Lietuvos žvalgybos pareigūnai fiksavo bandymus šalyje įkurti grupes, propaguojančias nihilistinį neonacizmą, kurio sekėjai bet kokį smurtą laiko savaiminiu tikslu.
Tarnybų vertinimu, šios ir panašių dešiniojo ekstremizmo smurtinių ideologijų plėtra didina pavienių išpuolių tikimybę.
Apie tai rašoma penktadienį paviešintoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.
„Lietuvoje nustatyti keli bandymai įkurti grupes, propaguojančias nihilistinį neonacizmą, kurio sekėjai bet kokį smurtą laiko savaiminiu tikslu. Šios dešiniojo ekstremizmo srovės sekėjais dažnai tampa labai jauni pažeidžiami asmenys, o įsitraukimas į šių grupių veiklą prasideda socialiniuose tinkluose“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame dokumente.
„Naujai prisijungę nariai skatinami vykdyti nusikalstamas veikas, įskaitant žmogžudystes, todėl šios ideologijos populiarėjimas didina „vienišo vilko“ išpuolių tikimybę“, – nurodoma jame.
Žvalgybos teigimu, išlieka reali tikimybė, kad artimoje perspektyvoje vykdydamos diversijas Baltarusijos ir Rusijos tarnybos bandys naudotis Vakarų valstybėse gyvenančiais dešiniaisiais ekstremistais, mat jų tikslai sutampa. Tiek vieni, tiek kiti, organizuodami rezonansines nusikalstamas veikas, siekia kelti paniką Vakarų valstybių visuomenėse, mažinti pasitikėjimą valdžios institucijomis ir demokratine santvarka.
Žvalgybos duomenimis, Lietuvoje veikia kelios dešiniojo ekstremizmo ideologijas propaguojančios grupės, kurių narius vienija neapykanta Lietuvoje gyvenantiems kitataučiams.
Šių grupių nariai radikalų šovinizmą derina su kovos menais ir naudoja smurtą savo ideologiniams tikslams įgyvendinti.
Be to, anot ataskaitos, Lietuvoje veikia ir keletas akseleracionizmo sekėjų, kurie siekia paspartinti neva neišvengiamai artėjantį rasių karą. Šios ideologijos sekėjai vykdydami išpuolius dažnai imasi „vienišo vilko“ taktikos, tai yra veikia vieni.
Nihilistinio neonacizmo šalininkai bet kokį smurtą – fizinį, psichologinį ar seksualinį – laiko ne priemone, bet savaiminiu tikslu. Jie taip pat derina dešiniojo ekstremizmo ideologines nuostatas su satanizmu ir okultizmu ir atmeta bet kokias moralines normas, jų turėjimą laiko silpnumo požymiu.
Nihilistinio neonacizmo sekėjais dažnai tampa labai jauni 13–14 metų, o atskirais atvejais ir 10–11 metų pažeidžiami asmenys.
„Daugelis iš jų turi psichikos sutrikimų, realiame gyvenime jiems nepavyksta užmegzti tarpusavio santykių su bendraamžiais ir beveik visas jų socialinis gyvenimas sukoncentruotas socialiniuose tinkluose“, – rašoma grėsmių vertinime.
Tarp Lietuvoje gyvenančių jaunų ekstremistų populiariausias yra tarptautinis nihilistinio neonacizmo tinklas „Maniakai: žudymo kultas“, socialiniuose tinkluose dažnai įvardijamas santrumpa MKY ar MKU pagal pavadinimą rusų kalba „Маньяки: культ убийства“. Jis susiformavo praeito dešimtmečio pabaigoje rusakalbėse Rytų Europos valstybėse ir vėliau išplito kituose Europos regionuose ir Šiaurės Amerikoje.
Įsitraukimas į nihilistinio neonacizmo grupės veiklą dažniausiai prasideda lankantis nepilnamečių populiariuose socialinio tinklo „TikTok“ kanaluose, propaguojančiuose dešinįjį ekstremizmą, ar žaidžiant populiarius tinklinius žaidimus, tokius kaip „Roblox“ ir „World of Tanks“. Vėliau radikalizavęsi asmenys bendravimą tęsia „Telegram“ ir „Discord“ platformose.
Lietuvos tarnybų teigimu, labai tikėtina, kad pernai Baltarusijos ar Rusijos žvalgybos tarnybos socialiniuose tinkluose bandė verbuoti Lietuvoje gyvenančius dešiniojo ekstremizmo ideologijų rėmėjus, siekdamos juos įtraukti į prieš Lietuvą nukreiptas nekonvencines operacijas.
Dešiniojo ekstremizmo ideologijų šalininkų grupėse siūlyta už finansinį atlygį užpulti baltarusių bendruomenės atstovus ir rinkti žvalgybos tarnybas dominančią informaciją.
Be to, Lietuvoje nustatomi pavieniai nepilnamečių susidomėjimo islamistine propaganda atvejai.
Anot ataskaitos, nors Europoje islamistinio terorizmo grėsmė išlieka didelė, Lietuvoje sistemingos radikalizmo sklaidos musulmonų bendruomenėse kol kas nefiksuojama.
Kita vertus, įspėjama, jog padaugėjus į Lietuvą imigravusių užsieniečių musulmonų, daugiausia iš Centrinės Azijos regiono, tarp jų nustatoma pavienių asmenų, turinčių radikalias pažiūras ar sąsajų su terorizmu.
„Dėl islamistinės propagandos prieinamumo internete išlieka rizika, kad lengvai įtikinami ar linkę radikalizuotis asmenys Lietuvoje perims radikalias pažiūras ir bus įtraukti į ekstremistinę veiklą, todėl pavienių asmenų išpuolių rizika Lietuvoje neatmestina“, – tvirtinama ataskaitoje.
Tarnybos taip pat teigia, kad artimoje perspektyvoje mažai tikėtina, jog Lietuva taps islamistinių teroristų taikiniu, tačiau neatmestini Lietuvoje gyvenančių pavienių radikalizuotų asmenų bandymai skleisti propagandą, kurti ekstremistinių ideologijų rėmėjų grupes, finansuoti teroristines organizacijas.
Lietuvos žvalgybos institucijos grėsmių vertinimus pristato kasmet.
