captcha

Jūsų klausimas priimtas

LRT tyrimas. „Lietuvos geležinkeliuose“ viešuosius pirkimus laimi tos pačios įmonės, į krovinius taikosi galingi konkurentai iš Rytų

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, skandalingi pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimų neskaidrių buvusios „Lietuvos geležinkelių“ administracijos sudarytų sandorių buvo nutraukti, o tuomet skandalų lydėtos įmonės toliau laimi viešuosius pirkimus. Vienos tokių – UAB „Railvec“ – akcininkai yra ne tik susiję su koncernu „TransMashHolding“, į kurį tekėjo „Lietuvos geležinkelių“ milijonai, bet ir su naujosios įmonės, Lietuvoje nusitaikiusios į Kaliningrado tranzitą, akcininkais. O visas šis tinklas yra susijęs su buvusiu Rusijos geležinkelių vadovu Vladimiru Jakuninu.
V. Jakuninas, Reuters/Scanpix nuotr.
V. Jakuninas, Reuters/Scanpix nuotr.

„BNS paskelbė publikaciją, kad įmonė „LGC Cargo“ kartu su didžiuoju savo investuotoju „Baltijas Tranzitas Serviss“  skųsis Europos Komisijai, nes kol kas nesėkmingai kovoja dėl teisės pervežti per Lietuvą krovinius. Šią informaciją netrukus perspausdina Rusijos geležinkelių leidžiamas biuletenis – portalas „RŽD Partner.ru“

Jis perspausdina Lietuvos žiniasklaidoje (BNS) pasirodžiusią publikaciją apie tai, kad įmonė kartu su didžiausiu savo investuotoju „Baltijas Tranzitas Serviss“  kol kas nesėkmingai kovoja dėl teisės pervežti per Lietuvą krovinius. 

Manoma, kad vienas pagrindinių UAB „LGC Cargo“ tikslų – krovinių geležinkeliais tranzitas per Lietuvą iš Rusijos į Kaliningradą.  „LGC Cargo“ valdybos pirmininku yra išrinktas Stasys Dailydka, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Tranzito į Kaliningradą krovinių dalis sudaro maždaug ketvirtadalį proc. visų „Lietuvos geležinkelių“ vežamų krovinių. 

Į baltarusišką tranzitą, kuris – panašių apimčių ir taip pat kol kas „Lietuvos geležinkelių“ rankose – yra nusitaikiusi kita įmonė – UAB „Gargždų geležinkelis“. Ši priklauso Klaipėdos verslininkui Igoriui Udovickiui, kartu su Baltarusijos kalio trąšų gamykla „Belkali“ valdančiam ir didžiausią Baltijos šalyse Birių krovinių terminalą. LRT Tyrimų skyrius jau rašė apie tai, kad I. Udovickis rinkimuose į Klaipėdos miesto tarybą remia valdančiąją Valstiečių ir žaliųjų sąjungą maksimalia leistina suma. Rinkimuose jis kartu su verslo partneriais palaiko Valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovą Arvydą Vaitkų, pretenduojantį į mero postą.

Taigi į Baltarusijos tranzitą taiko su aukščiausiais valdančiaisiais sluoksniais Baltarusijoje susijusi įmonė UAB „Gargždų geležinkelis“, į Kaliningrado – „LGC Cargo“, tiesiogiai susijusi su Latvijos politikais ir Rusijos valstybės valdomais Rusijos geležinkeliais („Rossijskije železnye dorogi“). „LGC Cargo“ kontrolinis akcijų paketas – 51 proc., priklauso latviškai bendrovei „Baltijas Tranzitas Serviss“, o iš šios gijos veda iki pat buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino, vis dar įtakingo Rusijos veikėjo, kuris yra įrašytas į 2014 m. JAV sudarytą sąrašą Rusijos politikų, pareigūnų ir verslininkų, kuriems yra taikomos sankcijos.

Su „LGC Cargo“ ir „Baltijas Tranzitas Serviss“ yra susijusi ir didžiausia Rusijos lokomotyvų gamintoja „TransMashHolding“. Ji tiekia produkciją ir Rusijos kariniam kompleksui. Su holdingu susijusi įmonė Lietuvoje „Railvec“ (buvusi UAB „TMHB“) toliau dalyvauja „Lietuvos geležinkelių“ pirkimuose. Nors laimimos sumos nėra tokios įspūdingos, kaip kad buvo vadovaujant „Lietuvos geležinkeliams“ S. Dailydkai, „Railvec“ visiškai iš „Lietuvos geležinkelių“ horizonto neišnyko.   

