Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Sonata Gabševičienė pasakojo, kad kai prieš metus pradėjo eiti šias pareigas, galvojo, gal tik jai pačiai, optimistiškai į viską žiūrinčiai, atrodo, kad Kėdainiuose viskas yra labai gražu. Tačiau pagyrimų miestui ji nuolat sulaukia ir iš lankytojų, tad dabar drąsiai visus, kurie dar nesilankė Kėdainiuose, kviečia tai padaryti. Šiam miestui tinka ir jam kaip kultūros sostinei sukurtas jo didingą praeitį primenantis naujadaras „įspūdidinga“.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Kėdainių senamiestis mena 17 a. miesto išgyventą aukso amžių, o kai kurie žmonės miestą lygina su Ryga ar Amsterdamu.
- Mieste gausu kultūrinio paveldo, įskaitant Radvilų mauzoliejų, išlikusias tris sinagogas ir škotų namus, atspindinčius miesto daugiakultūriškumą.
- Kėdainiai šiemet – Lietuvos kultūros sostinė, tad dar laukia daug renginių.
Pradėti galima nuo to, kad Kėdainiai yra praktiškai Lietuvos viduryje, tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos, tad juos patogu aplankyti iš įvairių Lietuvos vietų. Iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos čia galima atvykti ir traukiniu, o tada nuo geležinkelio stoties paėjėti porą kilometrų per dvaro parką iki senamiesčio (jeigu žingsnių rinkti nesinori, galima važiuoti miesto autobusu).
Senamiestyje tikrai yra kur pasidairyti, čia išlikę dar 17 a., kuris laikomas Kėdainių aukso amžiumi, menančių pastatų. Šiuos laikus mena ir miesto rotušė – viena iš trijų Lietuvoje išlikusių istorinių rotušių (kitos dvi – Vilniuje ir Kaune). Šalia rotušės – Didžioji Rinkos aikštė, viena iš seniausių Europoje išlikusių turgaus aikščių, čia susiformavusi dar 15 amžiuje.
Apskritai Kėdainių senamiestis Lietuvoje nusileidžia nebent Vilniui, Kaunui ir Klaipėdai. Kai kurie miesto svečiai netgi sako, kad Kėdainiai jiems primena Rygą ar Amsterdamą.
Pasaulinio garso dailininkai sinagogoje
Netoli rotušės stovi evangelikų reformatų bažnyčia, kurios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų mauzoliejus su šių didikų palaikais. Mauzoliejų lankytojai, įsigiję bilietą, gali apžiūrėti, kai bažnyčioje nevyksta pamaldos ar renginiai. Būtent Radvilos labai prisidėjo prie Kėdainių vystymosi, o ypač miestas suklestėjo valdant Jonušui ir Boguslavui Radviloms 17 a. Beje, tai, kad miestas anuomet buvo turtingas, rodo ir tai, kad Kėdainiai turėjo nuosavą budelį. Nedaug miestų galėjo sau tą leisti, mat šiam darbuotojui reikėjo mokėti didelę algą.
Kėdainių senamiestyje yra ir žydiškoji, ir škotiškoji miesto dalis. Žydų tautybės žmonių mieste dabar neužregistruota nė vieno, o štai 19 amžiuje jų gyvenama dalis apėmė net du trečdalius miesto. Radvilos juos čia mielai kvietėsi, nes jie buvo puikūs mokesčių rinkėjai.
Žydišką miesto praeitį mena trys išlikusios sinagogos (iš viso jų buvo aštuonios). Dviejose iš jų dabar įsikūrusi Kėdainių dailės mokykla, tiesa, palikta autentiškų detalių ir darbo dienomis į vidų įleidžiami lankytojai, besidomintys miesto praeitimi.
Trečiojoje išlikusioje Kėdainių sinagogoje veikia Daugiakultūris centras. Antrame jo aukšte įrengta nauja ir šiuolaikiška ekspozicija žydams atminti, įtraukianti ir visų kitų tautybių lankytojus. Pirmame aukšte, kur seniau vykdavo pamaldos, šiuo metu vyksta miniatiūrų paroda „Impresionistų grafika“. Čia atsitiktinai pasidairyti užėję lankytojai lieka labai nustebę, kad Kėdainiuose eksponuojami originalūs tokių pasaulinio garso dailininkų kaip Paulis Gauguinas, Pierre`as Auguste`as Renoiras, Édouard`as Manet, Edgaras Degas ir Paulis Cézanne`as piešiniai. Paroda veiks iki rugpjūčio 5 d.
Tarp kitų nedidelių jaukaus Kėdainių senamiesčio namukų yra išlikę ir sėkmingai čia šaknis įleidusių škotų tautybės žmonių namų. Štai škotų Arnetų name dabar veikia Tradicinių amatų centras. Čia eksponuojami įvairūs tautodailės kūriniai, vyksta dirbtuvės, įdomu pasidairyti ir po interjerą. Pavyzdžiui, name dar prieš kelis šimtmečius buvo įrengtas tualetas, lietuvių miestiečių namuose tuomet tai buvo neregėtas dalykas.
Žavios bažnyčios ir paslaptingas minaretas
Be sinagogų, mieste yra ir kitų konfesijų maldos namų – katalikų, protestantų, stačiatikių. Štai iš 14 amžiaus išlikusi Šv. Jurgio bažnyčia. Kaip sakė S. Gabševičienė, ši bažnyčia yra gotikinė, kaip ir vilnietiškoji Šv. Onos bažnyčia, tik kadangi tai Jurgio, o ne Onos bažnyčia, ji kiek grubesnė. Senamiestyje žvilgsnį traukia ir įspūdinga medinė Šv. Juozapo bažnyčia su varpine.
