„JAV rengiantis minėti 250-ąsias Nepriklausomybės metines Vašingtone iškabinti milžiniški D. Trumpo plakatai glumina ir pačius amerikiečius“, – sako JAV dirbantis LRT žurnalistas Augustinas Šemelis. Kalbėdamas apie vidaus politiką jis pabrėžia visuomenės susiskaldymo problemą, mažėjantį pasitikėjimą valdžios institucijomis ir neigiamai vertinamas JAV derybas su Iranu.
Viso pokalbio klausykite čia:
– Kokios nuotaikos vyrauja JAV, rengiantis minėti 250-ąsias Nepriklausomybės metines?
– Buvo atidaryta didžioji mugė, kuri vyksta liepos 4-ąją, virš Vašingtono skraidė naikintuvai, B2 bombonešis, pernai bombardavęs Iraną. Kalbant apie ceremonijas, matosi, kad yra dedama daug pastangų, Vašingtonas jau švenčia.
250 metų jubiliejus yra tikrai didelis valstybingumo pasiekimas, iš mūsų, europiečių perspektyvos, galbūt jį šiek tiek ir nuvertiname, patys liepos 6-ąją minime Mindaugo karūnavimą, nuo kurio praėjo 800 metų. Iš kitos pusės, nėra kitos tokios valstybės, kuri 250 metų būtų išlaikiusi tokį valstybingumo tęstinumą ir stabilumą – galioja ta pati konstitucija, veikia tos pačios institucijos (...).
Sistema sukurta anuomet buvo tokia sėkminga, kad to net nepastebėję daug ką perėmėme iš Amerikos – pasiekimas yra milžiniškas, galima suprasti, kodėl amerikiečiai tuo taip didžiuojasi. Iš kitos pusės, galvotume, jog turėtų nusistatyti tam tikri principai, dėl kurių amerikiečiai sutartų, bet pasivaikščiojus po Vašingtoną atrodo, kad to yra vis mažiau. Šiandien Vašingtone galima pamatyti daug dalykų, kurie yra neįprasti.
Ant valdžios pastatų kabo milžiniški prezidento Donaldo Trumpo portretai, gatvėse patruliuoja Nacionalinės gvardijos kariai (...). Šalis yra susiskaldžiusi dėl Vašingtono baseino rekonstrukcijos, kas skamba kaip absurdas, tačiau prezidentas tai pavertė politine problema.
– Kaip D. Trumpas yra vertinamas pačių amerikiečių – kaip vertinti jo populiarumą?
– Prezidentas šiuo metu yra nepopuliarus, jo reitingas svyruoja nuo 35 iki 36 proc., tai yra Amerikos politikos paradoksas, Joe Bidenas buvo panašioje situacijoje, tačiau amerikiečiai rinkosi žmogų, kuris žadėjo sumažinti infliaciją, kainas, bandė sugrįžti su populiaresne programa, tačiau nulenkė šalį į kairę.
D. Trumpas šalį nulenkė į dešinę, ėmėsi daugybės dalykų, apie kuriuos nekalbėjo rinkimų kampanijoje, atsiminkime grasinimus dėl Grenlandijos, Irano karą, tai jam atsiliepė apklausose.
Jis yra nepopuliarus, tačiau, ar jis yra eilinis – tikrai ne. Egzistuoja nemaža grupė žmonių, kurie pasižiūrėję į vizualinius faktorius, jo portretus ant pastatų, į keliamas bylas oponentams (...), vis mažiau pasitiki Amerikos institucijomis.
– Kaip Irano karą vertina amerikiečiai?
– Kalbėjau Baltuosiuose rūmuose su viena Izraelio žurnaliste, klausiau, kaip memorandumas yra vertinamas Izraelyje, jos atsakymas buvo vienareikšmis – visi Izraelyje mato tai kaip pralaimėjimą ir ne tik Izraelio, bet ir JAV. D. Trumpo populiarumas tame pačiame Izraelyje tą pačią savaitę apsivertė – daugelis jo nebelaiko „draugu“, panašiai vyksta ir JAV. Net karščiausi jo gerbėjai negali patikėti, kad prezidentas galėjo pasirašyti po tokiu dokumentu, jie atsimena, apie ką jis kalbėjo karo pradžioje.