„Lietuvos geležinkelių“ vadovybė prieš keletą metų ir keitėsi dėl to, kad buvo įtariama, jog buvusioji administracija dirba neskaidriai, ypač sudarant sandorius su įtarimais apipintomis įmonėmis.

2017 m. gruodžio 29 d. buvo išplatintas pranešimas, kad naujojo „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos įsakymu patvirtinta tvarka, pagal kurią nuo šiol bus tikrinamos konkursuose dalyvaujančios įmonės, įsikūrusios ES ir NATO nepriklausančiose valstybėse, o dėl bendradarbiavimo su „TransMashHolding“ bus kreipiamasi į specialiąsias tarnybas.

LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad pokyčiai vyksta labai iš lėto.

Kompanijos naujos,  vadovai – tie patys, o „valymasis“ užtruko

Pernai pavasarį dukterinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ pirko lokomotyvines stabdžių trinkeles. Iš keturių konkurse dalyvavusių tiekėjų pigiausią pasiūlymą pateikė UAB „Railvec“. Ji ir buvo paskelbta laimėtoja. Sandorio suma nėra didelė, tačiau LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, taip pat iš šios įmonės buvo pirkta vežimėlio sijų už kur kas didesnę sumą – 240 tūkst. eurų.

Milijonų upė, kuri plaukė per UAB „TMHB“ į „TransMashHolding“ iš „Lietuvos geležinkelių“, susiaurėjo, tačiau visiškai neišdžiūvo. Dar ir 2018 m. „Railvec“ su antrine „Lietuvos geležinkelių“ bendrove UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ sudarė sandorių beveik už 800 tūkst. eurų.

Be to, „Lietuvos geležinkelių“ ataskaitose vis dar figūruoja bendra su „TransMashHolding“ įsteigta įmonė UAB „Lokomotyvai ir transporto komponentai“, kurios vadovu nurodomas Armantas Jasaitis, taip pat vadovaujantis ir įmonei „Railvec“ bei esantis kitų įmonių, susijusių su „TransMashHolding“, vadovybėse.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška LRT Tyrimų skyriui aiškino, kad likviduoti šią įmonę, kuri jau kuris laikas nevykdo veiklos, tiesiog neprieina rankos. Jo žodžiais tai esąs tik formalumas, nes jau yra kreiptasi į likusių akcijų savininką.

Iš „Lietuvos geležinkelių“ tiekėjų sąrašo neišnyko ir kita įmonė – „Litmotas“. Milijoninius sandorius tarp „Lietuvos geležinkelių“, kai 2015 ir 2016 m. „Litmotas“ pelnė sandorių už 5,81 mln. eurų ir 2,95 mln. eurų atitinkamai, pakeitė kur kas kuklesnės sumos – 2018 m. „Litmotas“ su „Lietuvos geležinkeliais“ pasirašė sandorių už maždaug 400 tūkst. eurų. Nors štai, pavyzdžiui, 2017 m. nei „Lietuvos geležinkeliams“, nei jo dukterinėms bendrovėms „Litmoto“ teikiamų paslaugų ir detalių beveik visiškai neprireikė.

(Papildyta) Šiuos duomenis LRT pateikė „Lietuvos geležinkeliai“, tuo tarpu „Litmotas“ duomenimis, įmonė iki šios dienos sutarties su „Lietuvos geležinkeliais“ nepasirašė. Anot „Litmoto“ atstovų, oficialiai jie buvo kviečiami pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį 2019 m. sausio 3 d., tačiau vėliau buvo neformaliai informuojami, kad sutarties pasirašymas nukeliamas. 

Šios dvi įmonės – UAB „Litmotas“ ir UAB „Railvec“ – yra tos įmonės, kurios 2016 m. tapo viena iš priežasčių keisti „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę. Tiksliau, dažniausiai be konkurso sudaryti milijoniniai sandoriai su jomis.

2016 m. pabaigoje buvo pranešama, kad per vidaus sandorius su Rusijos bendrovėmis ir jų tarpininkėmis „Lietuvos geležinkeliai“ Rusijos koncernui „TransMashHolding“ sumokėjo apie 45 mln. eurų.

Lietuvos teisėsauga buvo pradėjusi net keletą ikiteisminių tyrimų.

