Architekto, architektūros publicisto, urbanisto Audrio Karaliaus šeima neseniai paskelbė parduodanti jo puoselėtą 1890-aisiais statytą pastatą Kauno senamiestyje. Apie tolesnius žingsnius tvarkant gausų architekto palikimą LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ pasakoja jo sūnus Džiugas Karalius ir Nacionalinio kultūros instituto (NAI) rinkinio kuratorius Paulius Tautvydas Laurinaitis.
Tarsi gausybę istorijų sauganti koplyčia
D. Karalius, prisimindamas pastatą, kuriame kūrė jo tėtis, pasakoja, kad tai istoriją sauganti vieta, kurioje užaugo daug talentingų architektų, buvo kuriami projektai ir leidžiami įvairūs leidiniai. „Tai tarsi koplyčia, į kurią įėjus galima matyti skirtingus istorijos sluoksnius“, – sako velionio sūnus.
Pastatą parduodanti šeima neslepia, kad svarstė ir kitas galimybes – įkurti muziejų ar interaktyvią erdvę, kurioje šiuolaikiniai kūrėjai galėtų dirbti bei semtis įkvėpimo. Tačiau dėl sudėtingų aplinkybių nutarta su juo atsisveikinti. „Atrinkome esminius tėčio projektus ir perdavėme juos Nacionaliniam architektūros institutui, prie kurio įkūrimo tėtis prisidėjo“, – aiškina D. Karalius.
Archyvas, kuris šiuo metu jau perduotas NAI, sudarytas iš kelių dalių: A. Karaliaus architektūriniai projektai, dokumentai, pastatų modeliai ir maketai – tik viena iš jų. Čia taip pat bus saugomi ir architekto publicistiniai darbai, knygos, pasaulinės architektūros žurnalai bei kiti svarbūs leidiniai.
„Norime, kad naujasis savininkas suprastų, kas vyko tame pastate ir kad įdomios veiklos jame galėtų tęstis“, – optimistinį lūkestį išreiškia D. Karalius. Jis atskleidžia, kad po pastatu esantis rūsys yra ne ką mažiau įdomus. Rūsyje vykdavo veiklių Kauno žmonių susibūrimai, vakarėliai ir intelektualios muzikos vakarai. Be to, šiandien rūsyje veikia žinomas miesto baras „Knygnešys“, kurio tolesnis likimas Karalių šeimai itin svarbus.
Tai tarsi koplyčia, į kurią įėjus galima matyti skirtingus istorijos sluoksnius.
D. Karalius
Archyvas galėtų įkvėpti visuomenę
NAI rinkinio kuratorius P. T. Laurinaitis atskleidžia, kad su archyvu dar tik pažindinasi, o detalesnė apžiūra planuojama po poros savaičių. Tačiau jau yra aišku, kad archyve slypi visas velionio architekto kūrybinis kelias nuo jo darbų pradžios. „Archyvas yra trilypis, bet jis kaip vienas kūnas apima A. Karaliaus kūrėjo ir asmenybės palikimo visumą“, – pasakoja instituto kuratorius.
Galimybė instituto erdvėse įkurti muziejų neatmetama, tačiau sprendimų priėmimas reikalauja gilesnės archyvo analizės. P. T. Laurinaičio teigimu, pirmiausia reikia atskirti tai, kas archyve yra muziejiškai vertingiausia.
Šiuo metu institutas planuoja įkurti skaityklą, kurioje bus saugoma dalis A. Karaliaus palikimo. „Tikimasi, kad tai taps vienu pagrindinių literatūrinių architektūros centrų Lietuvoje ir Baltijos šalyse“, – teigia P. T. Laurinaitis.
Garsaus architekto atminimu besirūpinantis D. Karalius prisipažįsta, kad po netekties sulaukė palaikymo ne tik iš savo draugų bei artimųjų rato. Pasak jo, pagalbą sunkią akimirką siūlė ir tėčio kolegos. „Audžiame mintį, kaip tai galėtų transformuotis į kažką amžino, iš ko visuomenė galėtų semtis įkvėpimo“, – pasakoja D. Karalius.
Viso pokalbio klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Ryto allegro“ įraše.
Parengė Rugilė Ulytė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
