Valdančiųjų Seime stumiamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas toliau atidžiai stebi Europos Komisija. Ji taip pat susipažino su Venecijos komisijos rekomendacijomis šiuo klausimu ir įspėja, kad būtina laikytis Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Europos Komisija pabrėžė, kad bet kokie pakeitimai turi atitikti Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatas.
- Europos Parlamento nariai kritikavo siūlomas pataisas ir priėmė rezoliuciją, palaikančią visuomeninį transliuotoją.
- Europos Komisija stebi situaciją ir yra susipažinusi su Venecijos komisijos rekomendacijomis.
- Europos Komisija pabrėžia visuomeninės žiniasklaidos svarbą užtikrinant žiniasklaidos pliuralizmą.
Į Lietuvoje kilusius politinius ginčus dėl LRT Europos Komisija atkreipė dėmesį dar pernai, kai valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos.
Tuomet socialdemokratė kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sulaukė skambučio iš Europos komisaro Michaelo McGratho, kuris atsakingas už demokratiją, teisingumą, teisės viršenybę ir vartotojų apsaugą. Socialdemokratė šį pokalbį nutylėjo, tačiau komisaro atstovė teigė, kad ministrės teirautasi apie teisės aktų priėmimo procesą ir buvo pabrėžta, „kad bet kokie galimi pakeitimai turi atitikti Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatas“.
Klausimų dėl LRT sulaukė ir Lietuvos socialdemokratai iš savo bičiulių Socialistų frakcijos Europos Parlamente. O jiems nepriklausantys Europos Parlamento nariai (Dainius Žalimas, Petras Auštrevičius, Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis, Paulius Saudargas ir Virginijus Sinkevičius) net du kartus kreipėsi į Europos Komisiją dėl bandymų keisti LRT įstatymą. Taip pat šių metų sausį Europos Parlamente buvo priimta rezoliucija dėl LRT. Joje reiškiamas palaikymas visuomeniniam transliuotojui ir kritikuojami bandymai keisti vadovo atleidimo tvarką, finansavimo užšaldymas.
Pati Komisija Lietuvos valdžios institucijoms nusiuntė techninio pobūdžio raštą, kuriame paprašė pateikti informaciją apie Lietuvos įgyvendinamą Europos žiniasklaidos laisvės aktą.
Mes atidžiai stebime šio klausimo teisėkūros procesą. Esame susipažinę su nauju įstatymo projektu, taip pat su neseniai paskelbta Europos Tarybos Venecijos komisijos nuomone.
Europos Komisijos atstovė spaudai.
Dabar Komisijos atstovai LRT.lt teigė, kad toliau stebi situaciją ir yra susipažinę su Venecijos komisijos (Europos Komisijos „Demokratija per teisę“) rekomendacijomis, kuriose abejojama dėl sprendimo įšaldyti LRT biudžetą. Taip pat raginama išsaugoti kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimą atleidžiant LRT generalinį direktorių bei įtvirtinti aiškius ir objektyvius kriterijus jam atleisti.
„Mes atidžiai stebime šio klausimo teisėkūros procesą. Esame susipažinę su nauju įstatymo projektu, taip pat su neseniai paskelbta Europos Tarybos Venecijos komisijos nuomone“, – pažymėjo Europos Komisijos atstovė spaudai.
Trečiadienį opozicijos iniciatyva Seimo Kultūros komitetas paprašė pirmąjį balsavimą įveikusių LRT pataisų ekspertinio vertinimo. Projektas į Seimo salę svarstyti grįš 2026 m. balandžio 7 dieną. Naujajame pasiūlyme numatomas valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. Pataisose nurodoma, kad LRT taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas. Taip pat numatyta, kad atsirastų ir Tarybą aptarnaujantis Tarybos biuras, kuris padėtų užtikrinti sklandų darbą. Pastarasis turėtų techniškai aptarnauti Tarybą.
Taip pat skaitykite
„Visuomeninė žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant žiniasklaidos pliuralizmą. Tai pripažįstama Europos žiniasklaidos laisvės akte, kuriame numatytos aiškios taisyklės, užtikrinančios visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumą, – LRT.lt teigė Komisijos atstovė. – Komisija palaiko glaudžius ryšius su visomis valstybėmis narėmis, įskaitant Lietuvą, dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto taikymo.“
Ji pažymėjo: „Žinoma, svarbu, kad bet kokie teisės aktų pakeitimai atitiktų Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatas.“
