Buvę premjerai demokratas Algirdas Butkevičius ir konservatorė Ingrida Šimonytė mano, kad būsimasis ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius kompetencijų prasme turi pranašumą prieš pareigas netrukus paliksiančią Ingą Ruginienę. Vis tik jie pabrėžė, kad Socialdemokratų partijos lyderis turės parodyti ryžtą bei politinę atsakomybę.
Paskirtasis premjeras M. Sinkevičius bei jo suburtas ministrų kabinetas kitą savaitę turėtų prisiekti Seime – antradienį numatoma svarstyti ir galutinai patvirtinti parlamentui pateiktą XXI Vyriausybės programą.
Anot 2020–2024 metais Vyriausybei vadovavusios I. Šimonytės, paskirtasis premjeras turi potencialo sėkmingiau valdyti ministrų kabinetą nei I. Ruginienė. Vis tik politikės vertinimu, kai kurie M. Sinkevičiaus sprendimai kelia abejonių, ar galimas potencialas iš tiesų bus išnaudotas.
„Potencialo, kad būtų geriau, tikrai yra. Ir manau, kad niekas nesame Lietuvos priešai, mes norime, kad Lietuvai būtų geriau. Jeigu Vyriausybė geriau dirba, tada Lietuvai yra geriau. To potencialo tarsi būtų, bet kai kurie sprendimai pakeliui kelia abejonę, ar tą potencialą norima išnaudoti iš tikrųjų“, – Eltai teigė konservatorė.
Savo ruožtu ministrų kabinetui 2012–2016 metais vadovavęs A. Butkevičius akcentavo – būsimas Vyriausybės vadovas turės parodyti ryžtą, kad yra pasiruošęs imtis šios atsakomybės.
„Reikalingas didesnis ryžtingumas, pabrėžiant ir išskiriant esamą padėtį, politinę nelygybę, ir aiškiai nubrėžiant konkrečias kryptis, kad atgal kelio nėra“, – Eltai sakė ekspremjeras.
Svarsto, ar šįkart tikrai imsis atsakomybės
I. Šimonytę neramina kai kurie paskirtojo Vyriausybės vadovo sprendimai formuojant ministrų kabinetą. Pasak Seimo narės, M. Sinkevičius turėjo progą suburti stiprią bei kompetentingą komandą, tačiau vietoje to, politikės nuomone, pasirinko sau lojalius kandidatus.
„Tai nėra gerai, nes kai vadovas renkasi sau lojalius žmones, tai yra vienas iš dviejų: jis arba pats netvirtai jaučiasi ir todėl nori, kad šalia būtų palaikantys ir pritariantys, arba jis turi tokių užduočių tiems ministrams, kurių kiti ministrai, turintys profesinę savigarbą, galbūt gali nevykdyti“, – dėstė politikė.
„Aš tikrai negaliu skubėti vertinti. Mane šitie keitimai neramina. Nesakysiu, kad gąsdina šitame etape, dar neramina, bet tai tarsi turėjo potencialo turėti tikrai kokybiškesnę Vyriausybę, negu kad buvo iki šiol. Nesu tikra, ar tą potencialą išnaudos M. Sinkevičius“, – tvirtino opozicijos atstovė.
Taip pat parlamentarė svarstė, ar politikas pasiryš prisiimti jam teksiančią atsakomybę. Pasak I. Šimonytės, tokią progą M. Sinkevičius turėjo pernai, tačiau ja nepasinaudojo.
„Niekaip negaliu suprasti, kodėl tuomet buvo pasirinktas I. Ruginienės eksperimentas. Ir čia yra M. Sinkevičiaus, kuris tuo metu buvo laikinasis, bet vis dėlto – partijos vadovas, atsakomybė. Ir jeigu po devynių mėnesių vis tiek atsitinka taip, kad tu pats turi eiti į Vyriausybę, ją formuoti ir jai vadovauti, manau, kad klausimas yra M. Sinkevičiui“, – aiškino ji.
„Klausimas yra kodėl? Žmogus turi patirties ir supratimo, bet galbūt baidosi atsakomybės ir tos atsakomybės naštos, kuri guli pečių natūraliai, kai tu esi ministras pirmininkas. (...) Ir tai nekalba apie žmogų kaip apie lyderį (…). Yra iš ko tą patirtį sukaupti, bet kai tos patirties nenori panaudoti, o tiesiog ieškai, kas tą darbą padarytų už save, tada yra tų klausimų natūraliai, kad gal tu čia visą laiką nuo tos atsakomybės bėgsi“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Tikisi ryžtingumo
Į naują koaliciją pakviestų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys A. Butkevičius tikisi, kad patvirtinus Vyriausybę socdemų lyderis ryžtingai įgyvendins reformas ir prisiims politinę atsakomybę. Pasak jo, priešingu atveju, būsimasis premjeras rizikuotų savo politine reputacija.