2016 m. pabaigoje FNTT buvo sulaikytas UAB „Litmotas“ pagrindinis akcininkas ir buvęs vadovas Juozas Širvinskas, kai tiriant situaciją „Lietuvos geležinkeliuose“, buvo atliktos kratos keturiose bendrovėse. Be J. Širvinsko buvo sulaikyti dar du asmenys. Per „Litmotą“, kaip buvo įtariama ir rašė Lietuvos žiniasklaida (papildyta) ir remiantis „Lietuvos geležinkelių“ pateiktais duomenimis dėl laimėtų viešųjų pirkimų, plaukė milijonai iš „Lietuvos geležinkelių“, tačiau ne į Rusiją, o į Čekijos įmonę „Škoda Vagonka“. „Litmotas“ – jos atstovė Lietuvoje (papildyta) dėl atsarginių dalių teikimo, garantinės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo.

Kaip gali būti, kad įmonės, kurių vadovams buvo pateikti įtarimai ir dėl jų skaidrumo abejojama, arba įmonės, kurių akcininku yra su Rusijos kariniu kompleksu susijęs koncernas, toliau ne tik dalyvauja, bet ir laimi akcinių bendrovių, valdomų valstybės, viešuosius pirkimus?

AB „Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška sako, kad jo vadovaujamos įmonės dukterinės bendrovės „Vilniaus lokomotyvų depas“ sandorius su įmonėmis „Litmotas“ ir „Railvec“ jis mato pirmą kartą, nors žinojo, kad pirkimų iš šių bendrovių išvengti nepavyksta.

„Railvec“... aš pirmą kartą pats matau šituos dokumentus, reikia pripažinti“, – sakė LRT Tyrimų skyriui M. Bartuška. „Kol kas tos įmonės yra, mes negalime be jų apsieiti. Jos gali pateikti, jos naudoja. Bet realiai tikslas yra, visą pirkimų sistemą keičiant, mums tiesiai į gamintojus išeiti“, – aiškino „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. 

„Šitas keičiasi, apimtys yra iš esmės pasikeitusios. Mes ieškome išėjimų tiesiogiai į gamintojus. Gamintojai irgi kartais elgiasi labai keistai, nukreipdami į senuosius tiekėjus, o jų tiesiog išmesti ar eliminuoti pagal įstatymą tiesiog neįmanoma“, – sako M. Bartuška. 

Teisėsauga „Litmoto“ vadovybei taip pat yra panaikinusi įtarimus. Kitaip tariant, tyrimas, kurį griausmingai pradėjo specialiosios tarnybos dėl galimai neskaidriai švaistomų „Lietuvos geležinkelių“ milijonų ir įtartinų sandorių, tyliai nutrauktas. Generalinė prokuratūra LRT Tyrimų skyriui patvirtino, kad juridinio asmens UAB „Litmotas“ ir jo akcininko J. Širvinsko bei įmonės vadovo Audriaus Slušnio atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nėra atliekami.       

Už latviškų pavardžių – Rusijos pinigai ir Rusijos geležinkeliai

Tos pačios pavardės, kurias galima rasti įmonėse, susijusiose su „Railvec“ ir kitomis Lietuvoje veikiančiomis su Rusijos koncernu „TransMashHolding“ susijusiomis bendrovėmis, yra ir minėtoje įmonėje „LGC Cargo“, kurios valdybai vadovauja buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka, bei su jos pagrindiniais akcininkais susijusiose kitose įmonėse.

LRT Tyrimų skyrius, bendradarbiaudamas su Lietuvoje gyvenančiu Rusijos žurnalistu iš munscanner.com portalo Mikhailu Maglovu, pateikia schemą akcininkų, kuri baigiasi ties buvusio Rusijos geležinkelių vadovo V. Jakunino giminaite ir asmenimis, susijusiais su Rusijos geležinkeliais. Latvijos ir Lietuvos verslininkai šioje schemoje veikia kaip tarpininkai.

Dar 2018 m. rugpjūčio mėnesį žiniasklaidoje buvo skelbta, kad S. Dailydka tapo naujos įmonės, užsiimančios pervežimu geležinkeliais, „LGC Cargo“ valdybos pirmininku. Tarp įmonės valdybos narių yra buvęs jo pavaduotojas, „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijai vadovavęs S. Gudvalis ir Latvijos pilietis Olafs Vitols.

