JAV paviešinus seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino failus, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadovė Arūnė Bernatonytė interviu LRT.lt sako – prekyba žmonėmis vyksta, o į nusikaltėlių pinkles pakliūva ir lietuvių. Neretai tokie nusikaltimai pridengiami tariamomis modelių agentūromis, o merginos tik atvykusios į kitą šalį sužino, kad iš tiesų jas atvežė seksualiai išnaudoti.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Jaunos moterys verbuojamos ir vežamos į užsienį, dažnai jas verbuoja tariamos modelių agentūros.
- Prekyba žmonėmis yra vienas daugiausiai pinigų uždirbančių nusikaltimų.
- Prekybos žmonėmis aukos bauginamos, jomis manipuliuojama, kad nusikaltimai nebūtų atskleisti.
- Visuomenėje žymaus ir įtakingo žmogaus įsipainiojimas padeda ne tik sukurti didesnį pasitikėjimą, bet ir įbauginti.
- Šiandien labiausiai paplitęs priverstinis darbas ir seksualinis išnaudojimas bei priverstinis nusikalstamų veikų vykdymas.
JAV teisingumo departamentas vasarį paviešino 3 mln. J. Epsteino bylos dokumentų. Paviešintuose dokumentuose ne kartą minima Lietuva, figūruoja lietuvių pavardės ir yra įrodymų, kad į Lietuvoje veikiančių bankų sąskaitas pervesta bent 150 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite
J. Epsteinas buvo teistas seksualinis nusikaltėlis, palaikęs glaudžius ryšius su įtakingiausiais pasaulio politikais, verslo atstovais ir garsenybėmis. Po itin prieštaringai vertinto susitarimo su prokuratūra jau 2008 metais Floridoje jis buvo nuteistas už seksualinių paslaugų siekimą iš 14 metų mergaitės ir kalėjo 13 mėnesių.
J. Epsteinas turėjo salą Karibų jūroje, kurią vietiniai praminė Pedofilų sala. Ji veikė kaip bazė plačiai paplitusiems J. Epsteino ir jo bendrininkės Ghislaine Maxwell seksualiniams nusikaltimams ir nepilnamečių vaikų prekybai.
2019 metais J. Epsteinas mirė kalėjime, laukdamas teismo dėl plataus masto prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais bylos. Ilgą laiką reikalauta, kad JAV teisingumo departamentas paviešintų turimą informaciją apie šį seksualinį nusikaltėlį, nes jo ryšiai apėmė įtakingiausius pasaulio asmenis.
Apie J. Epsteino seksualinio išnaudojimo tinklą ir prekybą žmonėmis – LRT.lt pokalbis su Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadove A. Bernatonyte.
– Pasaulį sukrėtė J. Epsteino istorija – milžiniškas prekybos žmonėmis tinklas. Jūsų akimis, ką atskleidė paviešinti Epsteino failai? Tai rezonansinė byla su bene didžiausiu skaičiumi nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis?
– Žinome, kad jaunos moterys verbuojamos ir vežamos į užsienį, tai tikrai ne pirmas kartas. Neįprasta tai, kad šie failai paviešinti net su moterų ir kitų susijusių asmenų vardais ir pavardėmis.
– O pats nusikaltimų mastas? Atrodo, sukurtas milžiniškas tinklas...
– Kadangi prekyba žmonėmis yra organizuotas nusikaltimas, tarptautinių tinklų yra, tai ne pirmas kartas, kai veikia tarptautinis tinklas. Labai dažnai taip būna, tačiau tai vienas pirmesnių kartų, kai šis tinklas yra toks didelis, į jį įsitraukę labai garsūs žmonės.
– Tikriausiai svarbu akcentuoti, kad tyrimai dėl prekybos žmonėmis paprastai vyksta ilgai, o žmonėms sudėtinga prabilti. Kodėl tokie nusikaltimai gali tęstis metų metus, dešimtmečius, nors aukų būna daug?
