiriami iš Bendrijos struktūrinės paramos, todėl šios išlaidos neva yra griežtai reguliuojamos.
Tačiau kartu su europietiška pinigų injekcija žiniasklaidą pasiekia užsakymai, apmokami iš valstybės biudžeto ir skirti asmeninės reklamos tikslams. Kaip žinoma, LRT šią vasarą paskelbė, kad viešuosiuose pirkimuose nebedalyvaus.
Vienas naujausių pavyzdžių – Vyriausybės kanceliarijos siekis viešinti premjero nuveiktus darbus.
Už gyventojų lėšas – komplimentai reformoms
„Auditoriją turi pasiekti informacija apie šešių struktūrinių reformų naudas ir tikslus“, – tokį uždavinį vasaros pradžioje Vyriausybės kanceliarija iškėlė trims viešųjų ryšių ir žiniasklaidos planavimo agentūroms, sudariusioms sutartis už 25 tūkst. eurų. Trys atskiri pirkimai nesiekia 10 tūkst. eurų kiekvienas, todėl laimėti apklausos būdu.
Šio užsakymo tikslai atrodo kiek neįprastai, kai dar pavasarį skelbta, kad minėtos reformos jau duoda rezultatų. Tačiau sutartys sudarytos iki šių metų pabaigos, prieš prasidedant būsimojo Seimo rinkimų maratonui. Užsakyme aiškiai detalizuojama, kiek prireiks straipsnių, reportažų ir interviu naujienų portaluose, užsakyta 90 radijo klipų ir dešimtys įrašų socialiniame tinkle „Facebook“.
Tiesa, sutartyse yra ir daugiau klausimų keliančių niuansų. Pavyzdžiui, kanceliarija ypač tiksliai nurodo, kad straipsniai apie reformų naudą turi būti skelbiami tokiame naujienų portale, kuriame vidutinis vartotojų skaičius kovo mėnesį buvo didesnis nei 1,3 mln., o skaitytojų praleistas laikas, skaitant naujienas, – ne mažesnis nei 20 proc.
Viešais „Gemius Audience“ duomenimis, sąlygas atitinka vienintelis naujienų portalas – „Delfi“.
Pasak viešųjų ryšių eksperto, bendrovės „Novamedia“ vadovo Arijaus Katausko, minėti Vyriausybės pirkimai atrodo kaip valstybės biudžeto naudojimas savo reklamai. „Negalime leisti, kad jie girtų savo darbus ir nepateiktų ataskaitų, koks darbas buvo pasiektas“, – teigia A. Katauskas.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė į situaciją reaguoja su šypsena. „Turint omeny, kad rinkimų sezonas yra prasidėjęs, viskas yra gana aišku“, – sako Diana Vilytė. Anot jos, tarnyba ilgą laiką aiškiai mato, kad viešinimo projektų laikas sutampa su rinkimų laikotarpiu.
„Nors instrumentas skirtas visai kitiems tikslams, pavyzdžiui, Europos Sąjungos paramos sklaidai. Dažnai politikai tuo naudojasi ir tai pritaiko savo populiarumui didinti arba savo darbams apdainuoti, kad sektųsi kituose rinkimuose“, – aiškina VPT direktorė.
Vyriausybės kanceliarija pripažįsta, kad pirkimu siekia visuomenę šviesti apie reformų naudą, tačiau neigia, jog tai susiję su vyriausybės vadovų reklama. „Siekiame šešių struktūrinių reformų didesnio žinomumo, matomumo, viešumo ir jų tikslų visuomenėje supratimo. Įvairiomis formomis ir kanalais informuojama visuomenė apie labai konkrečius dalykus, darbus, atliktus kiekvienoje reformoje – o ne apie „Vyriausybės vadovų“ veiklą“, – rašoma laiške.
Perkamas laikas žiniose
Vyriausybės kanceliarijos siekis pirkti teigiamą nuomonę apie savo įgyvendinamas reformas – tik vienas pavyzdžių, kaip galima panaudoti valstybės pinigus politiniam kapitalui kaupti.
Šiemet, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki savivaldos rinkimų, Kauno savivaldybės administracija nusipirko viešinimo paslaugas portale „Delfi“. Naujienų portalas įsipareigojo skelbti pranešimus spaudai, reportažus ir straipsnius ne tik naujienų sraute, bet ir savo socialiniame tinkle „Facebook“.
