Energetikos ministerija siūlo Vyriausybei inicijuoti 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo linijos tarp Lietuvos ir Latvijos inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimą.
Linija Varduva–Broceni yra daugiau nei 420 mln. eurų preliminarios vertės elektros jungčių su Latvija stiprinimo projekto, kurį Vyriausybė birželį pripažino valstybei svarbiu, sudėtinė dalis.
„Nutarimo projekto tikslas – inicijuoti Lietuvos ir Latvijos tarpsisteminių jungčių stiprinimo Lietuvoje projekto (...) sudėtine dalimi esančio projekto „330 kV elektros perdavimo linijos Varduva–Broceni statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimą ir nustatyti planavimo tikslus“, – rašoma Vyriausybės nutarimi projekto aiškinamajame rašte.
Įgyvendinant visą daugiau nei 400 mln. eurų vertės projektą numatoma pastatyti naujas linijas ir rekonstruoti jau veikiančias bei susijusias vidaus linijas vidurio, šiaurės ir vakarų Lietuvoje, sujungti rytinę ir vakarinę sistemos dalis, taip pat, be kita ko, sudarant sąlygas tolesnei atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.
Numatoma nutiesti 330 kV linijas Darbėnai–Varduva–Mūša, Panevėžys–Mūša, Varduva–Broceni, pastatyti 330 kV Varduvos transformatorių pastotę, šuntinius reaktorius Darbėnų ir Mūšos skirstyklose, rekonstruoti 330 kV linijas Darbėnai–Grobinė, Panevėžys–Jonava, Panevėžys–Aizkrauklė, Lietuvos elektrinė–Jonava, Šiauliai–Mūša ir Mūša–Viskali, taip pat įrengti galios srauto ribojimo priemones.
Valstybei svarbaus projekto statusas leis greičiau parengti teritorijų planavimo dokumentus ir įgyvendinti projektus.
Dalis šių projektų laikomi Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektu, kurį dar 2024 metų gegužę Seimas pripažino ypatingos valstybinės svarbos projektu, o įgyvendinant energetikos sistemos sinchronizavimo su Europos tinklais projektą daliai jų taip pat buvo suteiktas toks statusas.
Projektas būtų įgyvendinamas elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir (arba) Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšomis.
Pasak „Litgrid“, įgyvendinant projektus Lietuvos ir Latvijos pjūvio pralaidumas padidės nuo 1250 iki 2250 megavatų (MW), o tai leis papildomai perduoti apie 4 tūkst. GWh elektros per metus, prijungti prie tinklo apie 1,1 tūkst. MW vėjo, 800 MW saulės ir apie 2,4 tūkst. MW jūros vėjo elektrinių galios.
„Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius yra sakęs, kad per artimiausią dešimtmetį planuojama gerokai išplėsti elektros linijų pralaidumus su Latvija, o elektra tarp šalių galės judėti be apribojimų.
