Europos transliuotojų sąjunga (EBU) ir 27* kitos tarptautinės žiniasklaidos organizacijos ir visuomeniniai transliuotojai reiškia susirūpinimą dėl siūlomų LRT įstatymo pakeitimų.
Praėjusią savaitę Seime pirmąją kartelę peržengė valdančiųjų parengtas LRT įstatymo projektas. Jame siūloma riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį, keičiami ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Valdančiųjų parengtame įstatymo projekte taip pat numatytas LRT misijos apibrėžimas, valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Panašų įstatymo projektą valdantieji skubos tvarka bandė priimti dar gruodį, tada vyko daugiatūkstantiniai protestai, įstatymo projektą kritikavo Lietuvos ir tarptautinės organizacijos.
Laišką Seimo pirmininkui ir kitiems Seimo nariams pasirašiusios organizacijos pabrėžia, kad visuomeninė žiniasklaida atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį demokratinėse visuomenėse, užtikrindama prieigą prie nepriklausomos ir patikimos informacijos.
„Bet kokia visuomeninio transliuotojo valdymo ar finansavimo sistemos reforma turėtų visapusiškai užtikrinti redakcinę ir institucinę nepriklausomybę, būti rengiama laikantis skaidrių, įtraukių ir demokratinių teisėkūros procedūrų“, – skelbia organizacijos.
Tarptautinės organizacijos pastebi, kad valdančiųjų vykdytas įstatymo projekto rengimo procesas neatitiko šių standartų. Pavyzdžiui, Seimo darbo grupėje nebuvo LRT administracijos atstovų, nors siūlomi pakeitimai tiesiogiai paveiks LRT. Taip pat į darbo grupę buvo įtraukti komercinių žiniasklaidos priemonių atstovai.
Laišką pasirašiusios organizacijos atkreipia dėmesį į Venecijos komisijos išreikštą susirūpinimą dėl LRT įstatymo projekto. Organizacijos taip pat išreiškia nerimą dėl LRT finansavimo įšaldymo ir kitų siekių finansavimo srityje.
Seimo Teisės departamentas taip pat pažymėjo, kad pajamų šaltinių ribojimas gali susilpninti LRT galimybes vykdyti savo misiją, pastebi EBU su partneriais.
Organizacijų teigimu, naujo LRT įstatymo projekte numatyti LRT generalinio direktoriaus atleidimo kriterijai yra neaiškūs, subjektyvūs ir paliekami interpretacijai.
„Naujų LRT vadovo atleidimo kriterijų nagrinėjimas** be pakankamų pereinamojo laikotarpio garantijų sukuria įspūdį, kad teisės aktai yra nukreipti prieš dabartinę vadovę“, – sako laišką pasirašiusios organizacijos.
Joms taip pat nerimą kelia nuostatos, kurios leistų kištis į redakcijos veiklą, kai LRT taryba galėtų drausti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį: „Tai kelia pavojų, kad tai prieštaraus Europos Tarybos rekomendacijai (...), kurioje teigiama, kad priežiūros institucijos turėtų vykdyti strateginę priežiūrą, bet neturi kištis į redakcinius sprendimus ar programų kūrimą.“
Pasak tarptautinių organizacijų, Lietuvos valdantieji siūlo įkurti LRT valdybą ir padidinti tarybos narių skaičių bei išplėsti įgaliojimus. Tai kelia pavojų, kad bus ištrinta riba tarp strateginės priežiūros ir kasdienio valdymo bei redakcinės autonomijos.
„Valdymo reformos turėtų stiprinti nepriklausomumą ir atskaitingumą, o ne kurti papildomus biurokratijos sluoksnius ar naujas galimybes daryti įtaką veiklos ir redakciniams sprendimams“, – sako organizacijos.
Jų vertinimu, tokie pokyčiai LRT padarytų labiau pažeidžiamą politiniam spaudimui: „Dabartiniai pasiūlymai prieštarauja ES teisei ir pripažintiems Europos Tarybos standartams, nes jie silpnina Lietuvos visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomybę, jos redakcinę ir institucinę autonomiją, taip pat tvarų finansavimą.“
Todėl EBU ir jos partnerių organizacijos ragina Lietuvos valdžios institucijas „atidžiai apsvarstyti naujai siūlomų valdymo ir finansavimo mechanizmų platesnes pasekmes bei Seimo Teisės departamento iškeltas problemas.“
„Raginame Lietuvos valdžios institucijas laikytis Venecijos komisijos rekomendacijų, siekiant užtikrinti, kad bet kokia LRT teisinės sistemos reforma visiškai atitiktų Europos standartus, taikomus nepriklausomai visuomeninei žiniasklaidai“, – teigia EBU ir jos partnerės.
Laišką pasirašė šios organizacijos:
Europos transliuotojų sąjunga (EBU)
Europos spaudos ir žiniasklaidos laisvės centras (ECPMF)
Juodkalnijos visuomeninis transliuotojas (RTCG)
Ukrainos visuomeninis transliuotojas (Suspilne)
Kosovo visuomeninis transliuotojas (RTK)
Armėnijos visuomeninis radijas (Armenian Public Radio)
Pietryčių Europos žiniasklaidos organizacija (SEEMO)
Slovėnijos visuomeninis transliuotojas (RTVSLO)
Europos žurnalistų federacija (EFJ)
Čekijos visuomeninė televizija (CT)
Tarptautinis spaudos institutas (IPI)
Tarptautinė žurnalistų federacija (IFJ)
Žurnalistų apsaugos komitetas (CPJ)
Europos žurnalistų asociacija (AEJ)
Bosnijos ir Hercegovinos visuomeninis transliuotojas (BHRT)
Estijos visuomeninis transliuotojas (ERR)
Latvijos visuomeninis transliuotojas (LPSM)
Cenzūros indeksas
Reporteriai be sienų (RSF)
Tarptautinis naujienų saugumo institutas
Bulgarijos visuomeninis transliuotojas (BNR)
Moldovos visuomeninis transliuotojas (TRM)
Visuomeninės žiniasklaidos aljansas (PMA)
Armėnijos visuomeninė televizija (AMPTV)
Armėnijos visuomeninis radijas
Čekijos visuomeninis radijas (CR)
Lenkijos visuomeninis radijas (PR)
Vokietijos tarptautinis visuomeninis transliuotojas (DW)
*Patikslintas pasirašiusių organizacijų skaičius. Po teksto publikavimo kreipimąsi pasirašė dar dvi organizacijos.
**Patikslinta pagal pataisytą organizacijų laišką. Anksčiau kreipimesi buvo minima skubos tvarka, vėliau šis aspektas patikslintas.
