Inžinerijos pramonėje Lietuvoje dirba apie 63 tūkst. specialistų, tačiau įmonėms reikia bent dešimtadaliu daugiau, sako inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos vadovas.
Įdarbinimo agentūros teigia, kad inžinierių poreikis tik augs ir gynybos sektoriuje. Anot „Vilnius Tech“ studijų prorektorės, sudominti vaikus inžinerija svarbu jau mokyklos suole.
Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos moksleivių komanda sukūrė išmaniąją neregio lazdelę, kuri turi vietos aptikimo ir vibracijos funkciją bei gali aptikti kliūtį iš anksto. Sukurti ją užtruko apie kelis mėnesius.
„Sprendėme problemą, kai buvo Klaipėdoj išvaryta mergina iš autobuso su vedliu šunimi, ir sugalvojome šią problemą išspręsti“, – sako moksleivė Goda Škeliovaitė.
„Vilnius Tech“ moksleivių Ateities inžinerijos programos parodoje ir daugiau inžinerijos darbų – išmanusis šiltnamis, šviestuvai, išmaniosios durys ir kiti. Visus metus programoje dalyvavę ir prie savo inovatyvių idėjų dirbę moksleiviai tokiu būdu skatinami atrasti inžineriją.
„Be galo didelis poreikis yra elektronikos inžinerijos specialistų, labai reikia dar vis IT specialistų, aplinkos inžinerija, tvarumo inžinerija, pastatų energetika, yra tos programos, kurios tikrai turi užtikrinti, bet dar iki galo neužtikrina rinkos poreikį, – sako „Vilnius Tech“ studijų prorektorė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė. – Ypatingai valstybė turi poreikį gaisrinės inžinerijos specialistų.“
Tai yra uždaras ratas, sako „Vilnius Tech“ studijų prorektorė. Kuo mažiau mokytojų, gerai paruošiančių ir sudominančių vaikus tiksliaisiais mokslais, tuo mažiau turime ir studijuojančių inžineriją.
„Kuo daugiau tiksliųjų mokytojų bus parengta, tuo mes daugiau turėsim geriau parengtus mokinius“, – tikina Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Jei nespręsime inžinierių trūkumo problemos, jų gali kilti ir gynybos sektoriuje, sako viena iš įdarbinimo agentūrų.
„Automatikai, technikai, mechanikai – tai yra tos pozicijos, kurios greičiausiai bus aktualios ir mes čia turėsim problemą ir trūkumą“, – perspėja įdarbinimo agentūros „GoDoJob“ atstovė Irena Šiurkė.
Inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis sako, kad šalies pramonėje dirba apie 63 tūkst. inžinerijos specialistų, tačiau įmonių poreikis – kompetentingų specialistų turėti bent dešimtadaliu daugiau.
Pasak jo, dirbtinis intelektas inžinerinėje pramonėje specialistų pakeisti dar negali, nes jo įdiegta kol kas per mažai.
„Didžioji dalis mūsų įmonių yra mažos ir vidutinės ir jos turi ribotus resursus, – sako D. Lasionis. – Riboti resursai yra finansiniai ir riboti resursai žmogiškieji – nėra pakankamai kvalifikuotų žmonių, su reikalingomis kompetencijomis, kad gebėtų dirbti su sistemomis.“
Todėl turime atnaujinti švietimo sistemą, sako jis: „Jeigu nebus perkrauta sistema ir nebus skiriamas pakankamas dėmesys tiksliesiems mokslams, tas technologinis atsilikimas, kuris jau šiai dienai yra Europoje – Europa atsilieka nuo tos pačios Kinijos, Korėjos ir Japonijos – dar tik didės ir mes dar labiau būsim priklausomi ir turėsim dar mažesnę galią ir įtaką kaip Europa.“
Pasak asociacijos direktoriaus, didžiausia pasaulio gamykla yra Kinija, kitos Azijos rinkos smarkiai auga taip pat – Japonija, Pietų Korėja, Malaizija, Filipinai, Vietnamas.
