Trečiadienį Lietuvoje dėl į šalį įskridusio drono paskelbus oro pavojų, prezidentas Gitanas Nausėda dėkoja NATO už išreikštą palaikymą.
„Dėkoju NATO ir ES sąjungininkams už palaikymą ir išreikštą solidarumą šiandien. Tampa aišku, kad Baltijos šalių saugumas yra iš visos Europos saugumas. Lietuva išlieka tvirta, ryžtinga ir įsipareigojusi ginti laisvę“, – socialiniame tinkle „X“ skelbė G. Nausėda.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad trečiadienį į Lietuvą įskridus dronui, buvo sulaukta sąjungininkų siūlymų padėti.
„Aš sulaukiau žinučių iš mūsų NATO sąjungininkų, klausimų, ar reikia kokios papildomos pagalbos ir panašiai. Komunikacija vyksta“, – trečiadienį Vyriausybėje vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo ministras.
Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto , sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų, jis buvo atšauktas 10.51 val.
Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.
Policija teigė, kad kol kas nebuvo gauta pranešimų, jog Lietuvos teritorijoje būtų nukritęs ir sudužęs dronas.
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine.
Budrys: Rusijos kaltinimai Baltijos šalims primena apie veiksmingo atgrasymo poreikį
Rusijai kaltinant Baltijos šalis, esą šios suteikia Ukrainai teritoriją rengti smūgius prieš Kremlių, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog tokie pareiškimai rodo, kiek regionui svarbios veiksmingos atgrasymo priemonės.
„Matome, kad Rusijos oro gynyba susiduria su didelėmis problemomis (...), tačiau vietoj karo nutraukimo, Rusija pradėjo melagingai kaltinti kitus, pirštu rodydama į Baltijos valstybes. Ši retorika, kaltinimai mums vėl primena, kad mums reikalingas veiksmingas atgrasymas“, – Baltijos šalių ir Kanados užsienio reikalų ministrų spaudos konferencijoje Taline kalbėjo ministras.
Lietuvoje, taip pat Estijoje ir Latvijoje pastarosiomis savaitėmis nukrito keli dronai, tačiau jie nepadarė rimtesnės žalos ir nepareikalavo aukų.
Būtent dėl bepiločio orlaivio grėsmės Rytų Lietuvoje trečiadienio rytą maždaug dvi valandas buvo įvestas oro pavojus.
K. Budrio teigimu, tokie incidentai yra tiesioginė Rusijos karo prieš Ukrainą ir Baltarusijos bendrininkavimo jame pasekmė.
„Maskva ir Minskas yra atsakingos už mūsų oro erdvės pažeidimus ir grėsmę civilių saugumui“, – socialiniame tinkle „X“ rašo ministras.
Baltijos šalių ir kiti NATO pareigūnai teigia, kad ukrainietiški dronai į regiono valstybes patenka po to, kai Rusija juos nukreipia nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis.
Pasak K. Budrio teigimu, Kremlius sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalių oro erdvę.
„Pastebime sąmoningus bandymus nukreipti dronus į Baltijos valstybes ir po to skleisti propagandinius pranešimus bei melagingus kaltinimus, kad Baltijos šalys dalyvauja atakose prieš taikinius Rusijoje“, – kalbėjo ministras.
Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose antradienį pareiškė, esą Maskva turi informacijos, jog Ukraina planuoja paleisti karinius dronus iš Latvijos ir kitų Baltijos šalių, bei įspėjo, kad narystė NATO neapsaugos šių valstybių nuo atsakomųjų veiksmų.
Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda siuntė perspėjimą „kariaujančioms šalims Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.
K. Budrio teigimu, rytiniame NATO flange reikalinga stiprinti oro gynybą, kovos su dronais pajėgumus, Aljanso saugumo iniciatyvas „Baltijos sargybą“ (angl. „Baltic Sentry“) ir „Rytų sargybą“ (angl. „Eastern Sentry“).
„Būtina įgyvendinti ES iniciatyvą „Eastern Flank Watch“ (liet. „Rytų flango sargybinis“) ir skubiai sukurti specialią ES priemonę Rytų flango atsparumui didinti“, – „X“ tikina ministras.
Anot jo, taip pat būtina sustiprinti ES kritinės infrastruktūros apsaugą, priemones, skirtas kovoti su Rusijos propaganda.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Baltijos šalys turi strateginių, karinių ir ekonominių argumentų, kodėl sąjungininkai turi būti regione.
Ministro teigimu, JAV – suinteresuotos turėti kariuomenę Europoje bei ją dislokuoti pačioje fronto linijoje.
„Manau, kad turime visus šiuos tvirtus argumentus, kad įtikintume Jungtines Valstijas nemažinti savo buvimo Europoje ir elgtis labai išmintingai“, – tikino jis.
Taip jis kalbėjo antradienį Pentagonui pranešus, kad JAV mažina karių brigadų skaičių Europoje nuo keturių iki trijų, grąžindamas dislokavimą į 2021 metų lygį.
