Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad JAV taikomos priemonės legitimizuoti santykius su Baltarusija yra netinkamos. Pasak jo, Lietuva turi kitų priemonių, kurios veikia ir bus toliau tęsiamos.
„Dienos temoje“ – užsienio reikalų ministras K. Budrys ir organizacijos „Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto partnerystės docentas Vytis Jurkonis.
– Pone Budry, pradėsiu nuo jūsų. Jūs pats buvote pasienyje, pasitikote išlaisvintuosius. Kaip atrodė ta ceremonija ir kokia jų sveikatos būklė?
K. Budrys: Žinoma, kad mums prioritetas yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir konkrečiai politinė kalinė, kuri buvo neteisėtai kalinta sufabrikuotais pagrindais. Tai buvo svarbiausias uždavinys, kurį pavyko pasiekti. Na, ir to sutikimo metu, žinoma, emocijų puokštė yra didelė – ji negali negraudinti, negali nepaveikti, negali emociškai nepaveikti. Ir čia negali nematyti visos priešistorės, kur mes buvome, kodėl mes turėjome politinę kalinę, Lietuvos Respublikos pilietę Baltarusijoje, ir negali užmiršti, kad yra ir kiti politiniai kaliniai, Lietuvos Respublikos piliečiai šiuo metu Baltarusijos kalėjimuose.
– Kiek jų yra?
K. Budrys: Mes jų turime apie keliasdešimt žmonių, kurie šiuo metu kali ir kuriuos norime turėti kuo greičiau namuose ir dėl kurių Užsienio reikalų ministerija dirbs ir toliau. Dėl Elenos Ramanauskienės pastangos buvo dedamos seniai ir už tai aš norėčiau šiandien padėkoti ir prisidėjusiems diplomatams, kitų institucijų atstovams. Galiu paliudyti, tai buvo tikrai darbas Respublikos prezidento prioritetų sąraše, nes su tuo dirbau ir būdamas jo komandoje. Mes pasiekėme rezultatą, kuris mums daug signalų siunčia dėl to, kad neatsidurtume tokiose situacijose, kad žmonės nevyktų į Baltarusiją, nes tokios bylos gali būti „iškeptos“ ir prieš kitus asmenis. Reikia matyti visą su tuo susijusią tragediją, kuri yra ir šeimoms, ir tam pačiam asmeniui, ir kartu neužmiršti, kad visa ta mašina yra ir toliau šalia mūsų sienos. Toliau vyksta grobimas, žmonių kalinimas, ir tai nesibaigia.
– Ministre, prezidentas Nausėda dėkojo Jungtinių Valstijų prezidentui Trumpui ir taip pat jums už išlaisvinimą. Koks iš viso Lietuvos vaidmuo šioje situacijoje?
K. Budrys: Mūsų darbas nesibaigia, aš tai irgi noriu pabrėžti. Kol visi Lietuvos Respublikos piliečiai nebus namuose, mūsų darbas nepasibaigs, ir priemonės buvo įvairios. Aš nenorėčiau dabar konkretizuoti. Ne viena institucija su tuo dirba. Visi, kurie yra kalintys Lietuvos Respublikos piliečiai, mano žinia, nė vienas nebus paliktas, tai nėra vieno kažkurio [asmens] atsakomybė. Mes ir toliau dirbsime ir pasieksime rezultatą.
– Pone Jurkoni, 52 politiniai kaliniai išlaisvinti. Kokio tai rango žmonės? Akivaizdu, kad pačius stipriausius pasiliko Lukašenka sau kaip kozirį ateičiai. Kalbu apie tuos tokius žinomesnius kaip Kolesnikova ar Bialiackis.
V. Jurkonis: Na, yra ir ponas Mackevičius, ir kalbos, kad ponas Statkevičius nesutiko atvykti į Lietuvą ir palikti Baltarusijos. Tai irgi yra labai reikšmingi žmonės baltarusių demokratų judėjimui. Kartu yra ir labai paprastų žmonių, kurie galbūt yra mažiau žinomi ne tik Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, bet nėra žinomi ir baltarusių plačiajai visuomenei. Kiek žinau, yra ir „Radio Free Europe“ žurnalistas Iharis Losikas. Jis vienas iš pirmųjų žurnalistų, kuris dar prieš protestus buvo suimtas ir dėl jo buvo dedamos milžiniškos pastangos ir žurnalistų bendruomenės, ir Vašingtone, ir Briuselyje. Taip kad įvairūs žmonės su labai skirtingais likimais, labai skirtinga sveikata. Dėl to mes turime dar ir tą humanitarinę liniją, kai ji atvyksta, užtikrinti jų psichologinę sveikatą, užtikrinti medicininę pagalbą, ir čia neturėtų būti ne tik viskas numesta ant Lietuvos pečių, bet ir ant tarptautinės bendruomenės. Tai yra ir Europos Sąjungos finansavimas, ir tie patys amerikiečiai, kurių finansavimas, beje, pasitraukė. Bet šiaip ar taip toks politinių kalinių išlaisvinimas kaip ir preziumuoja, kad tai ne tik jų laisvės klausimas, bet ir jų reabilitacijos klausimas, o tai užtrunka mėnesius.
