Lazdijų rajono Stebulių kaimo bendruomenė tapo ne tik vietinių, bet ir žmonių iš kitų miestelių bei miestų traukos centru – į pasibuvimus atvyksta net vilniečiai. Aktyviai veikianti bendruomenė kviečia narius ne tik dalyvauti renginiuose ir ekskursijose, bet ir prisidėti prie talkų. „Norime rinktis ir bendrauti. Bet kodėl rinktis tik dainuoti ir pavalgyti, jei galime dar ir darbą padaryti?“ – sako bendruomenės lyderė Rita, sugalvojusi į kaimą grąžinti talkas.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Už Vilniaus“ įraše
„Jei nebūtų bendruomenės, tai būtų kaimo mirtis“
Stebulių kaimas – nedidelis, jame gyvena tik apie 100 žmonių, bendruomenei priklauso apie 40 narių, o nemaža dalis jų yra kitų rajonų miestelių ir miestų gyventojai. Visgi bendruomenės nariams veiklos netrūksta: organizuojami įvairūs pasibuvimai, ekskursijos, išvykos, žygiai.
„Mes čia patys ateiname, čia faini žmonės, smagios išvykos“, – sako ne vienas kitur gyvenantis Stebulių bendruomenės narys.
„Ateinu ir pasisemiu energijos – man linksma, gera. Kaime būna tokių, kurie klausia: kodėl ten eini? O kodėl aš einu? Kad nebūčiau vieniša. Bendruomenė yra mano šeima, kuri niekada nepaliks bėdoje, jei man bus kažkas negerai“, – teigia Elena, viena Stebulių bendruomenės steigėjų.
Ji džiaugiasi, kad bendruomenei priklauso ir nemažai žmonių iš tolimesnių gyvenviečių.
„Jie mus, matyt, vertina. Atvažiuoja ir pamato, kaip čia linksma ir gera. Atvažiuoja ir iš Druskininkų, ir iš Marijampolės, ir iš Vilniaus. Jie sako: kokie jūs, dzūkai, šaunuoliai“, – pasakoja Elena.
Pasak jos, be šios bendruomenės Stebuliuose nebūtų gyvybės.
„Būtų labai blogai, tikrai blogai. Nieko čia nebūtų. Viskas būtų apleista. Viską sutvarkėme savo rankomis. Nežinote, kiek čia dirbome. Visur esame prisodinę gėlių, einame, ravime. Aš irgi padedu, nes mėgstu tokį darbą“, – sako viena bendruomenės steigėjų.
„Be bendruomenės kaime nebūtų jokio gyvenimo. Čia nei kultūros namų nėra, nei bibliotekos. Anksčiau buvo, bet viskas pasikeitė. Jei nebūtų bendruomenės, tai būtų kaimo mirtis“, – antrina kita Stebulių bendruomenės narė Bronė.
Bendruomenei priklauso įvairių miestų gyventojai: „Kitur trūksta linksmumo“
Ūkininkė Giedrė iš Alytaus rajono sako, kad prisijungti prie bendruomenės nusprendė, nes ši išsiskyrė aktyvumu. Dabar bendruomenėje Giedrė rašo įvairius projektus ir taip prisideda prie jos gerovės.
„Visada galvojau, kad gyvenime tarnauti žmonėms yra svarbiau, nei tarnauti tik sau ir rūpintis buitiniais reikalais. Geriausias ir tvirčiausias jausmas, vidinė ramybė ateina tada, kai padarau gerą kitiems žmonėms, ne vien sau“, – pabrėžia ji.
Anot pašnekovės, priklausymas bendruomenei suteikia gyvenimui prasmės.
„Dabar žmonės gyvena gerai, bet taip gyvendami jie šiek tiek užsiliūliuoja. Ir to jiems nereikia, ir ano nereikia. Paskui patys nežino, ko nori ir ko jiems reikia. Bendrauti su vyresniais žmonėmis, išklausyti jų patirtį yra prasminga. Šioje bendruomenėje jau auga ir mūsų vaikai. Tai tarsi tiltas tarp vyresnės kartos atstovų ir jaunesnių žmonių“, – kalba Giedrė.
Ūkininkė Laima gyvena Lazdijų rajone, 17 kilometrų nuo Stebulių, tačiau tai jai netrukdo dalyvauti šios bendruomenės veikloje.
