Lenkijoje pareigas eiti pradeda naujasis prezidentas – dešiniojo sparno istorikas Karolis Nawrockis. Lietuvos politikai ir politologai kol kas atsargiajai vertina, ar gali keistis Lietuvos santykiai su Lenkija, tačiau pripažįsta: reikės įdėti daug pastangų, kad santykiai būtų geri.
Ištikimas konstitucijai, saugantis tautos orumą, valstybės nepriklausomybę ir saugumą, gėrį ir piliečių gerovę – tai kelios eilutės iš priesaikos, po kurios K. Nawrockis pradeda eiti Lenkijos prezidento pareigas. Pirmajame kreipimęsi pabrėžia – bus „tautos balsu“.
„Ir diskusijose su Lenkijos parlamentu, ir priimdamas sprendimus tarptautinėje arenoje, diplomatinėmis priemonėmis, žinoma, palaikysiu santykius su Europos Sąjunga. Tačiau niekada nepritarsiu, kad Europos Sąjunga atimtų Lenkijos kompetencijas, ypač tose srityse, kurios nėra apibrėžtos europinėmis sutartimis. Taip, aš būsiu balsas tų, kurie nori nepriklausomumo“, – žada naujasis šalies vadovas.
K. Nawrockio pergalė tapo staigmena daugeliui Lenkijos politikos senbuvių. Politologų vertinimu, tai buvo smūgis Donaldo Tusko vyriausybei. Premjeras rėmė antrame rinkimų ture Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį, tad yra galvojančiųjų, jog tarp dešiniojo prezidento ir proeuropietiško ministrų kabineto kils nesutarimų.
„Vyriausybė laikys visas kompetencijas savo rankose ir nesidalins. Nebent per NATO platformą – va čia galėtų jis labiau pasitarnauti NATO platformoje bandant įtikinti, kad NATO turi reikšmę ir yra reikšmingas dalykas ir verta jį tęsti. Kalbant apie Europą, tai iki kitų rinkimų liks Vyriausybės rankose ir jie stengsis jokiu būdu neprileisti K. Nawrovskio prieš šitų klausimų“, – vertina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Dr. Mariusz Antonowicz.
Dar antradienį su kariuomene atsisveikinęs dešimtmetį Lenkiją valdęs Andrzejus Duda buvo užmezgęs artimą ryšį su Gitanu Nausėda. Abejų prezidentų draugystė gerokai suartino Lietuvos ir Lenkijos santykius. Akivaizdu, dabar G. Nausėdai teks santykius megzti iš naujo. Ir tai pasak, Žygimanto Pavilionio, nebus paprasta.
„Prezidentas Nausėda turi labai gerą įdirbį, bet čia yra nauja asmenybė. Ir reikės labai daug dirbti tiek jam, tiek mums visiems. Ir kairei, ir dešinei, nes tai yra vienas iš pačių svarbiausių istorinių uždavinių. Ypač dabar, kai nežinome, kas gali įvykti tarp Amerikos ir Rusijos“, – teigia jis.
Susiklostė situacija, kai su Lenkijos vadovais iš naujo megzti ryšius turės ir prezidentūra, ir Vyriausybė. Per 8 vadovavimo mėnesius Gintautas Paluckas nesusitiko su Donaldu Tusku. Socialdemokratas ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, daug kas priklausys nuo to, ar Lenkijos Vyriausybėje bus pokyčių.
„Pasigirsta balsų, kad bus peržiūrėta ir koalicija, ir Vyriausybė. Šiuo metu turime proeuropietišką Vyriausybę. Jeigu liks ta pati Vyriausybė, tie patys ministrai – užsienio reikalų ir kiti – mes tikime, kad nebus tų radikalių permainų požiūryje į Ukrainą, ES ir Lietuvos santykiai išliks tokie, kokie yra šiandien“, – viliasi Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas R. Motuzas.
K. Nawrockį palaikė Donaldas Trumpas, tad politologų vertinimu, dabar Baltieji rūmai Lenkijai gali tapti itin atviri. Pasak Mariuszo Antonowicziaus, didysis išbandymas Lietuvai – kaip išlaikyti santykius su dviem priešingomis stovyklomis Lenkijos valdžioje.
„Ypač tuo metu, kai santykiai aštrės ir gilės tarp dviejų stovyklų. Lietuvos politikos pagrindinis iššūkis – išlaviruoti ir nesuteikti įspūdžio nė vienai pusei, kad jie palaiko labiau ar tai D. Tuską, ar tai K. Nawrockį“, – kalba jis.
K. Nawrockis dar prieš priesaiką teigė norįs „apibrėžti gynybos finansavimo lygius, pagrindines Lenkijos saugumo ir gynybos sistemų plėtros kryptis. Tiesa, skeptiškai žvelgė į Ukrainos suartėjimą su Europos Sąjunga.
