Rusijos ranka Lietuvoje? Prorusiški veikėjai susirado LGBT+ aktyvistės namus Lietuvoje

Saša Kazanceva buvo priversta pabėgti iš Rusijos. Atvykusi į Lietuvą, LGBT+ teisių aktyvistė jautėsi drąsiai galėdama padėti Ukrainos žmonėms ir kalbėti apie LGBT+ teises. Visgi prieš metus aktyvistė sulaukė grasinimų iš prorusiškos grupės, kurios nariai surado jos namus Lietuvoje: „Kas bus, kai ją surasime, neverta net pasakoti. Tegul lengva jai bus žemelė.“ Vykstančio ikiteisminio tyrimo policija nekomentuoja, o S. Kazanceva sako ir šiandien nesijaučianti visiškai saugi.

Saša Kazanceva iki 2022 metų kovo pradžios gyveno Rusijoje. Ji – LGBT+ teisių aktyvistė, rašė savo tinklaraštį ir dirbo žurnaliste, vadovavo tuo metu Rusijoje gana populiariam LGBT+ teisių žurnalui.

Nors S. Kazancevos veikla Rusijoje buvo apsunkinta, kurį laiką ji galėjo dirbti. Pirmasis Rusijos įstatymas, nukreiptas prieš LGBT+ žmones, buvo priimtas dar 2013 metais, vėliau LGBT+ žmonių persekiojimas stiprėjo.

„Žinai, kad jiems nepavyks suimti visų LGBT+ teisių srityje dirbančių žmonių, bet niekada nežinai, kada jie suims būtent tave. Taigi gyveni nuolatinėje įtampoje. Taip siekiama, kad žmonės pradėtų save cenzūruoti, neturėtų tiek energijos priešintis“, – LRT.lt sako S. Kazanceva.

2022 metais Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, S. Kazanceva suprato, kad ji Rusijoje nėra saugi: „Jaučiau, kad jie gali mane tuoj suimti.“

Aiškiai suprato – gali būti kita

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, S. Kazanceva savo kanalais ėmė skleisti žinią apie tai, kas vyksta Ukrainoje ir kaip galima padėti karo purtomai šaliai.

„Rusijos valdžia priėmė įstatymą, kuriuo žmonės baudžiami už tai, kad neva skleidžia melus apie Rusijos kariuomenę. Iš tiesų tai reiškia, kad negali sakyti nieko blogo apie Rusijos kariuomenę, kitaip pateksi į kalėjimą. Kai kurie mano draugai buvo suimti, labai aiškiai supratau, kad galiu būti kita. Per kelias dienas supratau, kad turiu išvykti, ir išvykau. Tai buvo labai greitas sprendimas“, – prisimena S. Kazanceva.

Taip 2022 metų kovo pradžioje moteris paliko Rusiją. Iš pradžių ji nuvyko į Turkiją, tada – į Armėniją ir, galiausiai, rugpjūtį apsigyveno Lietuvoje.

„Iki to laiko nebuvau buvusi Lietuvoje, neturėjau jokio įsivaizdavimo, kaip mano gyvenimas gali atrodyti čia, tačiau dabar manau, kad tai buvo geriausia vieta, kurioje galėjau apsigyventi“, – svarsto S. Kazanceva.

Ji pripažįsta iš pradžių tikėjusi, kad Ukrainai ir jos žmonėms galės padėti gyvendama Rusijoje, tačiau greitai suprato, kad priešintis šalies viduje nepavyks ir ji bus naudingesnė gyvendama užsienyje. Pasak S. Kazancevos, 2023 metų vasarį Rusijoje ji buvo paskelbta užsienio agente, o vėliau įtraukta ir į teroristų bei ekstremistų sąrašą bei nuteista devyneriems metams kalėjimo.

„Per šiuos metus man buvo svarbiausia ne pati emigracija – emigravau su tikslu daryti tai, kuo tikėjau. Man buvo svarbiausia, kad galėčiau tęsti savo veiklą nebūdama pavojuje“, – dalijasi S. Kazanceva.