Kauno savivaldybė, paprašyta paaiškinti, kodėl tai sutampa su rinkimų kampanijos laikotarpiu, teigia, kad sutarties sudarymas politinės kampanijos metu – atsitiktinis. Anot atstovo Arnoldo Bukelio, pirkimas inicijuotas pernai rudenį, bet procedūros užtruko tris mėnesius. Savivaldybės duomenimis, per pusmetį portale pasirodė tik 2 straipsniai – abu apie vaikų globą.
O štai Utenos rajono meras Alvydas Katinas be užuolankų prieš dvejus metus iš „Lietuvos ryto“ televizijos užsisakė interviu paslaugas. Kaip tik tuo metu, kai Panevėžio apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje A. Katinas kaltintas piktnaudžiavimu tarnyba ir prekyba poveikiu.
Oficialiai skelbiama, kad perkamas pokalbis su meru apie savivaldybės pastangas pritraukti investicijų į Utenos rajoną. Už tai 2017 m. sumokėta daugiau kaip 4 tūkst. eurų, o sutartyje nurodama, kad interviu turi būti transliuojamas žiūrimiausiu laiku, įterpiant jį į televizijos žinias. A. Katinas, paklaustas, kodėl jo savivaldybė mokėjo televizijai, kad jis būtų pakalbintas, LRT Tyrimų skyriui gynėsi, jog taip negalėjo nutikti.
„Kad būtų perkamas interviu iš televizijos, man tokio dalyko neteko girdėti, matyt, čia koks filmukas buvo. Aš sutarčių neskaitau, jų nepasirašinėju, kas ir kaip suformulavo sąlygas – nežinau. Tai ne mano funkcijos. Aš kalbintas buvau daugybę kartų, esu kalbinamas kiekvienam filmukui. Aš nelakstau prie administracijos ir neklausinėju, kam kiek sumokėjo, kodėl mane kalbina. Jeigu tokie viešieji pirkimai vyko, juos pasirašė administracijos direktorius. Per pusantrų metų, kiek meras davė interviu, kiek buvo straipsnių, manote, aš čia atsimenu dabar, ko manęs klausė“, – telefonu aiškino Utenos rajono meras.
Dar vienas būdas įgalinti valstybės lėšas asmeniniais tikslais – viešųjų ryšių konsultacijos. Tokiomis jau antrus metus naudojasi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), privatiems komunikacijos specialistams išleidusi apie 20 tūkst. Eurų už konsultacijų valandas. Ieškoti pagalbos ministerija pradėjo 2017 m., kai smuko ministro Aurelijaus Verygos reitingai.
SAM atstovai bando įtikinti, kad paslaugos pirktos dėl aktualijų viešinimo ir renginių konsultavimo, tačiau vieną iš konkursų laimėjusi bendrovė „PIAR“ žinoma kaip dirbanti su politikais. Prieš kelerius metus agentūros vadovė Romualda Stonkutė užfiksuota konsultuojanti LVŽS vadovą Ramūną Karbauskį ir buvusią Seimo narę Gretą Kildišienę.
R. Stonkutė nepateikė išsamaus atsakymo į klausimą, kokias konkrečiai paslaugas šiuo metu teikia ministerijai. „Pagal SAM atstovų poreikius agentūra teikia konsultacijas ir sprendimus komunikuojant SAM veiklą, aktualijas. Paslaugos, atsižvelgiant į poreikį, teikiamos raštu, žodžiu ir el. paštu“, – rašoma elektroniniame laiške.
Analogišką sutartį su ministerija 2018 m. pasirašė ir kita viešųjų ryšių bendrovė „Idea prima“. Jos vadovas Paulius Tamulionis taip pat aiškina ministerijai teikiantis paslaugas žodžiu ir raštu, dažniausiai kaip spręsti krizines situacijas.
Viešųjų ryšių eksperto A. Katausko ministerijos atsakymas neįtikina. „Jeigu yra konsultacijos viešajame sektoriuje, garantuotai tai aukšto lygio vadovų konsultavimas. Kadangi tai yra ir politikai, tai iš esmės politiko konsultavimas“, – stebisi ekspertas. Pasak jo, keistai atrodo ir konsultacijų pirkimas valandomis. „Visada gali kilti pagunda užaktuoti daugiau valandų ir išnaudoti tą pirkimą“, – komentuoja A. Katauskas.
