Premjeras Gintautas Paluckas nesutinka, kad Seime formuojasi penktoji kolona – ministro pirmininko teigimu, Seime nėra nė vieno parlamentaro, kuris dirbtų priešiškoms valstybėms.
Anksčiau Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis yra užsiminęs, kad Seime formuojasi penktoji kolona, palanki priešiškoms valstybėms.
„Tai yra tam tikra „penktoji kolona“ Seime besiformuojanti, mes matome ir pagal balsavimus. Turbūt tokiems žmonėms nieko nepasakysi“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sakė S. Skvernelis.
Taip pat skaitykite
Visgi G. Paluckas su tuo nesutinka.
„Seime nėra nė vieno Seimo nario, kuris dirbtų kitų priešiškų valstybių spec. tarnyboms ar apskritai toms šalims. Apie tai žino visi, kurie turi teisę susipažinti su slapta informacija. (...) Tokius pareiškimus vertinu labiau kaip tam tikrą konkurencinę trintį, o ne realybę“, – ketvirtadienį Seime teigė ministras pirmininkas.
G. Palucko vertinimu, visi Seimo nariai veikia „valstybės labui“, o įvairios diskusijos yra natūralios.
„Manau, visi Seimo nariai taip, kaip jie supranta, yra veikiantys valstybei labui, yra davę priesaiką, o kaip mes kartais įsivaizduojame, kad vienas ar kitas pasiūlymas yra labiau ar mažiau naudingas Lietuvai, čia yra nuolatinė diskusija parlamente. Dėl to nereikia nei kelti balso ar kažkaip nervintis išskirtinai“, – sakė premjeras.
Nemano, kad koalicijos viduje reikėtų raudonųjų linijų
Komentuodamas koalicijos santykius, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ketvirtadienį sakė, kad valstybės ateitis tikriausiai rūpi tik jam pačiam ir premjerui G. Paluckui, o Seimo pirmininkas S. Skvernelis, anot jo, užsiima tik verkšlenimais.
„Aš matau, kad likome dviese šiame lauke“, – nusivylimo neslėpė R. Žemaitaitis.
Taip pat skaitykite
Su tokia nuomone G. Paluckas taip pat nesutinka – jo manymu, „Lietuvos valstybė rūpi kiekvienam Lietuvos piliečiui“.
„Mes darome, ką galime – kuriame šeimas, investuojame, mokame mokesčius, priimame įstatymus, stengiamės, kad jie būtų visiems teisingi. Manau, Lietuva rūpi visiems“, – svarstė premjeras.
Jis nesureikšmino ir viešojoje erdvėje nuolat skambančių koalicijos santykių aiškinimųsi. Pasak G. Palucko, nesutarimai viešojoje erdvėje girdimi plačiai, tačiau priimtus sprendimus žmonės pajus pakankamai greitai.
„Dėl gerų padarytų darbų, kurie nenuskambėjo antraštėse, tikrai per daug neišgyvenu. (...) Politikoje tos visos antraštės ar kažkokios diskusijos ne pačiais svarbiausiais klausimais, deja, tokia realybė, kartais dominuoja“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Premjero teigimu, ir koalicijos viduje nereikėtų braižytis raudonųjų linijų – tuomet ir nereikės jų peržengti arba aiškintis, ar jos buvo peržengtos.
„Mes turime tam tikrą vertybių sistemą, padorumą, moralę, turime racionalų, galų gale, mąstymą. Atsiremiant į tai, matome, ar judame į priekį, ar stovime vietoje. Mano vertinimu, šiandien judame į priekį, o tie triukšmai yra foniniai, į kuriuos nebūtina kreipti dėmesio“, – sakė G. Paluckas.
Praėjusį ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui dar metams pratęsti nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams. Už projektą balsavo trys „aušriečiai“, Robertas Puchovičius buvo prieš, o 11 frakcijos narių susilaikė, tarp jų – ir partijos lyderis R. Žemaitaitis.
Premjeras ketvirtadienį pakartojo, kad koalicijos partnerių „Nemuno aušros“ balsavimas prieš sankcijų pratęsimą buvo klaida, kurią kolegos galės ištaisyti kituose balsavimuose.
Seimo vicepirmininkų klausimo intriga išlieka
Agnei Širinskienei pasitraukus iš „aušriečių“ gretų ir perėjus į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakciją, ji turėjo pasitraukti iš užimto Seimo vicepirmininko posto. Šiuo metu „aušriečiai“ į Seimo vicepirmininkus gali skirti du kandidatus.
Ketvirtadienį „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis tvirtino, kad dėl Seimo vicepirmininkų kandidatūrų visų pirma tarsis su premjeru, o ne Seimo pirmininku, kuris ir teikia vicepirmininko kandidatūras.
„Su premjeru susėsime koalicijos partneriai dviese ir nuspręsime, kas būtų geriau, kaip būtų naudingiau pačiai mūsų koalicijai“, – sakė R. Žemaitaitis.
Pasak G. Palucko, iš pradžių kalbėtis su juo, o ne S. Skverneliu yra konstruktyvu: „Iš pradžių pasišnekėti mums, tada pasišnekėti su Seimo pirmininku. Tai yra toks formatas, kuriame derinami sprendimų priėmimai.“
Premjeras pridūrė, kad šiuos klausimus bus galima aptarti koaliciniame formate, tačiau sutiko, kad vyksta ir dvišaliai pasikalbėjimai.
Paluckas: reikalauti, kad parlamentaras turėtų teisę dirbti su įslaptinta informacija, yra tam tikras perlenkimas
Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui kalbant apie galimas pasekmes parlamentarams, nepateikusiems prašymo dirbti su įslaptinta informacija, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog apie tai dar bus diskutuojama Seime ir koalicijoje. Jo teigimu, jei užimamos pareigos Seime nereikalauja tokio leidimo, jo parlamentarams ir nereikia turėti.
„Teisė dirbti su slapta informacija yra ne tik teisė, bet ir tam tikros pareigos. Tai yra mažesnis privatumas ir jeigu iš tikrųjų pareigos to nereikalauja, reikalauti turėti tokią teisę irgi yra tam tikras perlenkimas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.
Paklaustas, ar socialdemokratų frakcijoje yra politikų, kuriems reikėtų turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija, tačiau tokios teisės neturi, G. Paluckas tikino nesąs tikras. Tačiau premjeras užsiminė, jog ilgametis kolega Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, jo žiniomis, tokio leidimo neturi.
„Niekada jo (leidimo – ELTA) neprašė ir niekada, tiesą pasakius, nereikėjo“, – kalbėjo G. Paluckas.
Anot jo, apie tai dar bus diskutuojama Seime ir koalicijoje.
