Seimas ketvirtadienį planuoja svarstyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus, keičiančius nacionalinio transliuotojo valdyseną.
Seimo posėdžių darbotvarkėje šiam klausimui suplanuota skirti daugiau kaip šešias valandas.
Seimo Kultūros komitetui parengti ir patvirtinti LRT įstatymo projekto išvadas prireikė 11 posėdžių.
BNS rašė, kad iš viso projektui buvo registruota beveik porą šimtų Seimo narių, apie 15 organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų pasiūlymų, per 40 Seimo Teisės departamento pastabų.
Svarstydamas darbo grupės parengtas LRT įstatymo pataisas, Kultūros komitetas jas gerokai pakoregavo.
Naujai suformuluotas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, pritarta naujo valdymo organo – valdybos – įsteigimui, palaikytas LRT tarybos narių skaičiaus didinimas nuo 12 iki 15, bet sutarta trumpinti tarybos narių kadenciją.
Komiteto redakcijoje nebeliko siūlymo apriboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį.
Anot projekto, atleisti LRT vadovą nepasibaigus kadencijai reikės dviejų trečdalių balsų transliuotojo taryboje – tiek pat, kiek yra dabar. Vis dėlto siūloma koreguoti generalinio direktoriaus atleidimo pagrindus ir leisti tarybai apsispręsti, ar dėl to balsuoti slaptame, ar atvirame balsavime. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytas tik atviras balsavimas.
Valdančiųjų balsais Kultūros komitetas nutarė nekeisti darbo grupės pasiūlytų LRT įstatymo pataisų įsigaliojimo terminų. Tai reiškia, kad dabartinė nacionalinio transliuotojo direktorė galėtų būti atleista pagal naują tvarką.
Būtent šią nuostatą yra sukritikavusi Venecijos komisija. Teikdama savo pastabas dar gruodžio mėnesį Seimo svarstytam LRT įstatymo pakeitimo projektui komisija nurodė, kad pataisos, keičiančios nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką, gali būti taikomos tik būsimiems vadovams.
LRT įstatymo pataisų svarstymas yra sulaukęs dalies žurnalistų ir visuomenės protestų.