Lietuvoje – Rusijos įstatymų gynėjai

Visgi prieš metus, 2025 metų gegužę, S. Kazanceva internete sulaukė grasinimų iš prorusiškos grupės. Tiesa, iš pradžių to ji nesureikšmino: „Savo gyvenime grasinimų esu sulaukusi tiek daug kartų, kad man tai nebuvo kažkas naujo. <...> Maniau, kad man tereikia palaukti ir viskas pasibaigs po mėnesio ar dviejų.“

Visgi po kurio laiko internete buvo paviešintas S. Kazancevos namų adresas Lietuvoje, jai grasinta, kad kažkas apsilankys jos namuose: „Tada jau pagalvojau, kad tai kažkas naujo.“

Netrukus svetimi žmonės atvyko prie S. Kazancevos namų. Tuo metu jos nebuvo namuose, tačiau nežinomi žmonės nusifilmavo šalia jos namų, pasirašė ant jos pašto dėžutės, o vaizdo įrašą įkėlė į uždarą „Telegram“ pokalbių kanalą „Imperija Celitelia“ (liet. „Gydūno imperija“), pažymėję, kad jie gali lengvai pasiekti S. Kazancevą ir kad ji nėra saugi.

Uždaros grupės „Imperija Celitelia“ aprašyme nurodyta: „Adekvatumo ir sveiko proto buveinė. Mes už tradicines vertybes. Giname Rusijos Federacijos įstatymus ir visuomenės iškrypimui besipriešinančių adekvačių žmonių nuomonę“.

„Jie pradėjo skelbti žinutes ir jas rašyti man tiesiogiai: jei būsi namuose, nebebūsi gyva, mes grįšime ir sustabdysime nuo LGBT+ propagandos skleidimo. <...> Jie rašė, kad mane suras ir įgrūs į autobusą, išveš į Rusiją, kad, jei būčiau buvusi namuose, jie būtų mane užlenkę. <...>

Dabar kontekstas jau buvo kitoks – jie žinojo, kur aš gyvenu. <...> Jaučiausi labai nesaugi, jaučiau įtampą, nes sulaukiau grasinimų nužudyti, žinojau, kad jie gali mane surasti“, – prisimena S. Kazanceva.

Po vienu paskelbtu įrašu parašyta: „Mūsų S. Kazanceva tokia protinga, kad pati padegė savo namą <...>. Kas bus, kai ją surasime, neverta net pasakoti. Tegul lengva jai bus žemelė“.

Ikiteisminis tyrimas tęsiamas, daugiau komentarų policija neteikia

Tuomet S. Kazanceva jau nusprendė imtis veiksmų – susisiekė su žmogaus teisių gynėjais, apie grasinimus ėmė kalbėti viešojoje erdvėje ir parašė pareiškimą policijai. Visgi ji apgailestauja, kad kelias savaites iš policijos nesulaukė jokios informacijos, o tada policija atsisakė pradėti tyrimą.

„Tada jau turėjau daugybę žinučių, kuriose man grasinama, žadama grįžti į mano namus. Turėjau vaizdo įrašą, kurį nufilmavo patys persekiotojai ir paskelbė socialiniuose tinkluose“, – sako S. Kazanceva.

Tiesa, S. Kazanceva tvirtina, kad galiausiai teisėsauga pradėjo tyrimą ir ją pripažino nukentėjusiąja. Visgi S. Kazanceva nežino, ar policija nubaudė minėtus asmenis, todėl ir šiandien nesijaučia visiškai saugi.

Pasak jos, aiškūs ir prorusiškos grupuotės nariai. S. Kazancevos teigimu, pagrindinis veikėjas – turtingo Rusijos verslininko sūnus, gyvenantis Maskvoje, o kitas persekiotojas su šeima gyvena Lietuvoje.

„Abu jie yra jauni vaikinai. Tai įprasta šioms kraštutinės dešinės grupuotėms, persekiojančioms LGBT+ žmones. Jie taip pat paskelbė, kad turi palaikymą iš Rusijos jėgos struktūrų“, – sako S. Kazanceva.

Pasak jos, tokius žmones Rusija naudoja tarsi neapmokamus pareigūnus, kurie gąsdina ir palaiko visuomenės baimę, teisėsaugai praneša apie tariamus nusikaltimus. S. Kazancevos teigimu, Rusija tokius žmones verbuoja ir Europoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas informuoja, kad tęsiamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo, taip pat dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas, policija plačiau vykdomų veiksmų nekomentuoja. Į klausimus, kada ir kokie policijos veiksmai buvo pradėti dėl moters persekiojimo ir ar iš tiesų policija kelis kartus atsisakė pradėti tyrimą, taip pat – ar nubausti S. Kazancevai grasinę žmonės, policija neatsakė. Policija taip pat neatskleidė, kokių veiksmų ėmėsi, kad S. Kazanceva būtų saugi ir koks algoritmas tokiais atvejais veikia.

Dėl Lietuvoje galimai veikiančių žmonių, kuriuos palaiko Rusijos saugumo pajėgos, LRT.lt taip pat kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD). VSD teigimu, minima informacija departamentui žinoma, tačiau viešų komentarų VSD nepateikė.

