Nacionalinio saugumo komisija šiandien aptars situaciją dėl Varėnos rajone nukritusio drono, kuris galimai kirto šalies sieną. Ekspertai teigia, jog daryti išvadas apie incidento aplinkybes dar anksti. Pasak jų, dronų grėsmės kelia iššūkių visoms NATO valstybėms, o galutinai išspręsti šį klausimą bus labai sudėtinga. Vis dėlto siekiant užkardyti tokias grėsmes ateityje, būtina mokytis iš ankstesnių patirčių ir stiprinti pajėgumus.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše
Nors iš pradžių spėta, kad tai galėtų būti „Shahed“ tipo dronas, gynybos technologijų ekspertas, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas LRT RADIJUI sako, jog prieš darant išvadas reikėtų sulaukti daugiau informacijos.
„Pirminė informacija, kuri kol kas labai skurdi, leidžia galvoti, [jog tai „Shahed“ tipo dronas]. Bet iš kitos pusės, sakyčiau, palaukime daugiau informacijos, kad galėtume identifikuoti tiksliau. <...> Vien tokio tipo, pavidalo ir formos gali būti ir „Gerbera“ dronas. Tai tiesiog dar neskubėkime daryti išvadų“, – teigia A. Vilkauskas.
Savo ruožtu antradienio rytą krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad sudužęs ir sprogęs dronas, tikėtina, buvo ukrainietiškas ir galėjo pasiklysti dėl radijo kovos priemonių poveikio.
Pasak A. Vilkausko, dronui pataikius, pavyzdžiui, į sodybą, būtų padaryta struktūrinių pažeidimų, tačiau žalos mastas priklausytų nuo lokacijos ir to, ar joje buvo žmonių.
„Bet kuriuo atveju tai pakankamai greitai judantis objektas. Jis nėra labai sunkus, bet vis tiek turi tam tikrą masę ir greitį. Aišku, būtų tam tikri struktūriniai pažeidimai. Ar tai būtų žmonių sužeidimai, klausimas, nes irgi labai priklausytų, kur dronas būtų pataikęs ir ar iš viso toje vietoje, pavyzdžiui, sodyboje būtų buvę žmonių“, – komentuoja gynybos technologijų ekspertas.
Jo teigimu, nustatyti drono trajektoriją nėra lengva: aukštai skrendančius objektus galima fiksuoti radarais, tačiau jiems skrendant žemiau tai įmanoma tik pasitelkus palydovinę žvalgybą, o Lietuva ir kitos Europos šalys tokių pajėgumų neturi.
„Šis regionas turi būti 100 procentų visą laiką stebimas. Bet tiek Lietuva, tiek ir Europos šalys tokių pajėgumų neturi. JAV tokius pajėgumus turi, bet jų dėmesys šiuo metu tikriausiai kitose vietose. Tai didelis klausimas, ar mes turėsime pilną informaciją ir galėsime atsekti šio drono kelią“, – pabrėžia A. Vilkauskas.
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala teigia, jog dronų klausimas yra platesnė problema, kelianti reikšmingų iššūkių visoms, o ypač rytinio flango NATO valstybėms. Anot jo, galutinai išspręsti šį klausimą bus labai sudėtinga.
„Matome, kad dronai apskritai gana reikšmingai koreguoja karų eigą ir tendencijas ir su jomis dorotis, užtikrinti sterilumą saugumo prasme yra be galo sudėtinga ir brangu. Tos priemonės, aišku, atsiranda, jų yra vis daugiau, jų kaina mažėja, nes inovacijos juda labai sparčiai. Pagrindinė to priežastis yra, be abejo, Ukraina, kuri ginasi nuo agresoriaus ir vysto tuos pajėgumus“, – LRT RADIJUI aiškina politologas.
Jo teigimu, tiriant incidento aplinkybes bus vertinamos įvairios versijos, tačiau, atsižvelgiant į karo Ukrainoje eigą ir tokių incidentų pasikartojimą, drono paklydimo scenarijus yra itin tikėtinas.
„Vėlgi tam nustatyti reikalingi detalūs tyrimai – jie bus atlikti ir bus išsiaiškinta, kas iš tikrųjų nutiko. Bet turbūt dabartinėmis aplinkybėmis yra svarbu neskubėti su versijomis, kurios keltų papildomą įtampą visuomenėje ir apskritai“, – pažymi L. Kojala.
Pasak A. Vilkausko, Lietuva galėtų įsigyti nebrangių akustinių sistemų, leidžiančių realiu laiku fiksuoti žemai skrendančius objektus tokius kaip dronai.
„Būtų verta pradėti nuo pigesnių akustinių sistemų, kad pastoviai ir realiu laiku galėtume stebėti visą pasienio zoną. Jos tikrai padėtų bent jau identifikuoti ir aptikti žemai skrendančius objektus, kai jie priartėja prie Lietuvos Respublikos sienos. Tai būtų vienas iš pirmų žingsnių ir, galima sakyti, sąlyginai pigesnių“, – sako gynybos technologijų ekspertas.
L. Kojala taip pat pabrėžia, kad šiuo metu pasiekti šimtaprocentinę tokių grėsmių prevenciją yra sudėtinga, tačiau svarbiausia – mokytis iš panašių incidentų ir stiprinti pajėgumus, siekiant kuo geresnių rezultatų.
„Šimtaprocentinis sterilumas tokioje geopolitinėje situacijoje, kurioje mes gyvename, yra labai sudėtingas ir turbūt pagrindinis siekis yra mokytis iš kiekvienos tokios situacijos, mokytis iš Ukrainos ir turėti kiek įmanoma geresnius pajėgumus artimiausio laikotarpio perspektyvoje, kad tokių situacijų būtų galima išvengti ir jas užkardyti“, – teigia ekspertas.
Parengė Vaida Račkauskaitė