„Ūkyje nėra žmonių, o gyvenimas turi būti su žmonėmis. Bendravimas ir linksmybės yra gyvenimo prasmė. Pabuvęs su žmonėmis pasisemi daug energijos. Žmogaus gyvenimas turi būti smagus, dėl to ir važinėju“, – sako Laima.
Antanas ir Zita Stebulių bendruomenei priklauso jau ketverius metus, nors gyvena Meteliuose, kurie taip pat turi savo bendruomenę. Vis dėlto, pasak jų, Stebuliuose linksmiau, o ir veiklos niekada netrūksta.
„Meteliuose mums trūksta linksmumo. O čia mums miela, smagu. Tai antri mūsų namai. Bendruomenės pirmininko mama labai aktyvi, mus visus organizuoja ir veda į priekį. Ji mums kaip mama“, – teigia Antanas ir Zita.
„Žmogus turi linksmintis. Kai mūsų tokie metai, tai kiek mums beliko gyventi. Nejaugi sėdėsime tarp keturių sienų? Einame į bažnyčią Meteliuose kiekvieną sekmadienį, dalyvaujame visuose renginiuose čia, Stebuliuose, važiuojame į žygius ir ekskursijas. Jaučiame, kad gyvename“, – įsitikinę jie.
Į Stebulių bendruomenę atveda veiklų gausa ir nuoširdūs žmonės
Buvusi ilgametė Simno specialiosios mokyklos direktorė, dabar jau pensininkė, Elena taip pat aktyviai įsitraukusi į Stebulių bendruomenės gyvenimą.
„Man patinka ši bendruomenė, čia gali pasirinkti veiklas pagal savo pomėgius ir galimybes. Jei dėl ligų ar kitų priežasčių negali dirbti fizinio darbo ar dalyvauti talkose, gali dalyvauti kituose renginiuose, kur jauti kaifą“, – teigia moteris.
„Kiekvieną vasarą važiuojame prie jūros. Bet šiemet galvojame tokius pobūvius organizuoti prie Dusios ežero. Tai mažoji Lietuvos jūra. Taip pat labai norime pakeliauti. Bendraujame su Veprių bendruomene iš Aukštaitijos, Ukmergės. Mes pas juos atvažiuojame, jie pas mus atvažiuoja. Susitikimai būna labai įdomūs“, – pasakoja Elena.
Jos teigimu, Stebulių bendruomenės pagrindas – atvirumas ir gebėjimas išklausyti kitų nuomones.
„Man labai patinka mūsų susirinkimai. Jie tokie gyvi – ne senoviniai ir ne tarybiniai. Visi pasikalba, pasisako. Jei reikia, galbūt ir ne visada maloniai, bet išsako tai, kas nepatinka“, – pažymi pašnekovė.
Ne vienas Stebulių bendruomenės narys pabrėžia, kad į šį kaimą traukia ne tik įvairios veiklos, bet ir nuoširdūs bei draugiški žmonės, su kuriais malonu būti.
„Bendruomenės nariai labai nuoširdūs – atvažiuoji, pasisveikini, apsikabini, pasibučiuoji į žanduką. Jei vyksta šokių vakarai ar šventės, nebūtina, kad būtų vyrų ir moterų po lygiai. Nesvarbu – šokame rateliais ir mums linksma, smagu“, – džiaugiasi Elena.
„Labai šarminga bendruomenė. Manau, ji garsiai nuaidės per visą šalį“, – įsitikinusi ji.
Bendruomenės lyderė: „Norėjau, kad kaimas skambėtų nuo dainų, talkų ir darbų“
Rita ir Almantas Sebastinai – Stebulių bendruomenės šerdis, o jų sūnus – bendruomenės pirmininkas.
„Labai mylėjau savo kraštą ir įsivaizdavau, kad turiu atiduoti jam duoklę. Norėjau, kad šis kraštas nebūtų užmirštas ar neveiksnus. Atiduodu jam visą širdį. Į šią veiklą įtraukiau ir šeimą“, – sako viena Stebulių bendruomenės lyderių, buvusi policininkė Rita.
