Lietuvos kariuomenės majoras Gintautas Ciunis teigia, kad dėl į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos ketvirtadienį įskridusios savadarbės skraidyklės vis dar atliekamas tyrimas. Tačiau Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad ketvirtadienį į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskridęs objektas buvo bepilotis orlaivis „Gerbera“.
„Mes galime patvirtinti, kad tai yra „Gerbera“. Tokio drono naudojimas gali būti įvairus, mes aiškinamės, kokiais tikslais tai buvo padaryta. Šiuo metu, duomenų, kad tai būtų tyčia į mūsų teritoriją atsiųstas objektas – neturime“, – ketvirtadienį LRT RADIJUI teigė D. Šakalienė.
Tai sako ir Ukrainoje kariavęs Arūnas Kumpis.
„Jis pirmą kartą Ukrainoje buvo identifikuotas liepos pabaigoje praėjusiais metais, kai atakavo Kyjivą. Jis gaminamas Tatarstano respublikoje, Rusijos Federacijoje, kurioje gaminami „Shahed-136“. Jie buvo pradėti gaminti kaip apgaulės dronai imituoti „Shahed-136“, rusiški jų atitikmenis „Geran-2“. (...) Tai, kas yra jo viduje, vizualiai pamatyti negalima“, – sakė jis.
Kiek anksčiau kariuomenės atstovas pabrėžia, kad jau yra aišku, jog šalies teritorijoje nukritęs objektas jokios grėsmės nekėlė.
„Objektas šiuo metu yra tiriamas, renkami įkalčiai, vėliau jis bus išvežtas iš čia. Šiuo metu vis dar vyksta tyrimas, kol mes kalbame. Ir tada bus galutinai nustatytas jo turinys, kilmė, priežastys ir pasekmės, kodėl jis yra čia“, – kiek anksčiau žurnalistams Kenoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Ciunis.
Visgi, kariuomenės atstovas neigia viešoje erdvėje pasirodžiusias spekuliacijas, kad tai galėjo būti „Shahed“ dronas.
„Ką galime pasakyti, kad tai jokio pavojaus nekeliantis objektas, mes nekalbame apie dronus, apie kuriuos anksčiau buvo kalbėta viešoje erdvėje – tai yra putplasčio ir medžio gaminys, formos panašios į lėktuvėlį. Ir jo panaudojimo priežastys, kaip ir galimi tikslai kol kas mums yra nežinomi, bet vertiname visas versijas“, – pabrėžė jis.
„Tai yra putplasčio ir medienos gabalas su šiek tiek laidų“, – sakė jis, nenorėdamas daugiau detalizuoti apie nukritusį objektą.
G. Ciunis taip pat tikino negalintis patvirtinti, ar šis Lietuvos teritorijoje nukritęs objektas galėjo būti rusiškas dronas „Gerbera“.
„Šiuo metu tam yra renkami įkalčiai, skenuoja, dirba įvairios mašinos, technika ir kariai, taip pat išminuotojai. Ir šiuo metu renkami įkalčiai, koks yra tikslus modelis. Šiuo metu patvirtinti to nenorėčiau, kadangi nenoriu užbėgti už akių“, – tikino kariuomenės atstovas.
Pasak jo, šiuo metu atliekamas tyrimas ilgai užtrukti neturėtų.
Majoras taip pat pažymi, kad į Lietuvą atskridęs objektas nukrito savaime, o šalies teritorijos oro erdvėje išsilaikė maždaug apie tris minutes.
VSAT: skrido 100 metrų aukštyje, 50–60 km/h greičiu
Tuo metu situaciją komentuodamas Kenos pasienio užkardos vadas Marius Barkauskas teigė, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai skrendantį objektą pastebėjo apie 11:30 val. Pasak jo, skraidyklė leidosi į apačią ir po kelių minučių nukrito ant žemės.
„Aukštis buvo apie 100 metrų. Greitis, nepasakytume, kad labai didelis – kokie 50–60 km/h, nes jis jau skrido leisdamasis į apačią, krito, vertėsi ir radome jį jau apsivertusį“, – sakė VSAT pareigūnas.
„Dažniausiai kontrabandininkai kažką panašaus naudodavo, kai gabendavo kontrabandą“, – skraidyklę įvertino jis.
Pasak M. Barkausko, Kenos užkardoje tai pirmas toks atvejis.
Karo metu objektas būtų buvęs nuleistas, naudojant specialią techniką
Savo ruožtu G. Ciunis akcentuoja, jog taikos metu į šalies oro erdvę patekę svetimi objektai nėra nuleidinėjami karinėmis priemonėmis. Vis dėlto, pasak majoro, vykstant kariniam konfliktui, tokiu atveju būtų imtasi atitinkamų veiksmų.
„Objektai savo oro erdvėje gali daryti, ką nori (…). Įmanoma, kad taikos metu į Lietuvos oro erdvę įskrenda objektas iš kitos valstybės. Taip kartais pasitaiko – esame tikrai matę“, – kalbėjo G. Ciunis.