– Prekyba žmonėmis yra vienas daugiausia pinigų uždirbančių nusikaltimų. Statistiškai pirmoje vietoje yra prekyba narkotikais, tada – prekyba žmonėmis ir prekyba ginklais. Įtraukti žmones į prekybą žmonėmis yra paklausu, todėl tokie tinklai nedingsta. Išnarpliojus vieną tinklą, atsiranda kitų.
Dažnai tyrimai vyksta labai ilgai, ikiteisminis tyrimas gali trukti iki penkerių metų ir daugiau. Kartais žmonės nedrįsta kreiptis dėl patirtos traumos, visuomenės nuostatų, kaltinimų, žmonės netgi ir nuo pačio tyrimo pavargsta, kai turi kartoti savo istoriją ir negali ramiai išgyti. Kartais tai žmones tikrai gąsdina, jie atsisako liudyti. Tyrimai dažnai vyksta ilgai, dažniausiai kaip įrodymą žmogus turi tik savo liudijimą.
– Ką rodo tai, kad J. Epsteino istorijoje yra nemažai sąsajų su Lietuva? Ar gali būti, kad iš tiesų nežinome ir mūsų teisėsauga neturi informacijos apie tokių nusikaltimų mastą Lietuvoje, ypač kai tai susiję su prekyba lietuvėmis kitose šalyse?
– Visuomenė neturėtų manyti, kad prekybos žmonėmis nėra. Matome paplitusį požiūrį, kad prekyba žmonėmis yra tik pagrobimas, išvežimas per prievartą, dokumentų atėmimas ir panašiai. Tada visuomenė galvoja: jei tokių atvejų nematome žiniasklaidoje, vadinasi, jų ir nėra, tad prekyba žmonėmis kaip ir nevyksta. Tačiau tai yra visiškai klaidingas požiūris.
Mūsų organizacijų darbo praktika rodo, kad prekyba žmonėmis vykdoma tikrai labai dažnai, žmonės dažnai verbuojami ir patenka į pinkles.
Taip pat skaitykite
– O jus stebina tos sąsajos su Lietuva?
– Iš tiesų – ne. Ne tik teikiu pagalbą, bet ir turiu labai daug kontaktų su jaunimu, tad matau, kad prieš 10–15 metų vykęs verbavimas per modelių agentūras vis dar tebėra. Tiesiog toks verbavimas vyksta kitais būdais. Tai yra labai populiaru ir tikrai niekur nedingo, tik keičiasi metodai ir būdai. Tai, kad yra sąsajų su Lietuva, manęs nestebina.
– O kaip turėtume vertinti J. Epsteino failuose nuskambėjusias lietuvių pavardes? Atrodo, visuomenė nesutaria, ar tai potencialios J. Epsteino aukos, kurias reikia saugoti, ar potencialūs nusikaltėliai, patys J. Epsteinui vilioję aukas.
– Nesu linkusi vertinti išviešintų pavardžių. Jei bus atliekamas tyrimas, išaiškės.
– Ar apskritai yra vienas atsakymas, ar tai auka, ar verbuotojas, gal šie vaidmenys gali būti susipynę tarpusavyje?
– Žmogus tikrai gali būti ir verbuotojas, ir tarpininkas. Nėra taip, kad kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra prekeivis žmonėmis ir auka. Viskas yra plačiau. Tinkle veikia daugiau žmonių – ir tarpininkai, ir verbuotojai, kurie suranda žmogų, kurį siekia išnaudoti. Galima vertinti labai įvairiai.
Visuomenė neturėtų manyti, kad prekybos žmonėmis nėra.
Dažnai tarpininkai, kurie atlieka verbuotojų vaidmenį, kelia pasitikėjimą, kartais ir visuomenėje ar bendruomenėje turi puikų statusą, kad užmegztų ryšį ir lengviau pritrauktų žmogų.
– J. Epsteino istorijoje nuskamba ir įvairios modelių agentūros ar šiaip žmonės, neva ieškoję modelių ar asistenčių, o iš tiesų – tikriausiai potencialių aukų. Kaip veikia tokios struktūros, kai prekyba žmonėmis pridengiama kita veikla?