Šios problemos – ne vienintelės, kamuojančios viešinimo projektų pirkimus. VPT vadovės D. Vilytės nuomone, valdžios išlaidas komunikacijai gaubia šešėlis. „Daug yra susitarimų ir tokios šešėlinės apraiškos šitam versle. Turbūt galima sakyti, kad nėra daug skaidrumo“, – sako D. Vilytė.
Galima korupcija per nematomus pinigų srautus
LRT Tyrimų skyriaus išsiuntė klausimus visoms didžiausioms žiniasklaidos priemonėms: LNK, TV3, Delfi.lt, 15min.lt ir „Lietuvos ryto televizijai“. Atsakymus pateikė tik Delfi.lt ir 15min.lt. TV3 pabrėžė, kad su konkurentais informacija nesidalins, o LNK ir „Lietuvos ryto“ televizija į klausimus nesureagavo.
„Transperancy International“ skyrius Lietuvoje 2017 m. atliko studiją apie tai, kaip naudojant viešinimui skirtas lėšas pasireiškia korupcija. Anonimiškai apklausti viešųjų ryšių ir žiniasklaidos atstovai bei valdininkai atskleidė tikrąjį valdžios ir komunikacijos specialistų bei žiniasklaidos santykį. Pasak vienos iš tyrimų autorės Rugilės Trumpytės, kalbinti asmenys pripažino, kad, skirstant viešinimo pinigus, viešajame sektoriuje veikia verslo atstovai, kurie daro įtaką viešinimo projektų strategijoms. Taip pat esą yra ir vidinių susitarimų.
„Jų gali būti kelių rūšių. Pirma, kai tiekėjai susitaria tarpusavy, kad vienas laimės vieną konkursą, kitas nekiš kojos, nes bandys laimėti kitą. Šie susitarimai nėra teisėti, tačiau praktikoje vyksta“, – sako „Transperancy International“ projektų vadovė R. Trumpytė.
Atskleidžiama, kad tiekėjai susitaria ir dėl konkrečių pergalių konkursuose, siūlydami mažiausią kainą, nors ji nėra ekonomiškai pagrįsta. „Yra aišku, kad jis laimės vėlesnius pirkimus, kurie rengiami neskelbiamu būdu, ir taip finansiškai atsipirks“, – komentuoja R. Trumpytė.
Tiek R. Trumpytė, tiek D. Vilytė atkreipia dėmesį, kad iš esmės šešėlis šioje srityje pasireiškia per niekam nematomus pinigų srautus. Valstybės institucijos sudaro sutartis su viešųjų ryšių ir žiniasklaidos planavimo agentūromis, o sutartyse aiškiai nurodomos pirkimų apimtys žiniasklaidoje, tačiau kiek iš tiesų agentūros moka komercinėms informacinėms priemonėms – niekas nesidomi.
Tai reiškia, kad verslas viešuosiuose konkursuose gali pateikti vienus publikacijų ir reportažų įkainius, o iš tiesų su žiniasklaida gali atsiskaityti kitomis kainomis. Kiek konkrečiai lėšų tenka medijoms iš valstybės, tarp kurių viešųjų konkursų būdu tarpininkauja komunikacijos specialistai, neaišku. Esą kiekvienas atvejis vis kitoks.
„Kai viešųjų ryšių agentūros laimi konkursus, sunku pažiūrėti, su kokiomis žiniasklaidos priemonėmis jos dirba. Sistemiškai tu negali sužinoti, kas buvo galutinis lėšų gavėjas. Tai nėra skaidru“, – teigia R. Trumpytė.
Tuo metu žiniasklaidos priemonių pasiūlymuose įkainiai už tas pačias paslaugas gali skirtis keliais šimtais eurų arba kainos svyruoja ir dešimtis kartų.
„Nėra taip, kad žiniasklaidos priemonė duotų tuos pačius įkainius visiems rinkos dalyviams, visoms agentūroms. Mes matome dideles žirkles, kartais tai galima paaiškinti apimtimis, bet kai tie skirtumai skiriasi kartais, yra klausimas, kodėl taip atsitinka“, – pastebi VPT direktorė D. Vilytė, anot kurios, tokios praktikos logiškas paaiškinti neįmanoma.