„Yra taikos metas, ir tos procedūros įsijungia tuomet, kuomet yra nenumatytas elgesys iš kitos valstybės pusės (…). Jeigu būtų karo padėtis, objektas (būtų – ELTA) nedelsiant nuleidžiamas karinėmis priemonėmis. Taikos metu orlaivių nenumušinėjame oro gynybos priemonėmis, nes tai yra taikos metas ir naudojami visiškai kiti algoritmai, visur vertinami esami faktai, žvalgybinė informacija ir paprasta kariška matematika“, – sakė kariuomenės atstovas.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ketvirtadienį pranešė, kad iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą ketvirtadienį įskrido į savadarbį lėktuvėlį panaši skraidyklė. Ji Lietuvos teritorijoje buvo užfiksuota 11.30 val.
Tarnybos teigimu, objektas oro pavojaus nesukėlė. Nurodoma, kad, pirminiais duomenimis, objektas pagamintas iš faneros ir putplasčio.
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenė (LK) teigia, kad informavus apie oro erdvės pažeidimą buvo nurodyta reaguoti ir NATO oro policijos misiją Lietuvoje atliekantiems naikintuvams. Visgi, objektui nukritus, užduotis buvo atšaukta.
Šakalienė: pastebėjome šį objektą dar ne Lietuvos teritorijoje
D. Šakalienė teigia, kad kol kas nėra jokių požymių, jog į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos ketvirtadienį įskridusi savadarbė skraidyklė į šalies teritoriją būtų atsiųsta sąmoningai. Ministrė taip pat pabrėžia, kad šis objektas jokios grėsmės gyventojų saugumui nesukėlė.
„Nematome požymių, kad tai būtų sąmoningai, tikslingai į mūsų teritoriją paleistas objektas. Bet toliau aiškinamės aplinkybes, kad galėtume pasitvirtinti, koks tai yra objektas, kieno gamybos ir koks bus jo judėjimo mūsų oro erdvėje galutinis aplinkybių vertinimas“, – Eltai teigė D. Šakalienė.
„Kalbant apie pavojų, kaip matote, tai yra objektas, kuris neturėjo jokių sprogmenų, tai nebuvo objektas, kuris būtų kovinis. Tai šiuo atveju, kaip ir sakau – vertinimas, kad tikrai visuomenei grėsmės jis nekėlė“, – akcentavo ministrė.
D. Šakalienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos sieną kirtusi skraidyklė buvo pastebėta dar Baltarusijos teritorijoje.
„Mes pastebėjome šį objektą dar ne Lietuvos teritorijoje, turėjome galimybes reaguoti ir buvome pasiruošę reaguoti įvairiais būdais, priklausomai nuo to, kaip būtų vertinama grėsmė. Tai šiuo atveju mūsų pasirengimas yra“, – pabrėžė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovė.
Tarnybų reakciją vertina teigiamai
D. Šakalienė taip pat tikina tarnybų reakciją į šį incidentą vertinanti teigiamai.
„Mano vertinimu, kolegos iš tikrųjų darbą atliko. Kalbant apie vidaus reikalų sistemą, ką aš matau ir girdžiu, taip pat ir su vidaus reikalų ministru turėjome pokalbį, tai pasieniečiai irgi savo darbą atliko“, – sakė krašto apsaugos ministrė.
„Jeigu kalbame apie visuomenės informavimą, tai yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbas. Jeigu jie būtų vertinę tą grėsmę pagal informaciją, kurią gavo iš Karinių oro pajėgų, kaip keliančią grėsmę visuomenei, matytų poreikį visuomenei informuoti, tai neabejoju, kad ir tai būtų padarę. Bet šis objektas grėsmės visuomenei nekėlė“, – akcentavo ji.
Tačiau, pasak ministrės, nuodugniau įvertinti tarnybų darbą bus galima tik atlikus išsamią situacijos analizę.
„Kiekvienas toks incidentas turi būti iki galo labai rimtai įvertintas, ir tik tada galėsime visiškai tiksliai atsakyti į klausimą tiek apie reagavimo laikus, tiek ir apie algoritmo suveikimą“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Įspėja, kad prieš „Zapad“ pratybas incidentų pasienyje gali daugėti
Nors ministrė pabrėžia, kad šis incidentas greičiausiai buvo netyčinis, visgi, pasak jos, artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad“, provokacijos Lietuvos pasienyje gali dažnėti.
„Mes vis tiek turime labai detaliai ir iki galo išsiaiškinti šį incidentą, nes artėjant „Zapad“ pratyboms, be abejo, tikimybė tokių netyčinių incidentų, taip pat ir provokacijų bus didesnė. Ir tai reikia taip pat labai realistiškai priimti. Reiškia, kad mes taip pat žiūrėsime, ar yra kažkokie papildomi dalykai, kuriuos turėtume ar galėtume padaryti“, – pabrėžė ji.
