Opozicinėms jėgoms negailint kritikos kandidatei į premjeres, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vyriausybės vadove pretenduojanti tapti Inga Ruginienė įgyja vis daugiau reikšmės ją delegavusios Socialdemokratų partijos gretose.
„Kokį vaidmenį ponia Ruginiene vaidina Socialdemokratų partijoje – aš tikrai nesiimsiu vertinti, tai ne mano reikalas. Bet aš manau, kad jį įgyja vis daugiau svorio šitoje partijoje dėl labai paprastos priežasties – nuo jos veiklos sėkmės priklausys ir partijos sėkmė, partijos reitingai, partijos įvaizdis. Taip kad partija tikrai yra suinteresuota investuoti į ją ir suteikti jai visas reikalingas garantijas ir veiklos laisvę, kad ji veiktų sėkmingai ir pateisintų partijos pasitikėjimą“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.
Taip šalies vadovas teigė, vertindamas parlamento opozicinių jėgų pastebėjimus, esą I. Ruginienė neturi autoriteto socdemų gretose, negali atsakyti į klausimus, susijusius ne su socialinės apsaugos temomis.
Savo ruožtu prezidentas pastebėjo, jog ir anksčiau buvo atvejų, kai į Vyriausybės vadovus pretendavo politikas, neturėjęs premjeravimo patirties. Be to, anot jo, natūralu, kad į atitinkamas pareigas deleguojamas politikas geriausiai jaučiasi tose srityse, kuriose turi profesinės patirties.
„Supraskime, kad žmogus, iš kokio sektoriaus jis beateitų, jis visada turės tam tikrą profesinį patyrimą arba išsilavinimą, kuris leis jam tvirčiau ir laisviau jaustis vienuose sektoriuose, vienose srityse, tačiau galbūt jaustis dar nepakankamai patyrusiam kitose“, – dėstė jis.
„Ponia Ruginienė (...) iš tikrųjų yra žingeidus žmogus, tikrai greitai besimokantis ir ambicingas žmogus. Ne paskutinėje vietoje aš dėčiau ir šitą savybę – ambicingas žmogus, kuris nori nuveikti, nori veikti sėkmingai, o ne nori pasitreniruoti keletą mėnesių ir išeiti“, – pažymėjo G. Nausėda.
Sureagavo į Šimonytės kritiką: prasimuša arogancija
Kritiškai I. Ruginienės atžvilgiu pasisakė ir ekspremjerė Ingrida Šimonytė. Interviu Eltai ji teigė, kad į premjeres deleguojama politikė elgiasi pasyviai – yra koalicinių derybų proceso objektas, o ne subjektas, nors Vyriausybės vadovas turėtų imtis visos valdančiosios daugumos lyderio vaidmens.
G. Nausėdos teigimu, tokie konservatorės pasisakymai – arogantiški.
„Čia prasimuša tam tikra arogancija, tačiau, žinote, dažnai vienam ar kitam politikui, taip sakant, nepavyksta išlikti rėmuose ir pareiškiama tai, kas galbūt neturėtų būti sakoma“, – buvusios Vyriausybės vadovės pasisakymus įvertino prezidentas.
Patikino, kad VSD nerado jokių grėsmių dėl Ruginienės aplinkos ryšių
Kaip skelbta, praėjusią savaitę TV3 žinioms prezidentas G. Nausėda užsiminė gavęs iš Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos apie tam tikrus rizikos veiksnius, susijusius su I. Ruginienės sutuoktinio veikla.
Reaguojant į tai, Seimo konservatoriai kreipėsi į VSD, prašydami pateikti tokią informaciją ir Seimo nariams, tačiau, kaip teigė opozicinės frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, departamento atsakymas kilusių abejonių dėl socialdemokratės neišsklaidė.
„Na, mano draugai konservatoriai visada suranda tarp eilučių daugiau informacijos, negu jos kitą kartą yra“, – opozicinės frakcijos pasisakymus įvertino G. Nausėda.
„Informacija buvo tokia, kad tikrai nėra jokių grėsmių nacionalinio saugumo požiūriu. Informacijos atskleisti aš negaliu, nes tai yra konfidenciali, klasifikuota informacija“, – dėstė prezidentas.
