Trečiadienį į Lietuvą įskridusio, o vėliau iš radarų dingusio drono paieškos bus tęsiamos ir ketvirtadienį. Pasak Lietuvos kariuomenės (LK) vado generolo Raimundo Vaikšnoro, tam bus pasitelkiami papildomai pajėgumai.
„Vakar dėl sutemų teko nutraukti (paiešką – ELTA). Deja, neradome. Todėl šiandien yra pasitelkiami papildomi pajėgumai, oras, matau, lyg ir neblogas, debesys nėra labai žemai – bus pasitelktas sraigtasparnis, kaip ir vakar – iki 100 karių, tiek sausumos pajėgų, tiek karo policijos. Ir tęsime tai, ką vakar pradėjome“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė kariuomenės vadas.
„Mums labai svarbu gyventojų apklausa, gyventojų turimos priemonės, ypač – video, jeigu turi, kad paimtume tą medžiagą ir pabandytume kažkokiu būdu ir išsiaiškinti, identifikuoti arba lokalizuoti galimą vietą. Informacijos labai daug, todėl (…) prašau gyventojų, kurie kažką turi, matė – būtinai pasidalinkite. Tai mums padės greičiau užbaigti paieškas“, – akcentavo R. Vaikšnoras.
Trečiadienį skelbta, kad informacija apie link Lietuvos judantį objektą buvo gauta iš Baltarusijos tarnybų. Tiesa, LK vadas pažymi, jog su šios valstybės atstovais pirmieji karštąja linija bandė susisiekti lietuviai, tačiau iš pradžių informacija apie droną nebuvo patvirtinta.
„Kai vyko galimai kažkokie veiksmai Baltarusijos teritorijoje, ką mes stebėjome ir Latvijoje, berods stebėjo ir mūsų NATO sąjungininkai, ta tokia neaiški veikla, kai sukasi kažkokie objektai (…), pirmiausia iš mūsų operatyvinio budėtojo oro pajėgų buvo skambutis. Bet, be abejo, jie, kaip visą laiką, pirmiausia neigė, tačiau kai jau turbūt nebeturėjo kitos išeities, perskambino ir pasakė, kad taip, yra grėsmė, yra rizika, kad gali įskristi į mūsų teritoriją“, – aiškino generolas.
„Gyventojams galiu pasakyti, kad nesvarbu, kokia yra politinė situacija šiai dienai, vis tiek karštoji linija yra išlikusi. Taip, ji kurį laiką nebuvo aktyvi, aš, kaip kariuomenės vadas, tą pripažįstu, tačiau kai įvyksta tokie incidentai (…), karštosios linijos yra reikalingos. Ar jos naudojamos aktyviai? Ne. Tačiau kai yra tokia situacija, jos padeda išvengti nesusipratimų būtent techniniame lygmenyje“, – pažymėjo jis.
Kaip skelbta, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų. Jis buvo atšauktas 10.51 val.
Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.
Kiek vėliau NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas nurodė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine.
NKVC vadovas: neatmestina, kad dronas galėjo nuskristi į Baltarusiją
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad dronas galėjo grįžti į Baltarusijos teritoriją, kur pirmiausia ir buvo pastebėtas.
„Tikimybė, kad dronas yra nukritęs, išlieka tokia pati, bet neatmestina, kad dronas galėjo ir palikti mūsų oro erdvę, nuskristi į gretimą šalį, greičiausiai Baltarusiją“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė V. Vitkauskas.
Policija teigė, kad kol kas nebuvo gauta pranešimų, jog Lietuvos teritorijoje būtų nukritęs ir sudužęs dronas.