Tačiau viešųjų ryšių agentūros „Idea prima“ vadovas P. Tamulionis tai vadina laisvosios rinkos sąlygomis. „Kiekvienas tiekėjas turi iš partnerių gautas individualias sąlygas, įkainius, kurie priklauso nuo apimčių ir kitų pačios žiniasklaidos priemonės taikomos kainodaros specifinių dalykų“, – aiškina komunikacijos specialistas.
15min.lt ir BNS vadovas Ramūnas Šaučikovas tikina, kad kaina už tą pačią paslaugą gali skirtis ir dėl skirtingų sutarties įgyvendinimo terminų, sezono, projekto sudėtingumo, taip pat ar reikia medžiagą viešinti per socialinius tinklus. R. Šaučikovas atskleidžia, kad pernai pajamos iš viešojo sektoriaus sudarė kiek daugiau kaip dešimtadalį metinių pajamų, ir vadina jas vidutiniškai reikšmingomis.
Vis dėlto 15min.lt vadovas ranka į valstybės užsakymus nemoja, nes, esą, tokios pajamos padeda komerciniam kanalui išlikti nepriklausomam, o ir švietimas apie valstybinius projektus, pasak R. Šaučikovo, atitinka naujienų portalo misiją.
Rinkos ekonomikos dėsniais kainų skirtumus aiškina ir „Delfi“ vadovas Vytautas Benokraitis. Anot jo, valstybiniam sektoriui dažnai taikoma mažesnė kaina nei komerciniams partneriams, tačiau, esą, nebūna taip, kad kainos už tą pačią paslaugą skirtųsi.
„Paslauga – kiekvienu atveju yra kita. Pirmiausia projektai yra skirtingi ir individualūs, kiekvienam ieškome naujų idėjų, formų“, – aiškina „Delfi“ vadovas.
Nors valstybiniai užsakymai sudaro apie 6–7 proc. naujienų portalo pajamų, V. Benokraitis tikina, kad per šį papildomą finansavimą portalas turi galimybę sukurti daugiau turinio, kuris, galbūt, nėra patrauklus komerciškiai.
Iš peržiūrėtų dešimčių pirkimų sutarčių didžiausias įkainių skirtumas – TV3 televizijos. Šiemet sudarytoje sutartyje su Automobilių kelių direkcija TV3 vieną sekundę geriausiu laiku įkainojo 20 eurų be PVM, pernai Lošimų priežiūros tarnybai ta pati sekundė kainavo 1,3 euro be PVM. Televizija šį atvejį komentuoti atsisakė.
Per 2,5 metų VPT įvertino daugiau kaip dvi dešimtis pirkimų ir sutarčių, susijusių su viešinimo lėšomis. Beveik visais atvejais nustatyta pažeidimų. Pagrindinė problema, pastaruoju metu kamuojanti tokių pirkimų skaidrumą, – neaiškūs ir neobjektyvūs reikalavimai.
Dažniausiai valstybės institucijos pasiūlymus vertina ne tik pagal kainą, bet ir vadinamąjį kūrybiškumą. Tokiu būdu kaina sudaro tik trečdalį galutinio balo. LRT šaltiniai sako, kad tokiais atvejais kaina išvis nieko nereiškia, pasirenkamas toks tiekėjas, kuris mielesnis perkančiajai įstaigai.
Niekas neatsako už vėjais paleistas lėšas
Viešųjų pirkimų tarnybos suteiktų duomenų analizė rodo, kad nuo 2017 m. iki šiandien viešasis sektorius komunikacijai išleido iki 50 mln. eurų. Beveik trečdalis šios sumos teko penkioms įmonėms: keturioms viešųjų ryšių ir žiniasklaidos planavimo agentūroms („VIP Viešosios informacijos partneriai“, „Idea prima“, „Carat“ ir „Via media“) ir vienai žiniasklaidos priemonei („All Media Lithuania“, žinoma kaip „TV3“).