Kiek toliau nuo miesto centro, šalia geležinkelio stoties esančiame Kėdainių dvaro parke, stovi 19 a. pastatytas ir neseniai atnaujintas minaretas (pats dvaras neišlikęs). Tokių bokštų, iš kurių musulmonai kviečiami melstis, Lietuvoje yra du, dar vienas stovi Kaune prie mečetės.
Minareto atsiradimo Kėdainiuose istorija gana paslaptinga. Musulmonų bendruomenės čia nebuvo, o minaretą pastatė krikščionis grafas Franzas Eduardas von Totlebenas apie 1880 m. Prieš tai jis dalyvavo Rusijos ir Turkijos kare Bulgarijos teritorijoje ir teigiama, kad jam ten buvusiame minarete patiko ramiai mąstyti apie karybos meną, užtat užsigeidė tokio statinio ir Kėdainiuose. Tiesa, kai kurių žmonių versija, kad minaretas tėra dvaro puošmena, neįtikino – jie teigė, kad statinys skirtas grafo meilužei musulmonei, tačiau istorikai šios versijos patvirtinimo nerado.
Kultūriniai renginiai ir... ekskursija krematoriume
Per Kėdainių senamiestį vingiuoja meniška gatvelė, neseniai gavusi retą Džiazo gatvės pavadinimą, mat seniau čia vykdavo festivalis „Broma Jazz“. Dabar jis nebevyksta, tačiau kitų renginių Kėdainiuose apstu – juk miestas 2026 m. yra tapęs Lietuvos kultūros sostine. Projekto „Kėdainiai – Lietuvos kultūros sostinė 2026“ komunikacijos atstovas Benas Cechanavičius sakė, kad miestas jau spėjo pasidžiaugti ne vienu sėkmingu renginiu, taip pat labai didžiuojasi šiai progai sukurtu naujadaru „įspūdidinga“, kuris atskleidžia ir renginių keliamą įspūdį, ir didingą miesto praeitį.
Vasarą miestiečių ir miesto svečių dar laukia Agurkų festivalis (liepos 18 d.), beje, jį galima vadinti pirmuoju festivaliu, turinčiu simbolinę žalią spalvą, o rožinis Šaltibarščių festivalis prasidėjo gerokai vėliau. Taip pat laukia J. Basanavičiaus gatvės FEST`as (rugpjūčio 22 d.), Miesto šventė, vyksianti pirmąjį rugsėjo savaitgalį, ir daug kitų renginių.
Net kai nevyksta kultūriniai renginiai, į Kėdainius atvyksta nemažai lenkų turistų, nes čia yra poeto Czesławo Miłoszo, nemažai rašiusio ir apie čia tekančio Nevėžio slėnius, gimtinė.
Na, o kai kurie lietuviai pasirenka gerokai keistesnę išvyką – ekskursiją po Kėdainių krematoriumą. Tai seniausias Lietuvos krematoriumas, jis veikia nuo 2011 m., per metus gali atlikti daugiau nei 8 000 kremavimų. Teigiama, kad ši ekskursija kai kuriems žmonėms padėjo apsispręsti dėl to, kaip jie nori būti palaidoti.
Kėdainiai ir jų agurkai
Kėdainiai nuo seno pasižymi agurkų gausa. Tiesa, agurkai čia sužaliavo anaiptol ne vieno iš politikų iniciatyva – agurkai čia gausiai auginti ir prieš 100 metų, nes žemės mieste geros ir jiems tinkamos; agurkų auginimo dažnai imdavosi ir žydai.
Krautuvėlės „Gurkė“ įkūrėja Justina Kočetova pasakojo, kad kai prieš keletą metų ėmė galvoti, ką susijusio su agurkais tiktų iš Kėdainių parvežti lauktuvių, pirmiausia atsirado agurkų džemas. Veikliai moteriai norėjosi, kad vietiniai gyventojai nekompleksuotų dėl Agurkų Sostinės vardo, tiesa, kai kuriems jos mintis daryti kažką, toliau siesiančio Kėdainius su agurkais, nepatiko. Dabar krautuvėlėje jau siūloma ne tik įvairių agurkinių pagardų ir mišrainių, bet ir agurkų šokolade, net raugintų agurkų šokolado ir alaus su marinuotais agurkais.
Be to, čia pat įrengtas nedidukas agurkų muziejukas. Jame yra įvairių su agurkais susijusių dalykų, pradedant įdomiomis sėklų pakuotėmis ir bene 100 metų senumo tradiciniu vokišku puodu, skirtu agurkams raugti, baigiant eglutės žaisliukais ir vyriškomis trumpikėmis su agurkų piešiniais (pastarąsias, tikriausiai pagamintas Kinijoje, padovanojo močiutė su skarele, tuo muziejuko įkūrėją gerokai nustebindama).
„Gurkėje“ galima paskanauti plombyro su agurkiniu užpilu, o senamiestyje esančiame restorane „Grėjaus namas“ siūloma paragauti agurkinių ledų. Restorano vadovas Mantas Petrulis pripažino, kad tokius ledus pagaminti buvo nelengva – po pirmųjų bandymų išėjo kieti ledo gabalai, kuriuos tegalima buvo kirsti kirviu, juk didžiąją agurko dalį sudaro vanduo. Galiausiai originalius naminius ledus pagaminti pavyko, panaudojus liofilizuotus (šalčiu džiovintus) agurkus.
Pažintinę kelionę po Kėdainius ir apylinkes žurnalistams ir tinklaraštininkams organizavo Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras, įtakos publikacijos turiniui tai neturėjo.
