Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ramina: šiuo metu nėra jokių oficialių signalų, kad JAV planuotų patraukti pajėgas iš mūsų regiono. „Kai kalbama apie JAV karius, esame su kariuomene pasiskaičiavę, kokias papildomas teritorijas galėtumėme pasiūlyti“, – trečiadienį „Dienos temai“ teigė D. Šakalienė.
– Ministre, iš tikrųjų labai neseniai NBC televizija pranešė, kad, remiantis šaltinių duomenimis, Pentagonas svarsto teikti siūlymą mažinti JAV karinį buvimą Rytų Europos šalyse maždaug apie 10 tūkstančių karių. Apskritai JAV karinis buvimas Rytų Europos šalyse buvo sustiprintas, kai Rusija užpuolė Ukrainą, ir taip buvo siekiama atgrasyti Rusiją. Jūsų turimais duomenimis, iš oficialių šaltinių ir iš pokalbių su kolegomis krašto apsaugos ministrais vis tik kokių turite signalų? Nes tai yra ganėtinai svarbu visam Rytų Europos regionui.
– Taip, tikrai tai yra kritiškai svarbu ir todėl dar svarbiau yra pabrėžti, kad jokių oficialių signalų nėra, kad būtų šiuo metu priimti kokie nors sprendimai arba kad šiuo metu būtų apskritai kokie nors konkretūs skaičiai svarstomi. Periodiškai Jungtinių Valstijų žiniasklaidoje iššoka tos žinutės su visokiais skaičiais, su visokiais regionais, bet iš esmės tai yra spėliojimų lygmuo.
Jokie sprendimai nėra priimti ir jeigu kalbame apie mūsų regioną, tai visi karinio bendradarbiavimo veiksmai vyksta lygiai taip pat nuosekliai, sistemingai, planuojant į ateitį artimiausiems keleriems metams, tiek kalbant apie pratybas, tiek kalbant apie resursus, tiek kalbant apie kitus karinio bendradarbiavimo formatus.
– Kitaip tariant, jūs norite pasakyti, kad tai, kas vyksta planuojant į ateitį, – minėjote pratybas ir visus kitus veiksmus – sudaro sąlygas manyti, kad kol kas bent jau nėra tokio ant stalo padėto plano, ar kaip?
– Taip. Jokio ant stalo padėto plano nėra. Kaip ir minėjau, labai jautriai karinė sistema reaguoja, jeigu tik yra kokių nors pokyčių, iš karto tai atspindi veiksmai, atspindi planavimas. Ir tikrai signalų iš partnerių būtų. Tai, kaip žinote, kai buvo visiems mums labai sunkus laikotarpis, kai tam tikros informacijos tiekimas Ukrainai buvo nutrauktas, tam tikros paramos tiekimas buvo pristabdytas, į tai iš karto sureagavo visa karinė sistema ir iš karto tai atsiliepė realiems veiksmams. Šiuo atveju nieko tokio nėra. Mes labai sėkmingai ir efektyviai dirbame kartu.
Jeigu kalbėsime apie buvimo Europoje bendrą peržiūrą, tai taip, apie tą buvimo peržiūros procesą iš tikrųjų yra kalba, bet vėlgi tiktai kalbų lygiu, nes šiuo metu iš esmės ne tik nėra priimti sprendimai, bet dar netgi ir tas matymas: ar, kaip, kokios pajėgos iš tiesų būtų kitaip dislokuojamos.
Mums turbūt yra labai svarbu toliau dirbti investuojant į savo gynybą, parodant, kad Europa rimtai vertina savo pačių apginamumą. Ir Rytų flango valstybės, Šiaurės rytų flango valstybės tiek investicijų į gynybą požiūriu, tiek savo pasirengimo požiūriu tikrai yra tos valstybės, su kuriomis JAV ne kartą buvo patvirtintas tolesnis bendradarbiavimas ir įsipareigojimų laikymasis.
– Bet ne paslaptis, kad JAV, jūs minėjote, apskritai peržiūri savo karinį buvimą Europoje ir pastaruoju metu, tikrai ne šiais ir ne praėjusiais metais, domisi Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu, Azija, nes ten konkuruoja savo galia su Kinija. Todėl tikimybė, kad ji norėtų kažką peržiūrėti Europoje, yra iš tikrųjų ganėtinai didelė. Kokios yra priemonės ir galimybės, kad tos valstybės, kurios yra labiausiai pažeidžiamos – Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija – galėtų toliau paskatinti JAV tikrai likti čia arba net gal ir didinti savo pajėgumus ir stiprinti bendradarbiavimą? Kitaip tariant, ar mes turime tų saldainių pasiūlyti?