„Aš tikiuosi, kad patvirtinus Vyriausybę jis greitai turės pasakyti: „Mes padarome tam tikrus ryžtingus žingsnius“, – tą, ką yra pasakęs, pavyzdžiui, Vokietijos premjeras, įgyvendinant ekonomikos reformos programą, pabrėžiant, dėl kokių dalykų reikia tai daryti“, – komentavo buvęs ministras pirmininkas.
Esą jeigu M. Sinkevičius to nepadarys, tikrai vengs prisiimti politinę atsakomybę.
„Bet kiekvienam žmogui, jeigu jis neprisiima tos politinės atsakomybės, tai praktiškai politiniame lauke gyvenimas paskui ateityje irgi būna liūdnas“, – pabrėžė A. Butkevičius.
Didžiausia M. Sinkevičiaus stiprybė – partinis palaikymas
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotojo analitiko Mato Baltrukevičiaus vertinimu, paskirtojo premjero stiprybė – politinis svoris Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) gretose. Anot jo, M. Sinkevičiaus pirmtakė I. Ruginienė stipraus partinio užnugario neturėjo.
„Jam bus žymiai lengviau iš tos pusės, kad jis yra partijos pirmininkas, šviežiai gavęs labai tvirtą mandatą, į jį natūraliai krypsta akys. Šaltiniai irgi liudija, kad kai buvo socialdemokratų prezidiume svarstomi kandidatai į ministrus, tai net nebuvo toks jau rimtas svarstymas, kad partija susirenka ir sprendžia, ką darys. Tai buvo daugiau toks stilius, kad M. Sinkevičius papasakoja partijos bičiuliams, ką jis planuoja, ir niekas jam per daug didelių kliūčių nedaro. Čia yra labai svarbus faktorius, nes I. Ruginienei, be politinės patirties trūkumo, labai trukdė ir svorio partijoje nebuvimas“, – Eltai komentavo apžvalgininkas.
M. Baltrukevičius taip pat akcentavo, kad nors M. Sinkevičius neturi didelės patirties nacionalinėje politikoje, kita jo sukaupta patirtis yra svarbi.
„Nors jis ir neturi labai daug patirties nacionalinėje politikoje, bet buvimas meru vis tiek yra svarbi patirtis. Jis buvo ilgametis meras, populiarus meras, nesunkiai perrenkamas“, – aiškino VPAI asocijuotasis analitikas.
Jo teigimu, priešingai nei I. Ruginienė, M. Sinkevičius nėra ideologinis premjeras.
„Jeigu I. Ruginienė buvo akivaizdžiai kairiausių pažiūrų politikė kada nors Lietuvoje užėmusi premjero postą, Gintautas Paluckas irgi visai mėgdavo kairiąsias vertybes paakcentuoti, tai M. Sinkevičius gana aiškiai apie kai kuriuos tokius kontraversiškus Lietuvoje klausimus, kurie įprastai yra kairiųjų darbotvarkėje, pavyzdžiui, tos pačios lyties porų santykius, sakė, kad tai nebus jo prioritetas. (…) Jis tiesiog siunčia tą žinutę, kad ideologija jam nėra svarbiausia. Ir turbūt, jeigu socialdemokratų rinkiminis šūkis buvo „Valstybė, kuri veikia“, tai M. Sinkevičius save įsivaizduoja labiau kaip problemų sprendėją, kaip praktiką“, – komentavo apžvalgininkas.
Seimo nario mandato nebuvimo nereikėtų sureikšminti
Kone visi Lietuvos premjerai kartu buvo ir Seimo nariai. M. Sinkevičius parlamente nedirba. M. Baltrukevičiaus vertinimu, tai būsimajam premjerui neturėtų tapti reikšminga problema.
„Nesakyčiau, kad tai visiškai nesvarbu, bet gal per daug neišpūsčiau šio klausimo. Manau, kad jam buvo sudėtingiau vadovauti partijai ir jausti nacionalinės politikos pulsą dirbant Jonavos meru. Dabar aš tikrai tikiu, kad, nepaisant to, jog jis Seimo nariu nebus, bet tikrai bus visų įvykių epicentre ir kolegos tikrai padarys viską, kad jam nesijaustų jokio informacijos trūkumo ar kitų dalykų. Aš tikrai manau, kad šiuo atveju čia neturėtų būti kažkokia labai didelė problema tai, kad jis šiuo metu nėra Seimo narys“, – sakė M. Baltrukevičius.
Vyriausybių kaita – performavus koaliciją
Kaip skelbė ELTA, prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pasirašė dekretą, kuriuo M. Sinkevičių paskyrė premjeru, jo kandidatūrai pritarė parlamentas.
Nauja Vyriausybė įgaliojimus veikti gauna, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Kitą savaitę parlamentas balsuos dėl Vyriausybės programos, taip pat numatoma XXI ministrų kabineto priesaika.
ELTA primena, kad I. Ruginienės Vyriausybė atsistatydino, nes buvo performuota valdančioji koalicija ir M. Sinkevičius paskelbė priėmęs sprendimą imtis vadovauti naujam ministrų kabinetui.
Valdančiąją koaliciją sudaro Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos.