– Pone Jurkoni, dar vienas klausimas. Panašu, kad tai ne tik įkaitų išlaisvinimas, politinių kalinių išlaisvinimas, tačiau ir tam tikras Jungtinių Valstijų su Baltarusija suartėjimo ženklas. Netgi matėme, kad buvo perduotas D. Trumpo ir Melanios Trump laiškas diktatoriui Lukašenkai, buvo įrašas, kad „meldžiamės už jūsų sveikatą, linkime gerovės, norime suartinti mūsų santykius“. Ką tai rodo? Kad Amerika nusprendė, kad vis dėlto reikia draugauti su diktatūra, kad ligšiolinė politika nedavė vaisių?
V. Jurkonis: Galima sakyti, taip, išlaisvinti 50 žmonių yra gana reikšmingas žingsnis. Jeigu gražių laiškų rašymas padės mums išlaisvinti ir 1 200 kitų politinių kalinių, galima rašyti tuos laiškus. Bet mes suprantame, kad tai yra vienas iš žingsnių. Aš manau, kad JAV administracijoje ir JAV institucijose yra daug žmonių, suprantančių Baltarusijos režimo esmę. Kartais pataikauti galima, bet derybos turi tęsti. Čia yra ir sankcijų klausimas. Mes žinome apie Vašingtono panaikintas sankcijas „Belaviai“, bet tai nereiškia, kad tos sankcijos turi būti atlaisvintos iš Europos Sąjungos pusės. Šalia žmogaus teisių darbotvarkės dar yra saugumo darbotvarkė, t. y. instrumentualizuota migracija, visos spekuliacijos dėl „Orešnik“ ir branduolinio ginklo dislokavimo. Yra daug darbų, kuriuos turi atlikti Baltarusijos režimas, kad būtų galima kalbėti apie sankcijų panaikinimą.
– Pone Budry, paminėta „Belavia“, valstybinė bendrovė, aviakompanija, nacionalinis Baltarusijos vežėjas. Jie iki šiol negalėjo skraidyti tam tikroje erdvėje, taip pat buvo draudžiamas „Boeing“ detalių importas. Bet ir žinome, kad Putinas šito siekia jau seniai. Tai buvo išreikšta anksčiau kaip ugnies nutraukimo sąlyga Ukrainoje, kad „leiskite mums „Boeing“ detalių nusipirkti“. Ar nėra taip, kad dabar duodame Lukašenkai nusipirkti „Boeing“ detalių, atsinaujinti savo sulūžusį parką ir lygiai taip pat jie pasidalins ir su kitu, kaip sakant, savo partneriu, bendražygiu – Rusija?
K. Budrys: Reikia aiškiai apibrėžti, kad kai jūs sakote „mes atiduodame“, tai Jungtinės Amerikos Valstijos turi savo suverenias sankcijas ir turi savo sankcijų politiką, kurią siekia koordinuoti su Europos Sąjunga.
– Kurią dabar naikina.
K. Budrys: Europos Sąjunga turi savo sankcijų politiką ir Lietuva galų gale yra nusimačiusi savo nacionalines ribojamąsias priemones. Labai gerai, kai viskas sutampa, bet ne visada sutampa, ir tada mes matome skirtumus. Tai nereiškia, kad, JAV priėmus tokį sprendimą, iš karto bus Europos Sąjungos sprendimas. Bus didelis testas Europos Sąjungos sankcijų politikos stuburui. Man atrodo, jį reikės išlaikyti, ir Lietuva tikrai prisidės prie to, kad mes jį išlaikytume. Tol, kol nėra panaikintos priežastys, dėl kurių buvo įvestos sankcijos: žmogaus teisių pažeidimai, visi rinkimų pažeidimai, neteisėtas „Ryanair“ lėktuvo nusodinimas, taip pat padėjimas Rusijai agresijoje prieš Ukrainą, vaikų grobimas iš Ukrainos, prievartinė deportacija, kas iš esmės vyksta su politiniais oponentais, migracijos instrumentalizavimas prieš Lietuvą, padėjimas per hibridines atakas. Tai yra didžiulis sąrašas priežasčių, kodėl yra įvestos sankcijos, ir Europos Sąjunga su Lietuva ir stipriu Lietuvos balsu tęs sankcijų politiką, nes mes manome, kad šitie įrankiai uždaviniams pasiekti yra efektyvesni.
Jungtinių Amerikos valstijų nuostata, kad tuos pačius kilnius uždavinius: visų politinių kalinių paleidimą, žmogaus teisių standartų Baltarusijoje diegimą, – galima pasiekti, jie yra pasiektini kitokiomis galbūt priemonėmis, tokiomis kaip dabar matėme šitas diplomatines priemones. Tai mūsų neįpareigoja keisti mūsų politikos. Ir dar pabrėšiu, kad tikrai nepasiduosime sankcijų mainymo į žmones krypčiai, kaip kad kažkas to norėtų. Šiandien aš turėjau pokalbį su delegacijos vadovu, prezidento Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Johnu Coale`u, kuris ir vyko į Minską, ir mes su juo turėjome susitikimą apie visus šiuos klausimus. Mes remiame tikslą, tačiau iš savo patirties žinome, kad šios priemonės gali labai greitai atšipti.