– Manau, kad taip. Vienas iš labai aktualių dalykų yra mūsų pačių atsakomybės prisiėmimas, nes esminis JAV naratyvas yra kontribucijų disbalansas, t. y. kai Europa neprisiima atitinkamai savo ekonominiam ir finansiniam pajėgumui atsakomybės už savo saugumą.
Kai kalbame apie Šiaurės rytų flango šalis, mūsų gynybos finansavimas, mūsų suplanuotas gynybos finansavimas, mūsų pasirengimas, bendradarbiavimas su JAV įvairiais formatais iš tiesų atrodo geriausiai. Tai kaip tik, kai kalbame apie karinių pajėgų dislokavimo planavimą, be jokios abejonės, tas regionas, kuris būtų pažeidžiamiausias, geriausiai ir dirba. Tai atitinka būtent tą lūkestį, pagrįstą lūkestį, keliamą JAV.
Kita vertus, mes matome globalių įtampų tokią tikrai neigiamą dinamiką. Tai reiškia, kad JAV logiškai sako, kad tikrai turi padengti Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną. Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas iš esmės globaliai kelia grėsmes ir įtampas. Tai šiuo atveju tai, ką JAV daro Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, Europa net ir negalėtų padengti, mes net ir neturėtume tam pajėgumų. Tai todėl visiškai logiška, kad jie ten dengia labiau.
Bet mes, ką taip pat darome ir turime daryti, tai sudaryti komfortiškas sąlygas JAV kariuomenei. Kai kalbame apie kariuomenę, komfortiškos sąlygos yra ne SPA. Tai yra geros sąlygos treniruotis, geros sąlygos kariams būti čia dislokuotiems, geros sąlygos užtikrinti saugų ir tinkamą technikos laikymą ir priežiūrą.
Pavyzdžiui, Suomija turi puikius poligonus ir labai efektyviai bendradarbiauja su JAV. Mes turime baisius ginčus dėl to, kad sunku įsteigti poligonus, kurie užtikrintų tą būtiną treniravimąsi. Tai jeigu suprantame, kad ne tik mūsų nacionalinei kariuomenei, bet ir mūsų saugumo garantijų plėtrai tie poligonai yra būtini, aš tikiuosi, tai taip pat paspartins procesą.
– Tie ginčai dėl poligonų yra, galima sakyti, Lietuvos nacionalinis sportas. Visuomenė labai dažnai priešinasi tiek poligonams, tiek apskritai kokioms nors įsteigtoms karinėms struktūroms šalia jų gyvenamųjų vietų. Tai ką jūs ketinate daryti? Nes iš tikrųjų premjeras bent jau Alytuje kalbėjo, kad nėra grėsmės steigti poligoną, ir buvo apkaltintas, kad komunikacija nėra visiškai tinkama. Bet vis tiktai, ar jūs konsultuositės su gyventojais nuo ryto iki vakaro ir ilgą laikotarpį, ar vis tik kada nors priimsite tokį galbūt vienašalį, bet tvirtą sprendimą ir steigsite tą poligoną pietų kryptimi, nes ten yra didžiausios grėsmės?
– Kaip tik šiandien sėdėjome priešais žemėlapį su kariuomenės vadu, taip pat su viceministre, atsakinga už poligonų plėtrą, ir turėjome labai rimtą pokalbį ir su premjeru apie tai, kokie yra poreikiai. Noriu tik dar kartą pasakyti: kai premjeras kalbėjo apie tai, kad nėra grėsmės steigti poligoną, tai turėjo omenyje, kad poligonas nėra grėsmė. Poligonas yra privalumas, nes yra pakankamai daug su tuo ateinančių naudingų dalykų: nuo darbo vietų iki infrastruktūros.
Iki, žinote, sakyčiau, saugumas yra pakankamai svarbus dalykas. Beje, ir kaip rodo gyventojų apklausos, saugūs nori jaustis visi. Ir turbūt visi supranta, kad kariuomenė, jeigu nesitreniruoja, tikrai negali būti tokia efektyvi kaip kariuomenė, kuri kokybiškai treniruojasi.
Bet grįžtant prie dabartinio planavimo proceso. Taigi, pirmiausia yra karinio poreikio analizė. Ne plano, o poreikio analizė, kur mums yra efektyviausia turėti poligonus, ir būtent šių vietų analizė iš to požiūrio taško, kur mes galime turėti kovinį šaudymą, kur mes galime turėti manevravimą.
