Šiuo metu kas dešimtas sostinės gyventojas yra atvykęs čia gyventi iš užsienio valstybių. Didžioji dalis jų Lietuvoje gyvena turėdami laikinus leidimus. Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad tik 15 tūkst. iš 76 tūkst. sostinėje gyvenančių užsieniečių yra Europos Sąjungos valstybių piliečiai ir tai gali kelti rimtas problemas.
Anot sostinės mero, migracijos klausimais Vilnius lieka dėmesio centre, nes būtent čia apsistoja didžioji dalis į Lietuvą atvykusių migrantų. Dėl to ketvirtadienį V. Benkunskas pristatė Vilniaus miesto migracijos politiką.
„Imigracijos tendencijos Vilniuje paskutiniu metu yra labai akivaizdžios. Iš viso turime 76 tūkst. užsienio piliečių, gyvenančių Vilniuje. Per paskutinius penkerius metus šis skaičius išaugo tris kartus“, – dėstė meras.
Kas dešimtas vilnietis – užsienietis
Iš V. Benkunsko įvardintų 76 tūkst. sostinėje gyvenančių užsieniečių, tik 15 tūkst. yra Europos Sąjungos (ES) valstybių piliečiai. Tai reiškia, kad apie 80 proc. Vilniuje gyvenančių užsienio piliečių atvyko ne iš ES šalių.
Ne ES valstybių piliečių, gyvenančių Vilniuje, skaičius sparčiai auga – 2020 metais jų buvo apie 22 tūkst., o ryškus šuolis matomas po 2023 metų. Tais metais ne ES valstybių piliečių skaičius sostinėje jau siekė 58 tūkst. ir buvo dvigubai didesnis nei 2022 metais, kai jų buvo 29 tūkst.
„Žinome ir 2026 metų naujausius duomenis, jie yra su tam tikru kilimu. Tendencija yra aiški. Ne ES piliečių atvažiuoja vis daugiau“, – konstatavo V. Benkunskas.
Meras teigė, kad iš visų Vilniuje gyvenančių ne ES piliečių, tik 9 tūkst. žmonių čia gyvena ilgiau nei trejus metus.
„Tai yra turintys nuolatinius leidimus, praėję tam tikrą valstybės egzaminavimo etapą, išlaikę kalbos egzaminą. Didžioji dalis, apie 40 proc., yra tie laikinųjų leidimų pagrindu atvykę žmonės“, – dėstė V. Benkunskas.
Daugiausia ne ES piliečių į Vilnių atvyko iš Baltarusijos, jų, turinčių laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, yra kiek daugiau nei 18,2 tūkst. Dar apie 5,5 tūkst. žmonių yra atvykę iš Ukrainos, o kiek daugiau nei 2,4 tūkst. žmonių yra Rusijos piliečiai.
Į Vilnių gyventi taip atvyko žmonės iš tokių valstybių kaip Indija, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Pakistas, Azerbaidžanas, Turkija, Kirgizija, Bangladešas, Sakartvelas, Kazachstanas, Nigerija, Kamerūnas.
„Daugelis Vilniuje gyvenančių užsieniečių yra ne ES piliečiai ir daugelis iš jų yra rusakalbiai. Dėl to mes galime suprasti, kodėl kartais girdisi ta tendencija, kad Vilniaus gatvėse labai daug rusų kalbos arba nebesigirdi lietuvių kalbos“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Meras konstatavo, kad šiuo metu kas dešimtas Vilniaus gyventojas yra atvykęs iš užsienio. Pasak jo, tai rimtas signalas imtis tam tikrų veiksmų.
„Bendrauju su kolegomis merais iš kitų sostinių, kitų miestų ES. Viena iš temų, be abejonės, būna imigracijos politika. Tas lūžio taškas yra, kad kas dešimtas žmogus mieste yra iš kitos valstybės.
Jei nebus su jais dirbama ir tas kiekis didės, mes turėsime tokias problemas, kaip turi Berlynas, Stokholmas, Londonas. Tai augantis nusikalstamumas, formuojami getai, atsirandanti socialinė atskirtis, izoliacija, galiausiai, elementarus dalykas, švara ir tvarka gatvėse ir visos kitos socialinės bėdos, kurios, matome Vakarų Europos miestuose, egzistuoja“, – dėstė sostinės meras.