Anot jo, Irano tauta turėtų sukilti, pakeisti režimą, turėtų būti sustabdyta branduolinė programa, Iranas turėtų nebefinansuoti ugnies žiedo aplink Izraelį, atsisakyti balistinių raketų programos. Išskyrus branduolinį klausimą, nuo visų šių tikslų yra atsitraukiama ir dar panaikinamos sankcijos.
– Kaip manai, ar būtent memorandumas gali suskaldyti amerikiečius į skirtingas stovyklas?
– Tai vyksta jau dabar (...). Panašu, kad J. D. Vance’o stovykla didėja. Vyksta akivaizdus „grožio konkursas“ tarp jo ir M. Rubio – kai Baltųjų rūmų sekretorė išėjo motinystės atostogų, pirmoji spaudos konferencija vyko būtent su M. Rubio, Trumpas atidžiai ją stebėjo, klausinėjo pareigūnų, kaip jiems jis pasirodė. Nuo tos pačios tribūnos kitą savaitę į klausimus atsakinėjo J. D. Vance’as.
Daug kalbama apie tai, kad per privačius susitikimus D. Trumpas vis dažniau kelia klausimą, kas turėtų būti jo įpėdiniu. Iki memorandumo pasirašymo, M. Rubio akcijos stipriai kilo (...), jis lipo J. D. Vance’ui ant kulnų, nors anksčiau jis buvo vienareikšmis nugalėtojas judviejų reitingų kovoje (...). Jei karas neatsinaujins ir jiems pavyks memorandumą parduoti kaip sėkmingai įgyvendintą, ne pralaimėjimą, J. D. Vance’ui tai gali būti palankus dalykas.
– Koks galėtų būti sprendimas dėl JAV karių Lietuvoje?
– Daugybės JAV ir Europos pareigūnų klausiau to paties klausimo, bet niekas negalėjo į jį atsakyti. Atsakymas iš pareigūnų visuomet skamba panašiai – jie yra įsipareigoję Lietuvos ir Baltijos šalių saugumui, tačiau niekas neturi galutinio atsakymo, ar tai yra pažadėta.
Užkulisiuose yra dvi nuomonės. Pentagone žmonės su kaklaraiščiais mums yra mažiau palankūs, bet žmonės su uniformomis mums yra labiau palankūs, jie daro viską (...). Pozityvesni signalai rodo, jog D. Trumpas ir pareigūnai aplink jį, reikšdami nusivylimą NATO valstybėmis, akcentuoja, kad Lenkija, Lietuva ir Baltijos šalys yra kitoje kategorijoje, toje, kurios investuoja pinigus saugumui.
Signalai yra dvejopi, bet mūsų perspektyvos yra neblogos, esame išskiriami kaip pavyzdiniai sąjungininkai. Jei amerikiečiai išvestų karius iš Baltijos šalių, Lietuvos, tai pakenktų ir jų naratyvui, norui, kad Europa būtų stipresnė.
– Irano karas iš esmės yra baigtas, kas toliau atsidurs JAV dėmesio centre: Kuba, Grenlandija, Ukraina?
– Buvo daug signalų, kad Kuba gali atsidurti taikinyje, ypač po to, kai bus išspręstas Irano klausimas, tačiau sunku pasakyti, ar tas skubos klausimas bus sprendžiamas karinėmis priemonėmis, ar susitarimu, derybomis. Daugiau nerimo kelia tai, jog ne viename pokalbyje su gerai informuotais žmonėmis Vašingtone esu girdėjęs, kad gali grįžti Grenlandijos klausimas.
D. Trumpui nebereikės galvoti apie kitą kadenciją, panašu, kad jis į istorijos knygas nori įsirašyti kaip įspūdingas prezidentas, egzistuoja nerimas dėl noro plėsi JAV teritoriją.
