Cukrus ir perteklinis jo vartojimas mokslininkų įvardijamas kaip vienas didžiausių iššūkių sveikatai. Darželio pedagogė Dorota Verseckienė iš Šalčininkų tikina, jog ilgą laiką kovojusi su prasta savijauta, odos problemomis, žarnyno veiklos, širdies ritmo sutrikimais ir depresija ilgainiui atrado negalavimų priežastį, kuri ją stipriai nustebino – cukrus. Knygos apie cukraus detoksikaciją autorė Kristina Ragauskaitė ir biomedicinos mokslų daktaras Tomas Vaičiūnas atsako: kas iš tiesų vyksta mūsų kūne, jei valgome per daug cukraus?
Visą laidos įrašą galite peržiūrėti čia:
Kuo skiriasi natūralus ir pridėtinis cukrus?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja per dieną suvalgyti ne daugiau kaip 25 g pridėtinio cukraus. Visgi naujausios tendencijos rodo, jog vidutiniškai per dieną suvartojamo cukraus kiekis dažnu atveju yra viršijamas net dvigubai. Knygos apie cukraus detoksikaciją autorė K. Ragauskaitė sako, jog norint įsivertinti suvartojamo cukraus kiekį, pirma reikia suprasti, kuo skiriasi skirtingos cukraus rūšys.
„Kartais žmonės pasimeta tarp natūralaus cukraus ir pridėtinio, rafinuoto cukraus, kuris atsiranda produktuose. Jei valgytume tik natūralius produktus, kuriuose yra tik natūralaus cukraus, pradedant nuo vaisių, baigiant kruopomis, neturėtume sveikatos problemų.
Dabar į mūsų mitybą ateina produktai, kuriuose gausu perdirbto cukraus. Natūralus cukrus yra apsaugotas kitų medžiagų – ląstelienos, kad būtų užtikrintas lėtas energijos išsiskleidimas organizme (...). Tuo tarpu rafinuotas cukrus yra išvalytas nuo papildomų medžiagų, tai yra tarsi energijos užtaisas, granata.
Ta didžiulė išsiskyrusi energija privalo būti kažkaip panaudota – organizmas aukštą cukraus kiekį kraujyje supranta kaip pavojingą, todėl išskiria insuliną, bando paskirstyti cukrų tarp ląstelių (...). Cukrus yra labai mėgstamas grybelių, parazitų ir vėžinių ląstelių“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Sveik!“ įžvalgomis dalijasi K. Ragauskaitė.
Savijauta žlugdė psichologiškai
D. Verseckienė tikina ne vienerius metus bandžiusi kovoti su organizmą alinančiais simptomais, tačiau visos jos pastangos buvo bevaisės, kol ji neišsiaiškino tikrosios negalavimų priežasties.
„Daug metų kovojau su akne, mane alino nuolatinis pilvo pūtimas, permušinėjo širdį – vyko aibė dalykų, tai mane žlugdė ir psichologiškai. Stovėjau ant bedugnės krašto, žinojau, kad man reikia pokyčių, bet nežinojau, kur jų ieškoti, kas gali padėti“, – pasakoja vaikų darželio pedagogė.
K. Ragauskaitė pastebi, jog cukrus yra vienas pagrindinių organizmo uždegimo kurstytojų. Anot specialistės, dėl to beveik neįmanoma numanyti, kokią organizmo reakciją gali iššaukti per didelis suvartojamo cukraus kiekis.
„Cukraus vartojimas gali turėti įtakos odos būklei, gleivių kiekiui, sąnarių skausmui, infekcijoms, energijos lygiui, kepenims (...). Tikrai nebūtina atsisakyti visko ir visada. Svarbiausia – kaip dažnai tai darome ir ar kūnas gali su tuo susitvarkyti.
Kūnas yra priverstas dirbti viršvalandžius, mūsų energija yra eikvojama kovai su cukrumi, valymui ir virškinimui – maistas turėtų suteikti energijos, o ne ją atimti“, – sako ji.
Būdas sumažinti potraukį saldumynams – leisti organizmui išsivalyti. K. Ragauskaitė teigia, jog pirmąsias keturias cukraus detoksifikacijos savaites geriausia atsisakyti net ir natūralaus cukraus turinčių produktų – vaisių.
„Pirmos keturios savaitės yra griežtos, negalime valgyti saldžių produktų, stipriai perdirbto maisto, turime atsisakyti glitimo, nes glitimas taip pat yra siejamas su uždegiminiais procesais. Kitos keturios savaitės yra daug paprastesnės, nes grįžta saldūs vaisiai, natūraliai saldūs produktai, kaip medus. Tokiu principu mes suformuojame naują organizmo požiūrį į saldumą“, – priduria ji.
Ieškodama gyvenimo būdą gerinančių sprendimų, sykį Dorota pabandė atsisakyti pridėtinio cukraus ir pajuto, kad gerėja ne tik jos fizinė, ar emocinė būklė, tačiau ir tirpsta svoris.
„Kai mano kūnas pavargo nuo mano būklės, pradėjau skaityti literatūrą. Susidomėjau cukraus detoksikacija – man buvo įdomu, ar maistas gali reikšti tiek daug.
Dabar kelis kartus per metus ir toliau atsisakau cukraus, sakau „ne“ visiems perdirbtiems maisto produktams, užkandžiams, padažams (...). Renkuosi salierų stiebus, agurkus, pomidorus turiu apeiti, bet užtat galiu rinktis kopūstus, avokadus. Turiu atsisakyti ir bulvių, tik palaipsniui jas vėl įtraukiu.
Aš neatsisakau sūrių, visada turiu fetos, fermentinio sūrio, rauginto pieno sūrio. Šaldytuve taip pat visada turiu kefyro – tai ir patiekalo pagrindas, ir užkandis“, – sako D. Verseckienė.
Laidos „Sveik!“ vedėjas, biomedicinos mokslų daktaras T. Vaičiūnas priduria, jog laikinas cukraus atsisakymas iš esmės gali turėti nedidelį teigiamą poveikį. Anot jo, norint turėti ilgalaikį poveikį – būtina ne tik kartais eliminuoti perteklinio cukraus suvartojimą, tai turi tapti kasdiene praktika.
„Kasdienės mitybos racione kiekvieną dieną turime stengtis mažinti perteklinio cukraus suvartojimą, keičiant jį sudėtiniais angliavandeniais.
Paprastieji angliavandeniai – paprastasis cukrus yra tuščios kalorijos. Jis yra suvirškinamas per labai trumpą laiką ir didelis jo kiekis patenka į mūsų kraujotaką. Rizikuojame patirti gliukozės ir insulino šuolį, kuris yra tapatinamas su lėtiniais uždegimais“, – priduria mokslų daktaras T. Vaičiūnas.