– Tai vis dar populiaru. Ir teismų praktikoje turime tokių atvejų, kai merginos buvo masiškai išvežamos į užsienį neva dirbti modeliais, o iš tiesų buvo verčiamos teikti seksualines paslaugas.
Ir dabar tai vyksta, tik keičiasi profilis ir metodai, viskas keliasi į socialinius tinklus, kai skelbimuose rodomas gerasis pavyzdys, gražioji gyvenimo pusė. Taip siekiama įvilioti merginas, siūlomas geras darbo užmokestis, puikios gyvenimo sąlygos, nereikalaujant jokio išsilavinimo.
Modelių agentūros ir įmonės gali kelti didesnį pasitikėjimą nei fizinio asmens, ypač vyro, pasiūlymas. Iš jaunimo girdime, kad jie piešia tokį nusikaltėlio portretą – kaip nusikalstamą veiką vykdantis asmuo matomas vyras.
Moteris, ypač sėkminga, gali sukelti didesnį pasitikėjimą. Matome, kad jaunos merginos vis dar svajoja būti modeliais, gauti šlovės, greitai uždirbti pinigų, sukurti karjerą. Tuo pasinaudojama.
– Kaip viskas vyksta? Merginos tik atvykusios į tas vietas sužino, kad iš tiesų agentūra ieškojo ne modelių?
– Tokia praktika taikoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Dažniausiai pasakojama apie tokį darbą, kuris niekaip nebūtų susijęs su seksualinių paslaugų teikimu. Atvykus į vietą paaiškėja, ką žmogus turi daryti. Žmonės patiria baisius išgyvenimus – kokiuose vakarėliuose turi dalyvauti, kokias paslaugas teikti...
Yra dar viena byla, kai moterys verbuodavo nepilnametes mergaites vykti į užsienį būti papuošalų modeliais. Tai siejama su seksualiniu išnaudojimu, mergaitės grįžusios dalijosi, ką jos turėjo daryti išvykusios. Kalbame apie tokius atvejus, kai padaroma didžiulė trauma dar net nesusiformavusiam žmogui, nepilnamečiui. Pasekmės didžiulės. Bauginama, manipuliuojama, kad vaikas, jaunuolis ar suaugęs žmogus nepasisakytų, tylėtų.
– Tikriausiai kai esi kitoje šalyje ne taip paprasta išeiti ir kreiptis pagalbos, palikti tą vietą?
– Taip. Gali būti ir paimti asmens dokumentai, anksčiau taip darydavo beveik visais atvejais. Dabar dažniau matome, kad žmogus teoriškai tarsi turi laisvę, tačiau faktiškai – ne. Jis kaip ir gali išeiti, tačiau yra taip įbaugintas, vykdomos tokios psichologinės manipuliacijos, kad iš tiesų žmogus nedrįsta išeiti, nes bijo.
Kai įsipainiojęs visuomenėje žymus, gerbiamas ir įtakingas žmogus, tai ne tik padeda sukurti didesnį pasitikėjimą, bet ir įbauginti.
Žmogus įbauginamas, kad visose institucijose dirba su prekeiviais žmonėmis susiję asmenys, kurie gali užkirsti kelią į laisvę ir grąžinti atgal, pasakoma, kad tada bus dar blogiau. Neseniai vienas nuo prekybos žmonėmis nukentėjęs žmogus pasakojo, kad jį baugino rodydami vaizdo įrašus ir nuotraukas, kas gali nutikti, jei jis nepaklus.
– Kaip tuomet atpažinti tokias grėsmes? Atrodo, labai siaura riba, tad kada turėtų užsidegti raudona lemputė, kad su kokia nors modelių agentūra ne viskas gerai?
– Visų pirma, labai verta atkreipti dėmesį į prašymą atsiųsti savo apsinuoginusios nuotraukų. Jei jų prašoma ar reikalaujama, tai reikėtų vertinti kaip raudoną vėliavą, kad tikriausiai reikėtų pasitraukti.