UAB „LGC Cargo“ įsteigė „Baltloco“ ir Jungtinėje Karalystėje registruota „LGC Cargo LP“, atstovaujama Belize registruotų įmonių „Actum Holdings“ ir „Actum Management“. Vėliau akcininkų sąrašą papildė S. Dailydka ir buvęs jo pavaduotojas „Lietuvos geležinkeliuose“ S. Gudvalis ir įmonės direktorius Sergejus Gračiovas, kuris taip pat yra dirbęs „Lietuvos geležinkeliuose“ – jis buvo Kenos stoties viršininkas. Kontrolinį „LGC Cargo“ akcijų paketą įsigijo Latvijos bendrovė „Baltijas tranzita serviss“. 

„LGC Cargo“ Stebėtojų taryboje – Latvijos verslininkai, kurie turi bendras įmones su Rusijos geležinkeliais. Stebėtojų tarybos pirmininkas Ainars Slesers, buvęs Latvijos Transporto ministras, vadovauja „Multi Capital Holdings“, kontroliuojančiam Rygos komercinio uosto grupę (RTO). Jis – vienas iš šio holdingo savininkų, kartu su buvusiu Latvijos premjeru ir oligarchu vadinamu Andriu Škele valdo 60 proc. MCH akcijų. RTO kartu su Rusijos trąšų gamykla „Uralchem“ valdo trąšų terminalą, o su dar viena Rusijos anglių ekpsortuotoja „SDS-Mir Trade“ – anglių krovos terminalą.

A. Šlesers taip pat yra įmonės „EuroRailTrans“ Stebėtojų tarybos narys. Dar vienas Lietuvoje įsteigtos „LGC Cargo“ įmonės stebėtojų tarybos narys – latvis Ivars Sormulis yra „EuroRailTrans“ įmonės valdybos pirmininko pavaduotojas. O trečiasis – Aleksandras Berezins – šios įmonės direktorių tarybos narys. 

51 proc. „EuroRailTrans“ įmonės akcijų priklauso Rusijos geležinkeliams. Likusi dalis – LLC „Locomotive Traction Operator“. Jau minėtas latvis I. Sormulis taip pat yra įmonės „Baltijas Trazitas Serviss“ vadybos pirmininkas. O vienas iš „LGC Cargo“ valdybos narių, kartu su S. Dailydka ir S. Gudvaliu, O.Vitols – direktorių tarybos narys.

„Baltijas tranzita serviss“ įmonė – privatus vežėjas geležinkeliais, tai – bendra Rygos komercinio uosto grupės, kurio dalis priklauso A. Šleseriui ir „EuroRailTrans“ įmonė. „Baltijas tranzita serviss“ ir priklauso 51 proc. „LGC Cargo“, kurios valdybai vadovauja S. Dailydka, akcijų.   

Dar vienas „LGC Cargo“ steigėjas ir stebėtojų tarybos narys – Lietuvos pilietis, kurio gyvenamoji vieta nurodyta Kipre, yra Sergejus Grečukas. S. Grečukas „LGC Cargo“ dalyvauja per savo valdomą bendrovę „Baltloco“ ir Jungtinėje Karalystėje registruotą „LGC Cargo“. S. Grečukas buvo įmonės „TMHB“, kuri prieš daugiau nei metus persivadino į „Railvec“, vadovas ir akcininkas. 

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka vadovauja naujosios įmonės valdybai, o šios įmonės vadovas yra Sergejus Gračiovas. S. Gračiovas taip pat yra „LGC Cargo“ įmonės akcininkas.

Per Latvijos bendroves – iki paties V. Jakunino

S. Gračiovą, „LGC Cargo“ direktorių, ir S. Grečuką, vieną iš jos steigėjų, taip pat sieja ne viena įmonė. S. Grečuko valdoma UAB „Strefa“ turi „Railvec“, vis dar tiekiančioje „Lietuvos geležinkeliams“ lokomotyvų remontui reikalingas detales, akcijų. Kita įmonės akcininkė – „Measurestep  Enterprises Limited“, registruota Kipre. Tyrimo duomenimis, tai yra ofšorinė „TransMashHolding“ įmonė, kurios 50 proc. kontroliuoja Kipre registruota „Ivona Holdings Limited“, priklausanti Rusijos piliečiui Igoriui Lozovojui.

Kaip minėta, S. Grečuko gyvenamoji vieta taip pat yra nurodoma Kipre.