Svarstome taip pat ir kompromisinius variantus, galbūt turėti ne tik viename poligone kovinį šaudymą ir manevravimą, bet atskiruose dviejuose poligonuose, tai leistų tam tikrą teritorinį lankstumą turėti – tiek teritorijų dydžio, tiek tam tikro patogumo gyventojams kontekste.
Tą poreikį, baigę jo vertinimą, nes tikrai tai nėra taip paprasta, iš tiesų mes pakankamai daug veiksnių turime įvertinti, šitą finalinį vertinimą dėsime ant stalo kalbėdami su savivalda, t. y. kokie jų yra poreikiai, koks jų yra matymas ir ką mes galime pasiūlyti, kad iš tiesų užtikrintume efektyvų bendruomenės darbą kartu steigiant poligonus.
– Bet kas galutinį sprendimą priims – jūs ar vis tik bendruomenė ir savivalda?
– Tai yra komandinis sprendimas. Nes vis dėlto šiuo atveju turbūt čia būtų tokia pati aklavietė kaip sakyti, kas čia pirmas – kiaušinis ar višta, ar ne? Iš tikrųjų mes turime turėti ir savivaldybės norą.
– Ar jis yra?
– Tai kaip tik, man atrodo, prie to noro dabar ir prieisime. Nes tam, kad būtų savivaldybės noras, (turi būti – LRT.lt) suvokimas, kokią naudą atneša poligonas, ir labai rimti pokalbiai, ką dar papildomai galima savivaldybėms pasiūlyti.
Ir tik tada mes pereisime į tą pasirinkimo fazę, iš kurių savivaldybių renkamės, kur poligonui būtų geriausia, atsižvelgiant į karinę logiką ir į savivaldybių bendradarbiavimą.
– Dar grįžtant šiek tiek prie JAV karinio buvimo. Vis tiek mes tikriausiai turime tikėtis, kad egzistuoja kažkokia labai minimali tikimybė, kad gali prireikti plano B, C arba D, kad gali būti peržiūra ne mums naudinga linkme to karinio buvimo. Tai klausimas, ar mes jį turime? Ar tiesiog Vokietijos brigados įsteigimas ir yra tas planas, kaip mes diversifikuojame savo atgrasymą?
– Taip, iš tikrųjų atgrasymo kontekste turėjimas kuo daugiau sąjungininkų pajėgų yra vienas iš labai svarbių veiksnių. Ir taip, turėti tiek JAV, tiek Vokietijos sąjungininkus dideliais kiekiais Lietuvos teritorijoje yra mūsų prioritetas.
Šiuo metu kalbėti apie tai, kad galime vienus sąjungininkus pakeisti kitais, aš nematau prasmės, nes iš esmės NATO gynybos planuose ir atgrasymo planuose yra kartu vienas kitą papildantys veiksniai.
Ir kaip ir sakiau, nesiremsime gandais. Šiuo metu karinėje sistemoje nėra jokios informacijos apie tai, kad būtų planuojama patraukti pajėgas iš mūsų regiono. Ir kaip ir sakiau, mes planuojame toliau visus darbus, resursus, pratybas, kitus planus taip pat dėliojame. Taip kad manau, kad turime į tai ir žiūrėti: Vokiečių brigados tolesnis įkurdinimas, infrastruktūros plėtra, visų reikalingų darbų darymas.
Beje, taip pat kalbame ir apie papildomus mokymus. Štai kartu su brigados įsikūrimu ir tam tikri įsigijimai iš Vokietijos ateina, ir tariamės jau sausumos pajėgų vadovybės lygiu, kokie kariai iš karto galės pradėti treniruotis, kad integruotume įgyjamas naujas platformas ir būtų lengviau treniruotis mūsų ir Vokietijos kariams.
Kai kalbama apie JAV karius, esame su kariuomene pasiskaičiavę, kokias papildomas teritorijas galėtumėme pasiūlyti, kokią papildomą infrastruktūrą, jeigu būtų iš kur nors kitur Europoje papildomai dislokuojamos Lietuvoje JAV pajėgos, kokio tipo pajėgas labiausiai norėtumėme pas save matyti ir kokio tipo pajėgoms pas mus būtų patogiausia.
– Kitaip tariant, mes dar kalbame apie kažkokių kitų pajėgų papildomą dislokavimą Lietuvoje?
– Be jokios abejonės.
– Labai dėkoju jums, ministre.