Apklausė gyventojus
Vilniaus valdžia atliko gyventojų apklausą, per kurią daugiau nei tūkstančio vilniečių buvo paklausta keleto klausimų, susijusių su imigracija. Gyventojų paklausus, ar imigracija naudinga Vilniui, 57 proc. respondentų nurodė su tuo nesutinkantys, o 35 proc. tokiam teiginiui pritarė.
Be to, 64 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad jei dėl migracijos nebus priimti sprendimai, tai gali atsiliepti saugumo situacijai Lietuvoje. O dar daugiau vilniečių teigė, kad imigracija keltų mažiau problemų, jei čia atvykę gyventi užsieniečiai išmoktų lietuvių kalbos. Visgi, yra niuansų.
„Kalba nėra viską sprendžiantis faktorius, nėra visas problemas uždarantis faktorius, bet yra faktorius, kuris leidžia pradėti kalbėti apie tinkamą integraciją, apie tam tikrą ryšio atsiradimą tarp esamų ir atvykusių gyventojų.
Jei šis faktorius nėra įgyvendinamas, sprendžiamas, tai kalbėti apie kokius nors kitus veiksnius, kurie padėtų imigracijos keliamas problemas išspręsti, turbūt, net neverta“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Pasak jo, nemaža bėda yra tai, kad Vilniuje, o ir apskritai Lietuvoje, yra žmonių, kurie čia gyvena 15 metų ar daugiau, bet visiškai neturi lietuvių kalbos žinių, kalba rusiškai ir kas trejus metus prasitęsia laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, taip apeidami nuolatinio leidimo prašantiesiems keliamą lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimą.
„Kitaip tariant, valstybė niekaip neskatina integruotis per kalbą žmones, kurie savo veiksmais yra parodę, kad čia atvyko ne trumpam, ne užsidirbti kelerius metus pabuvus ir grįžti į savo valstybę“, – sakė sostinės meras.
Savivaldybė, kaip sakė V. Benkunskas, pati ėmėsi skatinti, kad Vilniuje dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai – visi savivaldybės įmonėse įdarbinti žmonės turi kalbėti valstybine kalba.
„Pirmiausia kalbame apie viešojo transporto įmonę, kur yra daugiau nei 100 žmonių, priimtų ne iš ES valstybių. Jie jau mokosi įmonės lėšomis lietuvių kalbos. <...> Yra, aišku, kitų įstaigų, yra slaugytojų, kurie dirba sveikatos priežiūros įstaigose.
Principas yra visiems taikomas. Mes jau pavyzdį rodome. Rodome ir valstybei, ir privačiam verslui, kad jei žmonės čia atvyksta ir jei turi ilgalaikį tikslą čia pasilikti, jie turi integruotis“, – teigė V. Benkunskas.
Pasak jo, sostinė yra pasirašiusi sutartį su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos pedagogikos institutu. Į šios institucijos kursus jau yra atrinkti pirmieji keli šimtai žmonių.
Taip pat bus siūlomi įvairaus kalbos mokėjimo lygio nemokami kursai, šie turėtų startuoti balandžio pabaigoje.
Be kita ko, daugiau nei 20 sostinėje dirbančių mokytojų atsiliepė į savivaldybės kvietimą lietuvių kalbos mokyti, kaip laisviesiems mokytojams, šiuo atveju kursai būtų mokami, tačiau miestas nemokamai suteiktų patalpas. Visos lietuvių kalbos mokymosi galimybės skelbiamos specialiai sukurtame puslapyje askalbu.lt.
Pasak miesto mero, jie čia gyvena laikinųjų leidimų pagrindu, kurie gali būti pratęsiami neribotą skaičių kartų.
„Mano pasiūlymas, kad praėjus trejiems metams po pirmo leidimo, jeigu žmogus ateina ir nori prasitęsti leidimą ir jo lietuvių kalbos lygis yra nulinis, (...) tai jam leidimas yra nepratęsiamas, vadinasi, jis turi išvykti“, – teigė V. Benkunskas.
Lietuvių kalbos mokymosi galimybių užtikrinimas yra užsienio kilmės gyventojų integracijos vykdymo veiksmų plano 2026–2028 metams dalis. Šiam numatyta 4,3 mln. eurų.