O štai taip pat jau paminėta LLC „Locomotive Traction Operator“, kuri kartu su Rusijos geležinkeliais valdo „EuroRailTrans“, o ši savo ruožtu – „Baltijas Tranzitas Serviss“, kontrolinio „LGC Cargo“ akcijų paketo turėtoja, galiausiai priklauso I. Sormuliui ir Anastasijai Magone.

A.Magone, buvusi Bakulina, Rusijos ir tarptautinėje žiniasklaidoje įvardijama kaip V. Jakunino dukterėčia. Jos sutuoktiniui Ugiui Magoniui, buvusiam „Latvijos geležinkelių“ vadovui, yra pateikti kaltinimai dėl korupcijos. Tai esą galėjusi būti ir viena iš V. Jakunino pasitraukimo iš „Rusijos geležinkelio“ vadovų priežasčių. Tokiomis įžvalgomis prieš keletą metų dalijosi „Bloomber View“ apžvagininkas Leonidas Beršidskis. 

I. Lozovojus, kuris jungia koncerną „TransMashHolding“ su įmone LLC „Locomotive Traction Operator“, taip pat yra susijęs su Rusijos geležinkeliais. Jis ilgą laiką buvo Rusijos geležinkelių prekybos rūmų vadovas. 

O I. Sormulis yra Lietuvoje anų metų vasarą įsteigtos „LGC Cargo“ ir į esą į Kaliningrado tranzitą nusitaikiusios įmonės Stebėtojų tarybos narys. 

V. Jakuninas – skandalinga figūra ir Lietuvoje, jo pavardė yra linksniuojama ir tarptautinėje žiniasklaidoje ne tik todėl, kad jam yra taikomos JAV sankcijos. Jis dešimtmetį vadovavo tos šalies geležinkeliams. Kaip 2006 m. vykdyto vadinamojo VSD veiklos tyrimo metu Seimo NSGK liudijo vienas VSD darbuotojas, iš departamento surinktos medžiagos aiškėjo, kad tuo metu dėmesio centre atsidūrusios bendrovės – rusiškų dujų milžino „Gazprom“ tarpininkės „Dujotekanos“ – steigėjai vykdė Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygiu vadinto V. Jakunino valią. Buvęs KGB generolas majoras V. Jakuninas dar 1985 m., kai oficialiai dirbo Jungtinių Tautų komitete, Italijos spaudoje buvo įvardytas kaip KGB žvalgybos karininkas.

2002 m. už nuopelnus Lietuvos valstybei prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimu prezidento dekretas – tiek, kiek juo apdovanotas Vladimiras Jakuninas, – pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Nutekėjusioje Panamos kompanijos „Mossack Fonseca“ korespondencijoje, kurią išanalizavo tiriamosios žurnalistikos centras „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ ir kuri buvo publikuota portale „15min“ skelbiama, kad V. Jakuninas netiesiogiai, per buvusio kolegos sūnų, kontroliuoja platų ofšorinių kompanijų tinklą.

S. Dailydka: liberalizavus pervežimus geležinkeliais, nori konkuruoti

LRT Tyrimų skyriaus kalbintas „LGC Cargo“ valdybos pirmininkas S. Dailydka sakė, kad jis nesidomėjo ir nežino, kur kokių akcijų turi verslininkai, kontroliuojantys 51 proc. naujosios įmonės akcijų. Jis teigė, kad jis kūrė savo verslą, o partneriai jį susirado patys. Esą pirma į jį kreipėsi patys „Latvijos geležinkeliai“, o „Baltijas tranzitas serviss“ yra jau du dešimtmečius veikianti įmonė, kuri turi daug patirties. 

Kaip jau minėta, „LGC Cargo“, manoma, yra nusitaikiusi į Kaliningrado tranzitą bei į visus kitus krovinius, kurie galėtų būti vežami per Lietuvos teritoriją. 

S. Dailydka sako, kad tai – netiesa.

„Ši įmonė įkurta tik krovinių vežimui. Lietuvos viduje, užsiimant krovinius vežti tiek įvairiomis kryptimis, tiek iš trečiųjų šalių į Lietuvą, tiek Europos Sąjungos viduje. O viena iš didžiausių perspektyvų – taip pat „Rail Balticos“ maršrutas“, – sako S. Dailydka.

„LGC Cargo“ nėra nusitaikęs į Kaliningrado tranzito krovinius, nes jis pats, būdamas „Lietuvos geležinkelių“ vadovu, dirbo, kad Kaliningrado tranzitas būtų nacionalinio vežėjo rankose.  

