Panevėžio rajono kultūros centrui vadovauti pradeda Julius Jakubėnas. Gegužės pradžioje jis tapo laikinuoju centro direktoriumi, įvykus dvylikos rajono kultūros centrų reorganizacijai ir sujungus juos į vieną. Šis pokytis Panevėžio rajono kultūros bendruomenės kritikuotas dėl komunikacijos ir diskusijų su kultūros centrų darbuotojais stokos, klausimų kritikams kėlė ir reorganizacijos metodai.
Apie tai, kaip bus vykdoma naujojo centro veikla ir kodėl dalis rajono kultūros centrų darbuotojų nusprendė nebetęsti darbo naujoje struktūroje, LRT KLASIKOS laidoje „Pakeliui su klasika“ diskutuoja J. Jakubėnas ir buvusi Ramygalos kultūros centro direktorė Loreta Kubiliūnienė.
– Ką jūs nuveikėte per pirmąjį mėnesį?
J. Jakubėnas: Kai visiškai įsiliejau į procesus, pajutau reorganizacijos galią ir supratau, kokia jėga tai įsiveržė į rajono kultūrinį gyvenimą. Prieš imantis tokių didelių pokyčių reikėtų minkštesnės komunikacijos ir aiškumo. Šiandien turime suvaldytą situaciją, viskas amortizuota. Kontaktuojant su darbuotojais, rajono kraštiečiais ir kultūros sektoriaus darbuotojais atsirado daugiau aiškumo, šviesumo, pastovumo ir ramumo.
– Ką konkrečiai reikėjo amortizuoti?
J. Jakubėnas: Iš pradžių buvo likęs nežinomybės atspalvis, klausimas, kaip gyvensime po reorganizacijos. Skubiai reikėjo suburti stiprią, gerą komandą, kuriai nekiltų klausimų, kaip vyksta darbai. Komandą suburti pavyko, perėmėme dokumentacijos, informacijos dalinimosi ir darbų planavimo srautus. Optimizavus ir subalansavus šiuos dalykus atsirado ramybė, dabar žmonės žino, kur kreiptis ir iš kur gauti atsakymus į rūpimus klausimus.
Pirmas mano klausimas buvo, ar galime nedaryti nieko, nevykdyti reorganizacijos ir stabdyti šį procesą tokioje situacijoje, kokią turime dabar.
J. Jakubėnas
Reorganizacijos procesas nėra toks baisus ir nedaro jokios įtakos kultūros darbuotojų veiklai. Planai, sudaryti 2026-iesiems metams, yra įgyvendinami be jokių pakitimų.
– Kiek per šį mėnesį bendravote su buvusiais 12 kultūros centrų, kuriems kilo nerimas?
J. Jakubėnas: Nuo pirmos dienos įsivedėme nuolatinio bendravimo sistemą. Darėme tiek gyvus, tiek reguliarius nuotolinius susitikimus per virtualias platformas, kad realiu laiku galėtume atsakyti į staiga iškilusius klausimus. Standartizuojame struktūrą, kad galėtume vadovautis gairėmis, kurios būtų patogios tiek centrinei administracijai, tiek rajone dirbantiems žmonėms.
– Po reorganizacijos pratęsti darbo sutarties nepanoro buvusių Ramygalos, Ėriškių ir Krekenavos kultūros centrų darbuotojai. Koks šių trijų pareigybių likimas? Ar jau radote naujus darbuotojus?
J. Jakubėnas: Taip, jau radome naujus darbuotojus Krekenavoje ir Ramygaloje. Džiaugiamės žmonėmis, įsiliejusiais į mūsų kompaniją. Ėriškių kultūros centre pareigas eina pavaduojantis asmuo, o tikroji vieta vis dar yra atvira. Kol kas viskas sutvarkyta.
– Loreta, kodėl nepritarėte reorganizacijai?
L. Kubiliūnienė: Aš nesu prieš reorganizaciją, esu prieš jos metodus. Nereikėjo sukelti tiek daug triukšmo, reikėjo reorganizacinę struktūrą sudėlioti iš anksto. O priežasčių buvo daug. Kilo daug įtampos, ji sutapo su LRT įstatymo pataisų priėmimu, su pačiu keisčiausiu kultūros ministru ir prasidėjusia Kultūros asamblėjos veikla. Valdžia nepritarė, kad mes joje dalyvautume, ir supratau, kad mūsų pozicija, įsitikinimai ir vertybės nesutampa.
– Ar patyrėte politinį spaudimą dėl savo pilietinės, aktyvistinės veiklos?
L. Kubiliūnienė: Taip. Mums buvo pasakyta nesikišti, nebuvo patariama dalyvauti procesuose.
– O kokio organo atstovai jums tai sakė?
L. Kubiliūnienė: Nenorėčiau įvardinti, bet tai mūsų tiesioginė valdžia.
– Jei įvykus reorganizacijai būtumėte likusi eiti pareigas, kokios tolimesnės sąlygos būtų jums pasiūlytos?
L. Kubiliūnienė: Buvo pasiūlytas toks pat atlyginimas ir kultūros renginių koordinatorės-organizatorės pareigos. Šių pareigų eiti nenorėjau, o kitų man nesiūlė.
– Kas jums ar jūsų kolegoms kėlė nerimą po reorganizacijos?
L. Kubiliūnienė: Didžiausią nerimą kėlė ne renginiai, o kasdienės veiklos ir užsiėmimai. Dabar vertinti kultūros centro darbą būtų neetiška, reikėtų palaukti bent metus. Kyla baimė, kad išnyks mažosios veiklos, artumas ir kiti dalykai, kurie mus jungia. Naujai atėjusiam žmogui lenkiu galvą. Norint suvaldyti tokius procesus žiedinėje savivaldybėje, nežinant daugybės dalykų, reikia turėti labai daug drąsos ir stiprybės.
– Ar galime daryti prielaidą, kad, jei atsiliepėte į mero kvietimą, vadinasi, pritariate reorganizacijai?
J. Jakubėnas: Pritarimas negalėjo būti svarstomas. Pirmas mano klausimas buvo, ar galime nedaryti nieko, nevykdyti reorganizacijos ir stabdyti šį procesą tokioje situacijoje, kokią turime dabar. Atsakymas buvo neigiamas.
Viso pokalbio klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Pakeliui su klasika“ įraše.
Parengė Rugilė Ulytė
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
