Po to, kai šią savaitę Gaižiūnų poligone buvo rastas iš Baltarusijos atskridęs dronas, Ukrainoje kovojęs savanoris dronų operatorius Arūnas Kumpis sako, kad nėra kito kelio, tik numušti mūsų oro erdvę pažeidusius dronus, nesvarbu, nei kokia buvo jų misija, nei koks tai buvo dronas.
– Ar galima lengvai atskirti, koks tai yra dronas?
– Galima ir iš akies ir galima, nevadinčiau tai radarais, bet yra radijo ženklų žvalgybos sistemos, kurios nustato, įvairių yra metodikų, pagal kurias gali atspėti. Jau nekalbant apie, tarkim, akustinius sensorius, akustines sistemas, kur dabar jau su dirbtinio intelekto sistemomis klasifikuoja garsus, ir pagal garsus atskiria ir t. t. Tai tų būdų yra. Vienas iš būdų, kai tu atskiri vizualiai. „Geran“ ir „Shahed“ tai praktiškai vienas ir tas pats – modifikacija, dabar jau yra „Geran 3“ su su turboreaktyviniu varikliu, tai jų forma yra beveik identiška. Tiktai tiek, kad „Gerbera“ yra mažesnė.
– O funkcijos?
– Funkcijos yra trejopos, jeigu „Shahed“ arba „Geran“ yra atakos bepiločiai, tai „Gerbera“, atlieka įvairias funkcijas – nuo radijo žvalgybos iki oro gynybos sistemų iškrovimo ir taip pat atakos. Aišku, jis gabena nedidelį sprogstamąjį užtaisą. Jeigu „Shahed“ arba „Geran“ neša nuo 50 iki 70 kg sprogstamosios medžiagos, tai „Gerbera“ neša apie 5 kg.
– Arba gali išvis neturėti?
– Arba gali išvis neturėti, ir atskirti vizualiai, kuris ten yra, kokią užduotį vykdo, ar jis yra su sprogmenimis, ar ne – vizualiai neatskirsi. Ir čia svarbu suprasti, kad tie, kurie pasakoja, kad ten reikia pakelti, priskristi, pažiūrėti, identifikuoti, tada žinosi, ar jį numušinėti, ar ne, tai – ne, taip nevyksta dalykai. Juos turi numušinėti bet kokiu atveju, arba daryti poveikį elektroninį ir nusodinti, arba numušinėti, nes alternatyva yra ta, kad jisai nuskris ir trenksis į taikinį, kuris yra jo skrydžio plane. Tai tikriausiai to norim mažiausiai.
– Kaip numušinėti? Taikos sąlygos, netgi generolas Baltrėnas mačiau, sakė, tai yra labai sudėtinga: čia oro erdvę reikia uždaryti, mes neturim tų protokolų, taikos sąlygomis gyvename, kulkosvaidžiu juk nešaudysi. Kodėl, ar negalima šaudyti?
– Tai man tos kalbos – negalim numušinėti, nes negalime šaudyti į kairę į dešinę – primena tokį, žinot, kaip pasakoja, briedžio dalybas, kuris dar bėgioja miške. Mes neturim priemonių, o kalbam: nešaudom. Nes negalima šaudyti, tai kam kalbėti apie galimą ar negalimą, jeigu tu neturi priemonių? O priemonės yra nebūtinai kinetinio poveikio, kaip ir minėjau, apie 50 procentų šitų bepiločių ukrainiečiai poveikį padaro elektroninėmis priemonėmis. Mes neturime nei kinetinio, nei nekinetinio poveikio priemonių <...>. Tai neturi kuo šaudyti, kam kalbėti apie tai?
– Bet iš tikrųjų reikėtų jos numušinėti, jūsų manymu?
– Aš nematau kitos alternatyvos. Kita alternatyva yra laukti, kol jie trenkiasi ir kažką susprogdins, arba lydėti jį ir vėl laukti, kol jis į kažką atsitrenks. Ir tada jau žuvusius išvežinėti, ar sužeistuosius.
– Tai, aš taip suprantu, šiai minutei, jūsų požiūriu, mes visiškai nesame pasiruošę priimti tuos dronus, kažkaip neutralizuoti juos?
– Matot, čia tokia yra dvejopa situacija, ir aš gaunu įvairių priekaištų, kad kažkam susidaro įspūdis, jog, pagal mane, pas mus nėra absoliučiai jokios oro gynybos. Ta ir esmė, kad yra pas mus oro gynyba ir visai nebloga, tačiau kadangi mes ilgą laiką neigiame dronų reikšmę, mes visiškai nepasirengėme oro gynybai nuo bepiločių sistemų. Mes visą šitą laiką, kol Ukraina kariavo, neigėme dronų reikšmingumą šiuolaikiniame kare.
Ir tik dabar, kai jie pradėjo skristi į mūsų oro erdvę, apsidairėm ir žiūrim, o kuo gi mes juos identifikuosime, o kuo gi mes juos mušim? Tai situacija ir yra tokia, kad mes dalines identifikavimo priemones, kaip, pavyzdžiui, radarų sistemas, turime, bet turime dalines. Tai yra ilgojo nuotolio radarai ir vidutinio nuotolio radarai.
Dėl to kariuomenės vado ir kariuomenė spaudos pranešimai sako, kad mes kažką matėme Baltarusijoje. Taip, ilgojo nuotolio radarai mato iki 450 kilometrų, bet jie mato tašką, kuris tai atsiranda, tai pradingsta. Tam, kad matytum dronus, reikia turėti trumpojo nuotolio radarus, kuriuos mes irgi iš dalies turime, nes Radviliškyje, kur yra dislokuotas mūsų oro gynybos batalionas, jis yra aprūpintas trumpojo nuotolio radarais „Sentinel“ ir „Žirafa“. Jų poveikis yra iki, berods, 40 kilometrų, bet realus veikimas dėl paprastos fizikos yra apie 16–20 kilometrų. Tai dėl žemės linkio ir apskritai dėl signalų užstojimo.
Bet jie yra skirti objekto apsaugai 360 laipsnių, tam, kad apsaugotume sieną, juos reikia išdėstyti kas tam tikrą tarpą palei visą perimetrą. Tada mes juos matysime skrendančius – visus bepiločius orlaivius, ir gana aiškiai, bet ir to negana. Dar ukrainiečiai naudoja daugiasluoksnę aptikimo sistemą, kuri susideda iš akustinių sensorių, vizualinių sensorių, radijo dažnio analizatorių ir, kaip minėjau, radarų.