„Tai yra valstybės monopolis. Ir man pačiam dirbant „Lietuvos geležinkeliuose“ mūsų iniciatyva ir buvo tas įteisinta įstatymiškai ir suderinta su Europos Sąjunga, kad tai gali vežti tik nacionalinis vežėjas. Ir mes į šitą problemą nesikėsiname ir negalvojame, kad čia yra mūsų ateitis“ , – kalbėjo LRT Tyrimų skyriui S. Dailydka.

S. Dailydka, BNS nuotr.

Tačiau, jo manymu, taktika, kurios ėmėsi „Lietuvos geležinkeliai“ – ir jiems, ir „Gargždų geležinkeliui“ nesuteikti galimybės vežti krovinius šiais metais, – galiausiai atsisuks prieš pačius „Lietuvos geležinkelius“.

„Čia problema labai rimta. Ir įdomi. Aišku, bijoma įsileisti naujus konkurentus, tai yra iš esmės Lietuvoje geležinkelių transporte konkurencijos nėra. Ir šiuo metu tokie žaidėjai kaip „LGC Cargo“ ir „Gargždų geležinkelis“, galima sakyti, yra neteisėtai ignoruojami. Lietuvos geležinkelių infrastrktūra, tiek inspekcija, kuri kuruoja šiuo metu leidimų išdavimą, praktiškai elgiasi neprisilaikydama tvarkos ir įstatymų, ir tai rodo, kad kai Valstybės kontrolė, tikrindama pajėgumų galimybes, nustatė, kad tie pajėgumai neišnaudojami 39 proc. O mums atsakoma ir aiškinama, kad tokių pajėgumų nėra“, – sako S. Dailydka.

„Atsiranda tokios kliūtys dirbtinės, kurios nepriduoda garbės ir mūsų valstybei, prisilaikant liberalizacijos Europos Sąjungoje skelbiamų deklaracijų, skatinant konkurenciją ir tuo pačiu krovinio siuntėjams ir vežėjams sumažinti kainas“.   

LRT Tyrimų skyriaus šaltinių duomenimis, didžiausia grėsmė, kurią kelia S. Dailydka ir jo įmonė esą yra tai, jog buvusi „Lietuvos geležinkelių“ administracija turi daugiau informacijos apie tai, kas vyksta „Lietuvos geležinkeliuose“, nei dabartinė vadovybė, o „Lietuvos geležinkeliuose“ dirba nemažai su buvusia administracija susijusių žmonių, kurie esą arba sabotuoja naujosios vadovybės sprendimus, arba perduoda informaciją potencialiems konkurentams.

Pats S. Dailydka yra sakęs, kad jis pats vengiąs kalbėti su senaisiais darbuotojais, kad nesukeltų jiems problemų.   

Valdantieji sustabdė „Lietuvos geležinkelių“ planus

UAB „Gargždų geležinkelis“ savininkas I. Udovickis, anksčiau kalbintas LRT Tyrimų skyriaus, teigė, kad remia Valstiečių ir žaliųjų sąjungą savivaldos rinkimuose, o Valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo A. Vaitkaus kandidatūrą – mero rinkimuose, nes jam patinka išmintingi valdančiųjų ir Ramūno Karbauskio sprendimai.

Valdantieji Seimo „valstiečiai“ tai pat nėra abejingi tam, kas vyksta „Lietuvos geležinkeliuose“.

Seime svarstant „Lietuvos geležinkelių“ restruktūrizacijos planą ir įstatymą, vienu aktyviausių buvo artimas R. Karbauskiui Seimo narys Valius Ąžuolas. Jo iniciatyva buvo pasiekta, kad dukterinėse „Lietuvos geležinkelių“ bendrovėse nebūtų nepriklausomų valdybos narių.  Nors tų pačių valstiečių kontroliuojama Ūkio ir inovacijų ministerija laikėsi visiškai priešingos pozicijos.

LRT Tyrimų skyriaus kalbintas V. Ąžuolas teigė, kad jį šis klausimas sudomino todėl, kad jis, kaip Biudžeto ir finansų komiteto narys, domėjosi akcinės bendrovės finansų būkle ir skaičiavo, kad nepriklausomiems valdybos nariams bendrovė išleis papildomai keletą milijonų eurų.

V. Jakuninas, Reuters/Scanpix nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

LRT tyrimai

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close