Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienį paskelbė apie būsimą naują paminklą civiliams, nukentėjusiems nuo, jo teigimu, ukrainiečių nacionalistų vykdyto genocido per Antrąjį pasaulinį karą.
„Varšuvoje bus pastatyta Atminimo siena su amžinąja ugnimi ir kiekvienos rastos bei atpažintos aukos vardu“, – socialiniuose tinkluose teigė jis.
Varšuva ir Kyjivas dešimtmečius nesutaria dėl civilių žudynių abiejose pusėse per Antrąjį pasaulinį karą.
Šis klausimas seniai temdo kaimyninių šalių santykius, tačiau įgavo didesnę reikšmę atsižvelgiant į Lenkijos paramą Ukrainai, jau penktus metus kovojančiai su Rusijos plataus masto invazija.
D. Tusko pranešimas pasirodė 1943 metų „Kruvinojo sekmadienio“ metinių išvakarėse. Tą 1943-iųjų sekmadienį Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) ir Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) daliniai Voluinėje, dabartinės Ukrainos šiaurės vakaruose, išžudė tūkstančius lenkų.
Lenkijos duomenimis, 1943–1945 metais buvo nužudyta nuo 70 tūkst. iki 100 tūkst. civilių, o atsakomieji veiksmai, kaip manoma, nusinešė iki 12 tūkst. ukrainiečių gyvybių.
UPA ir OUN Ukrainoje laikomos grupėmis, kovojusiomis už nepriklausomybę, prieš Raudonąją armiją ir Sovietų Sąjungą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužę sukėlė pasipiktinimą Lenkijoje paskelbęs, kad vieną karinį dalinį pavadins UPA garbei.
Atsakydamas į tai, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atėmė iš V. Zelenskio aukščiausią šalies apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną.
Gydyti žaizdas
D. Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir tvirtas Ukrainos rėmėjas jos kovoje su Rusija, sakė, kad „atmintis ir tiesa turi padėti mums kurti geresnę ateitį be neapykantos ir be paniekos“.
„Taikos ir abipusės pagarbos Europa, po Antrojo pasaulinio karo susitaikiusi Europa, tapo įmanoma dėl tiesos ir dalykų vadinimo savais vardais. Kas nori prisijungti prie šios bendruomenės, turi būti pasirengęs šiai tiesai“, – sakė D. Tuskas.
Olykoje, Šiaurės Vakarų Ukrainoje, Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas per vieną atminimo ceremoniją sakė, jog Varšuvai ir Kyjivui reikia „kartu judėti į priekį“, kad būtų galima „kurti geresnę ateitį, prisiimant atsakomybę už praeitį“.
„Draugystė reiškia sakyti vienas kitam tiesą, net ir sunkią tiesą“, – teigė jis ir pridūrė, jog yra „čia ne tam, kad atvertų senas žaizdas, o tam, kad jas gydytų“.
Ceremonijos taip pat vyko Pietryčių Lenkijos pasienio mieste Chelme, svarbioje geležinkelio jungtyje su Kyjivu, vietoje, kur planuojamas muziejus Voluinėje žuvusiems žmonėms.
Chelmo meras Jakubas Banaszekas sakė, kad minėjimai „nėra nukreipti prieš šiandieninę Ukrainą ar jos piliečius“ ir jais nesiekiama kelti susiskaldymo bei priešiškumo.
„Tai yra istorinių įvykių aukų atminimo išraiška“, – pridūrė jis.