G. Nausėda pakartojo, kad, remiantis VSD informacija, nėra jokių I. Ruginienės aplinkos ryšių, kurie keltų pavojų nacionaliniam saugumui.
„Tai manau, kad šitoks konstatavimas leidžia teigti, kad mūsų turima informacija leidžia poniai Ruginienei užimti šitas pareigas“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad antradienį Seimas ketina apsispręsti dėl į premjeres siūlomos Ingos Ruginienės kandidatūros.
Jei parlamentas patvirtins I. Ruginienės kandidatūrą, ši ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Nausėda atviras siūlymui vietoje Regionų ministerijos įrengti Vyriausybės padalinį
Prezidentas sako esantis atviras kandidatės į premjerus I. Ruginienės siūlymams vietoje Regionų ministerijos įrengti papildomą padalinį prie Vyriausybės kanceliarijos.
„Aš esu atviras tokiems pasiūlymams. Mes apie tai preliminariai kalbėjome mūsų susitikimų metu“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.
Pasak jo, visiems akivaizdu, kad regioninės plėtros lėšos yra panaudojamos neefektyviai, o žmonių lūkesčiai – neatliepiami.
„Kita vertus, nesinorėtų, kad procesą diskredituotų paprastas pasakymas „dar viena ministerija, dar viena krūva biurokratų“. Tikrai šito nesinorėtų. Bet kokie pasiūlymai, kurie vestų į tikslą, bus tikrai labai rimtai priimami iš mūsų pusės“, – pabrėžė šalies vadovas.
Kaip jau buvo skelbta, I. Ruginienė teigia ketinanti Vyriausybės kanceliarijoje įsteigti naują padalinį, kuris koordinuotų ir kuruotų šalies regionams aktualius klausimus.
ELTA primena, kad I. Ruginienė anksčiau viešai suabejojo Gintauto Palucko Vyriausybės svarstyta idėja steigti Regionų ministeriją. Jos manymu, naujos koncepcijos institucija neturi pakankamai visuomenės palaikymo.
Po vieno iš rugpjūčio mėnesį vykusių susitikimų su prezidentu G. Nausėda I. Ruginienė teigė valstybės vadovui pateikusi alternatyvių pasiūlymų.
LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės apklausa anksčiau parodė, kad naujos institucijos steigimui nepritaria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų – 67 proc.
Idėjai steigti Regionų ministeriją praėjusių metų rugsėjį palaikymą išreiškė šalies vadovas G. Nausėda.
Apie tai, kad nauja ministerija sustiprintų regionus, yra kalbėjęs šiuo metu laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Interviu Eltai jis buvo nurodęs, kad nauja Regionų ministerija Lietuvoje galėtų pradėti veikti jau 2026 m.
Įstatymų paketą dėl Regionų ministerijos atsistatydinusi XIX–oji Vyriausybė planavo parengti ir pateikti Seimui dar šiais metais.
Paragino suskubti rengti kitų metų valstybės biudžetą
Taip pat prezidentas paragino suskubti rengti kitų metų valstybės biudžeto projektą ir teigė, jog Prezidentūra taip pat yra pasirengusi sutaupyti dalį išlaidų.
„Laiko mes per daug neturime. Kiekviena nauja savaitė, prabėgusi su štai tokiu politiniu neapibrėžtumu, yra dar vienas papildomai komplikuojantis biudžeto tvirtinimo procesą veiksnys“, – antradienį transliuotame interviu Žinių radijui sakė G. Nausėda.
Pasak jo, baigus formuoti naująją Vyriausybę pats pirmasis jos darbas bus pasivyti laiką rengiant biudžetą, nes „šiuo metu mes tikrai atsiliekame pagal visus grafikus“.
Šalies vadovas sakė, jog ruošiant projektą institucijoms reikės daug išminties ir lankstumo, turint omenyje Finansų ministerijos prašymą susimažinti biudžetus.
Jis patvirtino, kad būtų sutaupyti ieško ir Prezidentūra.