Advokatas: baudžiamasis įstatymas – kraštutinė teisinė atsakomybė

Advokatas, Mykolo Romerio universiteto baudžiamosios teisės profesorius Raimundas Jurka pastebi, kad Baudžiamasis kodeksas (BK) numato atsakomybę už grasinimus ir žmogaus persekiojimą. Tiesa, tam, kad žmogus būtų nubaustas už persekiojimą, nukentėjusysis turi patirti sistemingą persekiojimą ir patirti tam tikrų neigiamų pasekmių.

Pasak R. Jurkos, problema kyla individualizuojant konkrečią situaciją. Nors BK numato atsakomybę, teisėsaugai ne visada pavyksta įžvelgti reikalingų požymių, kurie leistų pradėti ikiteisminį tyrimą, pavyzdžiui, veiksmų sistemiškumą.

„Paprastai praktika rodo, kad nepakanka to, kad nukentėjęs žmogus sako išgyvenantis ir bijantis, kad jam grasinama. <...> Dėl to teisėsauga nepradeda ikiteisminio tyrimo, nes neįžvelgia [reikalingų požymių]. <...> Nors elgesys neleistinas, bet keliamas klausimas, ar jis toks pavojingas, kad turi būti pradedamas baudžiamasis procesas“, – LRT.lt komentuoja R. Jurka.

Pasak advokato, baudžiamasis įstatymas yra kraštutinė ir griežčiausia teisinė atsakomybė, todėl įstatymas parengtas taip, kad nebūtų juo piktnaudžiaujama. Tiesa, priduria R. Jurka, kai galimas persekiotojas aiškus, pareigūnai gali imtis administracinio poveikio priemonių ir, pavyzdžiui, galimą persekiotoją išsikviesti prevenciniam pokalbiui.

Kremlius vykdo aktyvias operacijas

Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas dr. Nerijus Maliukevičius pastebi, kad Kremlius vykdo aktyvias operacijas, kurios nukreiptos ir prieš Vakarų infrastruktūrą, ir prieš iš Rusijos pabėgusius opozicijos atstovus.

„Jau prieš kurį laiką Vakarų Europos žvalgybos institucijos atkreipia dėmesį, kad Putinas iš principo savo karinės žvalgybos padaliniams suteikia tokią teisę žudyti ir veikti. Galėtume kalbėti apie labai konkrečias operacijas, kurias atlieka Kremliaus specialiųjų tarnybų žmonės“, – LRT.lt sako N. Maliukevičius.

Pasak jo, kitais atvejais vis dažniau pasitelkiamos ir subtilesnės operacijos, kai įvairioms veikloms samdomi ir verbuojami žmonės, kurie kartais veikia net ir patys to neįtardami.

„Taip vykdomos įvairios padegimų operacijos, išpuoliai prieš mūsų paminklus. Iš Baltarusijos pasitraukusi opozicija, taip pat tam tikri Rusijos opozicijos veikėjai gali patekti ir į kitą kategoriją, į tam tikros ideologinės ir vertybinės kovos lauką. <...>

Taip persidengia ideologiniai interesai, kurie tenkina ir Kremlių. Įrodyti, ar tai yra Kremliaus samdiniai, ar jie kažko įkvėpti, yra sudėtinga, bet gali būti ir tokių situacijų. Svarbu, kad visi atvejai būtų tiriami“, – tvirtina N. Maliukevičius.

TSPMI docento teigimu, LGBT+ temą Kremlius pasirinko kaip tam tikrą Vakarų skaldymo įrankį: „Putinas pasiskelbė tikrųjų vertybių gynėju, Europoje visaip bando ieškoti, o kartais ir randa simpatikų, kurie lygiai taip pat diegtų tokią darbotvarkę ir didintų susipriešinimą, chaosą.“

Pasak N. Maliukevičiaus, Kremlius į informacinį karą ir kitas operacijas meta didžiulius resursus ir pinigus, o tai kelia nemažai saugumo iššūkių.

„Padegimai, bandymai žudyti – apie tai kalbame po to, kai mūsų institucijos ištiria šiuos atvejus, kai kuriais atvejais net sulaiko įtariamuosius. Tai savotiškas atsparumo indikatorius. <...> Akivaizdu, kad Kremlius šį karą kovoja ne tik kariniame Ukrainos fronte – ir mūsų fronte jis kovoja informacinį karą ir jam meta vis daugiau pastangų, nes įsivaizduoja, kad, susilpninus mus, pasieks tam tikrų rezultatų ir Ukrainos fronte“, – LRT.lt pažymi N. Maliukevičius.