Ji neslepia, kad dažnai susigraudina matydama, kaip į bendruomenės susibūrimus iš tolimesnių miestelių atvykę žmonės nenori skirstytis ir net pasilieka nakvoti, kad ilgiau pabūtų kartu.
„Pirmiausia šis kraštas pasižymi nuoširdumu, vaišingumu, beldimųsi į žmonių širdis bei atjauta. Mes vieni kitus labai mylime. Susirenka bendraminčių – labai gerų, įdomių žmonių. Gal tai ir Dievulio įtaka“, – sako Rita, svarstydama, kodėl tiek daug žmonių aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime.
„Stebuliuose labai gera energija. Esame taip auklėti. Nuo mažens šeima mokė patriotiškumo – dainuodavome, visi vaišindavomės, būdavo pilni namai svečių. Bendruomenę kūriau norėdama atgaivinti vaikystės prisiminimus – kad visi vieni kitus mylėtų, o kaimas būtų gražus ir skambėtų nuo dainų, talkų ir darbų“, – kalba viena bendruomenės lyderių.
Stebulių bendruomenės nariai ne tik dalyvauja daugybėje renginių, išvykų ir ekskursijų, bet ir reguliariai susirenka į talkas – tvarko aplinką, suneša vyresnių žmonių malkas, nukasa bulves.
„Norime rinktis ir bendrauti. Bet kodėl mums rinktis tik dainuoti ir pavalgyti, kai galime dar ir darbą padaryti? Matome, kad senukai nesusineša malkų. Tai bendruomenė susirenka ir per pusdienį sunešame malkas“, – sako Rita, kuriai ir kilo idėja į kaimą sugrąžinti talkas.
„Žinokite, mūsų senjorai saugūs. Jie žino, kad jei kokia bėda, tuoj bendruomenė atlėks ir padės”, – džiaugiasi Rita.
Reaguodami į karo grėsmę kaupia maisto atsargas
Stebulių ateities bendruomenė išgarsėjo, kai buvo nominuota LRT metų apdovanojimuose, nes yra sukaupusi maisto atsargų, jei kartais prasidėtų karas.
„Kai prasidėjo karas Ukrainoje, supratome, kad nieko neturime. Vienas bendruomenės narys padovanojo didžiulę spintą visiems maisto produktams. Viską gaminame iš savo užaugintų daržovių. Nieko neišmetame. Jau dabar renkame stiklainius. Spinta negali būti tuščia – kol grės pavojus iš kaimynų, tol kaupsime atsargas“, – pasakoja Rita.
Anot pašnekovės, žmonės bendruomenei skiria daug laiko, aktyviai padeda kitiems ir nevengia prie bendrų veiklų prisidėti finansiškai.
„Kiti žmonės galvoja, kad čia labai lengva, kad bendruomenei iš dangaus viskas krinta ir mus kažkas finansuoja. Taip nėra – mes ne tik dirbame, bet ir bendruomenei skiriame savo lėšas. Atiduodu ir savo širdį, ir darbą, ir laiką, ir pinigus. Ir dėl to manęs net negraužia sąžinė“, – pabrėžia ji.
Rita neslepia norinti, kad prie bendruomenės prisijungtų daugiau Stebulių kaimo gyventojų. Jos teigimu, ši bendruomenė yra gyvas įrodymas, kad bendravimas gydo.
„Noriu, kad jiems nebūtų liūdna. Pastebėjau, kad žmonės, priklausantys mūsų bendruomenei, yra sveikesni ir linksmesni. O tas, kuris sėdi tik namuose ir daugiau nieko be darbo nemato – jokių švietėjiškų veiklų ar šviesesnių žmonių, – nuo to jam tik blogiau“, – sako viena bendruomenės lyderių.
Stebulių bendruomenė didžiulį džiaugsmą suteikia ir Ritos šeimai, nors ji ir Almantas pripažįsta, kad kartais suderinti asmeninį gyvenimą su bendruomenės veikla nėra lengva.
„Matydami žmones laimingus ir mes jaučiamės laimingi. Kartais gal ir nepasidarome savo darbų, bet bendruomenės veikla veža. Būna sunku, bet nusprendėme, kad gyvenimo pabaigoje galėsime pasakyti, jog gyvenome gerai“, – teigia vieni iš bendruomenės lyderių Rita ir Almantas.
Parengė Vaida Račkauskaitė