„Mūsų derinimas lėšų su su Finansų ministerija jau yra prasidėjęs ir, beje, aš pasakysiu, kad Finansų ministerija ateina į šiuos susitikimus, kaip ir mūsų pusė, labai gerai pasirengusi“, – teigė G. Nausėda.
Institucijų Finansų ministerija prašo sutaupyti siekiant daugiau lėšų skirti krašto apsaugai.
Peticijai prieš naują koaliciją – pažadas susitikti
G. Nausėda teigia pagarbiai priimsiantis jam skirtą peticiją, kuria prieštaraujama pirmadienį suformuotai naujai valdančiajai koalicijai ir prašoma ministrais neskirti partinių „Nemuno aušros“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovų. Šalies vadovas sako pritariantis pasirašiusiųjų pozicijai dėl „aušriečių“ deleguojamų ministrų.
„Visuomenės aktyvumas visada yra svarbus ir sveikintinas. Tą aš pasakiau ir prieš keletą dienų, kuomet pristačiau ponios Ruginienės kandidatūrą ministrės pirmininkės pareigoms užimti, tą galiu pakartoti ir dabar. Taip, mes pagarbiai priimsime tą peticiją, kuri bus pateikta. 70 tūkst., ar ir 50, ar 30 tūkst. žmonių nuomonė yra svarbi, todėl manau, kad tikrai atrasiu laiko susitikti su peticiją atnešusiais žmonėmis, pasikalbėti ir tiesiog išgirsti ir jų nuomonę, kaip jie įsivaizduoja šiandienos politinę situaciją“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.
„Nors jie deklaruoja, kad jie politikoje nedalyvauja, tačiau, be abejo, kad jų sprendimai ir jų balsas turi tiesioginę įtaką mūsų politikos situacijai. Dėl nepartinių ministrų, man atrodo, čia net nelabai yra apie ką kalbėti, nes iš esmės mano pozicija ir jų pozicija sutampa, tai yra aš tikrai nuosekliai reikalausiu, kad „Nemuno aušros“ ministrai būtų ne partijai priklausantys žmonės“, – akcentavo jis.
Antradienio ryto duomenimis, peticiją pasirašė daugiau kaip 77 tūkst. gyventojų. Manifesto autoriai akcentuoja kategoriškai pasisakantys prieš socialdemokratų koaliciją su „Nemuno aušra“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.
„Prašome Jus, kaip Respublikos Prezidentą, išreikšti savo nepritarimą besiformuojančiai koalicijai, neskirti į ministrų postus „Nemuno aušros“ ir Krikščioniškų šeimų sąjungai priklausančių ir/ar savo veikla ir viešais pasisakymais keliančių grėsmę Lietuvos valstybingumui politikų“, – rašoma peticijos tekste.
ELTA primena, kad antradienį Seimui ketinant apsispręsti dėl Ingos Ruginienės kandidatūros į premjerės postą, sostinėje rengiamas protestas „Gėdos diena“. Prie Prezidentūros ir Seimo rūmų į mitingą susirinksiantys aktyvistai piktinasi Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų sprendimu formuoti valdančiąją daugumą su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.
Antradienį, prieš vidurdienį, protestas prasidės šalia Prezidentūros, Simono Daukanto aikštėje. Šalies vadovui Gitanui Nausėdai mitingo organizatoriai ketina įteikti ir peticiją, kurią pasirašė per 77 tūkst. piliečių.
Vėliau protesto dalyviai žygiuos Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės prie Seimo, kur vyks pagrindinis mitingas.
Protestą „Gėdos diena“ organizuoja rašytojas, visuomenininkas Justinas Žilinskas, liepos protesto „Sureikšminkim“, vykusio visuomenėje kilus nepasitenkinimui dėl atsistatydinusio premjero Gintauto Palucko verslo ryšių ir neatsakytų klausimų, organizatoriai Robertas Koroliovas ir Mantas Meškerys, taip pat „Laisvės TV“ ir jos vadovas Andrius Tapinas.
Pirmadienio popietę naujos valdančiosios daugumos partnerės – socialdemokratai, „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos – pasirašė koalicinę sutartį.