– Pone Jurkoni, kalbama, kad tik laiko klausimas, kada Baltarusija pati arba per Ameriką paprašys Lietuvos atlaisvinti sankcijas, trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą. Ar manote, kad tai realus žingsnis, prašymas? Nes Lukašenka to jau seniai labai nori.
V. Jurkonis: Kad paprašys, tai jau buvo. Buvo ir per Jungtines Tautas bandoma daryti tam tikrą spaudimą, per tam tikras Europos Sąjungos valstybes ir tuo metu buvo atsilaikyta. Buvo ir iš Vašingtono pasiteiravimas dėl to anksčiau.
– Ponas Budrys yra pripažinęs, kad klausimų būta, kalbėtasi anksčiau – prieš keletą mėnesių.
K. Budrys: Taip, galiu dar kartą patvirtinti, kad jokio tokio klausimo – Lietuvos pilietis yra ar nėra, ar Lietuvos dalyvavimas yra ar nėra susijęs su sankcijomis – nebuvo.
V. Jurkonis: Amerikiečiai gi gali pažadėti, kad „mes pasiteirausime“. Mūsų klausimas tai jau mūsų stuburo klausimas, kaip mes atsakysime.
– Pone Budry, užteks stuburo Lietuvai ar visgi mes nuspręsime keisti politiką su Baltarusija, nes matome, kad Amerika jau eina kitu keliu?
K. Budrys: Čia yra Europos Sąjungos dalykas. Mes dar ir nacionalinių ribojamųjų priemonių turime. Mūsų tikslai nepasikeitė, šitos priemonės duoda rezultatų, jos veikia. Dėl to visos priežastys yra ir toliau jas tęsti, kol bus pasiekta iki galo. Visi turi būti paleisti. Kaip šiandien jūs tikitės, kad kas nors iš Lietuvos Respublikos pasakytų, kad tol, kol ten ir toliau sėdi mūsų Lietuvos Respublikos piliečiai kaip politiniai kaliniai uždaryti, paimti įkaitais, kad mes turėtume kažką atlaisvinti? Aš neįsivaizduoju, kuris čia galėtų sėdėti šitoje studijoje ir jums taip sakyti.
V. Jurkonis: Reiktų pabrėžti – čia turbūt yra žinia visiems tiems, kurie kalbėdavo, kad sankcijos neveikia. Sankcijos veikia ir to rezultatą mes matome – 50 kalinių, prieš tai buvo kelios dešimtys politinių kalinių [paleista]. Sankcijos turi tęstis, kol bus paleisti visi politiniai kaliniai, kol bus sustabdytas teroras ir kol žmonės, kurie buvo deportuoti, galės saugiai grįžti į Baltarusiją. Baltarusijos režimas tą aiškiai žino, yra tam tikri taktiniai žingsniai iš Vašingtono pusės, jie irgi pasiteisina, bet jeigu nebūtų sankcijų, ir tie taktiniai žingsniai neleistų. Derybų teorijoje yra ir geras, ir blogas policininkas, tai kažkas turi atlikti vieną, kažkas – kitą vaidmenį.
– Pone Budry, Amerika, sakote, yra labai suinteresuota normalizuoti santykius tarp Baltarusijos ir Jungtinių Valstijų. Kaip Lietuva žiūri – ar nekelia baimės šis siekis ir ar Lietuva neketina normalizuoti santykių su Baltarusija?
K. Budrys: Ilguoju laikotarpiu, jeigu mums pavyks pasiekti tokius santykius, kurie bus draugiški, kur žinosime, kad už sienos yra gerbiamos žmogaus teisės, kad valstybė yra demokratiška, savarankiška, mano tai būtų svajonė, kad taip įvyktų. Šiuo metu mes nematome tokios realybės. Mes matome aibę problemų ir grėsmių, kylančių iš Baltarusijos jos opozicijai, kuri gyvena Lietuvoje, per sieną vis mus bandoma testuoti, šiuo metu pratybos „Zapad“ vyksta. Apie ką mes čia dar galime kalbėti?
– O amerikiečių veiksmus kaip vertinate, kad visgi diktatorius Lukašenka jau legitimizuotas, su juo šnekamasi kaip su lygiu? Jau per Žolinę turbūt išlindo, kad prezidentas Trumpas priėmė kvietimą apsilankyti Baltarusijoje.
K. Budrys: Aš dar kartą pasikartosiu, kad tie tikslai, kurių siekia Jungtinės Amerikos Valstijos, atitinka mūsų tikslus. Tai yra tai, kad būtų paleisti politiniai kaliniai. Priemonės, kurias taiko Jungtinės Amerikos Valstijos, mums yra netinkamos. Mes turime kitų priemonių, kurios, matome, veikia, ir toliau jas taikysime.
– Dėkui.