Tačiau recepto, kaip atpažinti, ar modelių agentūra iš tiesų veikia kaip agentūra, ar kaip verbavimo įrankis, negalėčiau išskirti. Daugeliu atvejų galima sakyti, kad tai pateikiama kaip normalus darbo pasiūlymas ir negali kilti jokia kita mintis.
Siūlyčiau niekada nedaryti skubotų sprendimų. Prieš pasirašant kontraktus ir sutartis visada reikėtų pasidomėti, pasiskaityti viešojoje erdvėje, ar ta įmonė veikia, ar yra atsiliepimų. Kiekvieną sprendimą reikėtų labai gerai apsvarstyti, nedaryti jokių skubotų išvadų.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į siūlomą atlygį. Reikėtų pasidomėti, kokie iš tiesų yra honorarai, ar tai nėra išdidinta pinigų suma, siekiant privilioti kuo daugiau žmonių.
– J. Epsteino istorija man – pavyzdys, kaip galios pozicijoje esantiems žmonėms lengviau vykdyti tokius nusikaltimus, nes atsiranda nebaudžiamumo šydas, ypač kai su tuo susiję tiek daug aukštų pareigūnų, politikų... Kaip aukštas socialinis statusas suteikia papildomą apsaugą nusikaltėliams?
– Kai įsipainiojęs visuomenėje žymus, gerbiamas ir įtakingas žmogus, tai ne tik padeda sukurti didesnį pasitikėjimą, bet ir įbauginti. Natūraliai atsiranda baimė – kur kreipsiuosi, jei jau šis asmuo yra tinklo dalis. Tai yra visiškas galios disbalansas. Jei vyksta teisiniai procesai, ikiteisminiai tyrimai, galia demonstruojama pasisamdant garsius advokatus, siekiant įbauginti.
– Ką apskritai galime laikyti prekyba žmonėmis? Juk tai daug platesnis apibrėžimas, nors dažniausiai prekybą žmonėmis įsivaizduojame gana banaliai, taip, kaip ji vaizduojama filmuose ar tik siekiant seksualiai išnaudoti. Juk prekybos žmonėmis formų yra ne viena.
– Formų yra daug. Prekyba žmonėmis yra nusikaltimas prieš žmogaus valią, kai žmogus verčiamas atlikti kokius nors dalykus, yra verčiamas dirbti vergiškomis, sudėtingomis sąlygomis, jo valia palaužiama, pasinaudojama priklausomumu, naudojamas psichologinis, fizinis smurtas, manipuliacijos, grasinimai. Žmogus bauginamas, negali atsitraukti ir dirba ilgas darbo valandas, yra kontroliuojamas.
Kontrolė nebūtinai reiškia, kad žmogus kur nors uždarytas ir prirakintas, nors labai dažnai piešiamas toks vaizdas, kad žmogus išnaudojamas tik tada, kai jis prirakintas prie radiatoriaus ir negali išeiti. Kontrolė gali būti kitokia, kai kontroliuojama bene kiekviena minutė, žmogus stebimas.
– Kokios prekybos žmonėmis formos šiandien labiausiai paplitusios Lietuvoje?
– Vertindama pagal mūsų pagalbos gavėjus, akcentuočiau, kad šiandien labiausiai paplitęs priverstinis darbas ir seksualinis išnaudojimas, priverstinis nusikalstamų veikų vykdymas, ypač narkotinių medžiagų gabenimas.
– Kokia prekybos žmonėmis situacija Lietuvoje? Dažnai teisėsauga ir nevyriausybinės organizacijos mato visiškai skirtingą vaizdą, kai oficialių tyrimų ar tuo labiau sprendimų būna kur kas mažiau nei nevyriausybinių organizacijų teikiamos pagalbos žmonėms.
– Labai dažnai diskutuojame su teisėsauga, kaip taip nutinka, kad jie turi 20 ikiteisminių tyrimų, o mes – virš 200 paslaugų gavėjų. Organizacijos teikia pagalbą nepriklausomai tuo to, ar žmogus nusprendžia kreiptis į teisėsaugą, ar ne. Jei organizacija identifikuoja, kad žmogus yra galima prekybos žmonėmis auka, mes visada dirbame ir skatiname asmenis kreiptis į teisėsaugą, bet negalime priversti jų to padaryti.