Tendencijos rodo, kad didžiausia dalis lėšų dažniausiai tenka komunikacijos įmonėms, o vieną iš pirmaujančių vietų užima su prezidentu Gitanu Nausėda dirbusi bendrovė „Idea prima“. Jos vadovas P. Tamulionis pabrėžia, kad, nors sutarčių vertės yra didelės, bendrovė vis mažiau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nes nusprendė veiklą orientuoti į privatų sektorių. Esą tai atsipirko, nes agentūros pajamos pastaruoju metu auga.
LRT šaltinių teigimu, dažniausiai viešinimo pirkimai – lengvi pinigai žiniasklaidai, nes darbuotojai gauna fiksuotą atlyginimą, o darbo esą nereikia įdėti tiek daug, kiek kuriant unikalią medžiagą. Šaltiniai pastebi, kad žiniasklaidos priemonių vadovai dažnai bendrauja su sprendimų priėmėjais ir ieško galimybių dalyvauti pirkimuose, o viešųjų ryšių agentūrų atstovai lankosi valstybinėse įmonėse. Esą visa tai sukuria nepasitikėjimo ratą aplink viešuosius pirkimus.
Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas skeptiškai vertina viešinimui skiriamas lėšas. Esą pinigai naudojami neefektyviai, dažniausiai kenčia turinys.
„Yra vertinamas straipsnių skaičius ar pasiekiamumo rodikliai, kiek buvo atsidaryta, kiek perskaityta, ir labai mažai dėmesio kreipiama į turinį. Nesvarbu, kaip tu pasieksi tuos tikslus, kaip tu išspausdinsi tuos straipsnius, svarbu, kad tikslas būtų įgyvendintinas“, – LRT Tyrimų skyriui komentuoja K. Navickas.
Žiniasklaidos plotų pirkimas – įsisenėjusi ir brangi praktika, kuri Lietuvoje būdinga tik valdžios sektoriui. LRT kalbinti viešųjų ryšių bendrovių vadovai teigia, kad verslas viešinimo kampanijoms tiek pinigų neišleidžia, nors pasiekia kur kas geresnius rezultatus. Valstybiniuose užsakymuose dažniausiai reikalaujama informuoti visą Lietuvą, o tai labai brangu, tuo metu verslas turi aiškias gaires, kaip reikia kalbėti su tikslinėmis grupėmis.
Ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, pirkdamos komunikacijos paslaugas, dažniausiai nenurodo aiškių kokybinių reikalavimų, o gyventojų apklausą užsako jau išleidusios lėšas prabangioms kampanijoms. Pavyzdžiui, pernai Sveikatos apsaugos ministerija įsigijo antikorupcinės socialinės reklamos sukūrimo ir sklaidos paslaugas, kurios kainavo daugiau kaip 400 tūkst. eurų.
Ministerijos atstovai sako, kad projekto efektyvumą vertina pirkdama nuomonės tyrimus ir kaip pavyzdį pateikia per metus 6 proc. išaugusį žmonių polinkį pranešti apie korupciją sveikatos įstaigose. Viešųjų ryšių ekspertas A. Katauskas sako, kad tokie procentiniai pokyčiai kampanijos efektyvumo neatspindi.
„Reikėtų žiūrėti į sutaupytas lėšas, problemos sprendimo mastą, nes tie patys 6 proc. nieko nesako. Jie gali sunykti, kai nuskambės korupcijos skandalas kokioje nors medicinos įstaigoje. Tai neturi liekamojo efekto“, – teigia A. Katauskas.
Ydinga ir tai, kad niekas neatsako už nepavykusias kampanijas ir veltui išleistus pinigus. Sveikatos apsaugos ministerija, paklausta, kas atsitiktų, jeigu gyventojų informuotumas nepagerėtų, atsakė, kad vis dėlto projekto esmė – ne apklausų duomenys, o informacijos sklaida. „Smulkaus kyšininkavimo neišnaikins viena kita informacinė kampanija“, – rašoma ministerijos atsakyme.
„Čia turbūt išvis nėra jokios grandinės ir jokios atsakomybės, niekas to neseka. Kaltų nėra, atsakingų nėra“, – valdžios praktiką komentuoja D. Vilytė. Anot jos, prieš kelerius metus bandyta iš esmės peržiūrėti viešinimo pinigų naudojimo praktiką, pirktos strategijos, tačiau įgyvendinti pokyčius nepavyko.
Informacija patikslinta 2021-09-09.