Žmogus dėl didžiulės patirtos traumos gali nedrįsti kreiptis pagalbos, bijoti kaltinimų, bijoti, kad gyvenimas bus iš naujo sugriautas. Būna, žmogus bijo teisinio proceso, nepasitiki teisėsauga. Bet kokiu atveju mes teikiame pagalbą ir bandome įtikinti žmogų, kad reikėtų kreiptis į teisėsaugą, kad taip teisingumas įrodomas.
– Anksčiau kalbėdavome, kad lietuviai yra tie, kurie vežami dirbti į užsienį, yra išnaudojami. Pastaruoju metu vis dažniau girdime istorijų apie tai, kad lietuviai jau patys išnaudoja tautiečius arba užsieniečius. Ar šiandien esame išnaudojamieji ar išnaudotojai?
– Visiškai neišskirčiau. Faktas, kad tendencijos keičiasi. Dabar turime nemažai atvejų, kai Lietuvoje išnaudojami atvykėliai, trečiųjų šalių piliečiai, migrantai. Jie verbuojami, bet tai daro ne tik lietuviai, dažnai tai būna tarptautinis tinklas, kai veikia schema, į kurią įsitraukę ir trečiųjų šalių piliečiai.
– Visai neseniai nuskambėjo istorija apie veikusį prekybos žmonėmis tinklą, kai žmonės iš Lietuvos buvo vežami į Airiją prekiauti narkotikais. Prieš nukentėjusiuosius buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, laužomos galūnės, jie plikomi verdančiu vandeniu, pratinami prie narkotikų. Pasak pareigūnų, buvo ieškoma tokių aukų, kurioms dingus, jų niekas neieškotų, jie iš Lietuvos išvažiuodavo be jokių asmeninių daiktų, neretai mirdavo. Ką tenka patirti prekybos žmonėmis aukoms?
– Smurtaujama ir fiziškai, ir psichologiškai – taip būna beveik visais atvejais. Dažnai pasirenkami, sakykim, niekam nereikalingi asmenys, kurių niekas neieškos. Tai vienas iš pažeidžiamumo bruožų, patogiausia pasirinkti asmenis, kurių niekas nepasiges, tada nebus papildomų problemų, žmonės nebus paskelbti kaip dingę be žinios.
Kontrolė nebūtinai reiškia, kad žmogus kur nors uždarytas ir prirakintas, nors labai dažnai piešiamas toks vaizdas, kad žmogus išnaudojamas tik tada, kai jis prirakintas prie radiatoriaus ir negali išeiti.
Pripratinimas prie narkotikų yra vienas būdų, kaip išlaikyti žmogų. Arba būna pasirenkamas jau priklausomas žmogus, kuriam narkotikai duodami kaip jaukas. Sukuriamas efektas, kad žmogus yra skolingas, jis bauginamas, kad jo sveikatai ar gyvybei gali grėsti pavojus, jei jis nepaklus.
– Kaip veikia tokios struktūros, kaip žmonės verbuojami?
– Žiūrėdami į statistiką, matome, kad dauguma žmonių užverbuojami per pažįstamus, draugus. Būna, už kiekvieną įviliotą žmogų sumokama pinigų. Taip darbuotojas gauna finansinės naudos. Internetu dažniau įtraukiami jaunuoliai, o trečiųjų valstybių piliečiai dalijasi, kad yra tam tikros socialinių tinklų grupės, per kurias jie gali gauti darbo pasiūlymų. Dažnai darbo skelbimai apibūdina gerą gyvenimą, kai kelialapis į Europą tampa siekiamybė.
Pagalba prekybos žmonėmis aukoms
Karštosios pagalbos linijos telefono numeriu 0 800 91119 arba +370 616 91119 (24/7) arba
elektroniniu paštu pagalba@stop-trafficking.lt
Teikiame psichologinę, teisinę, socialinę ir kitą reikalingą pagalbą, užtikrindami visišką konfidencialumą.
