Seimas antradienį lemiamu balsavimu priėmė daug triukšmo sukėlusias LRT įstatymo pataisas. Už balsavo 77 Seimo nariai, prieš balsavo vienas Seimo narys, o susilaikiusiųjų nebuvo. Tokį rezultatą lėmė opozicijos sprendimas balsavime nedalyvauti. Vienintelis prieš įstatymą balsavo socialdemokratas Linas Balsys. Pataisas dar turi pasirašyti prezidentas.
Su svarbiausiais politikų siūlymais dėl LRT įstatymo pakeitimo galite susipažinti ČIA.
Dar prieš posėdį Seimo pirmininkas Juozas Olekas žurnalistams kalbėjo, kad darbas dėl LRT įstatymo pataisų buvo ilgas, o diskusijos esą kartais peržengė ribas.
„Tačiau rezultatą turime ir atrodo, kad tiek, kiek man teko bendrauti su įvairių frakcijų atstovais, turėsime ir galutinį sprendimą. <...>
Man atrodo, turėsime aiškesnį LRT reguliavimą, šiuolaikiškesnį, labiau atitinkantį visuomeninio transliuotojo paskirtį su apibrėžta misija, sustiprinta valdysena. Ir tos problemos, kurios pastebėtos Valstybės kontrolės, bus sprendžiamos“, – antradienį ryte sakė J. Olekas.
Konservatorius Vytautas Juozapaitis posėdžio pradžioje prašė LRT įstatymo priėmimą perkelti į ketvirtadienio posėdžio darbotvarkę.
„Prašymas nėra politinis ar specialiai trukdantis įstatymui. Vakar [pirmadienį] komitete mes priėmėme pasiūlymą dėl neįgaliųjų organizacijos delegavimo į LRT tarybą, po jo sulaukėme ne vienos organizacijos laiškų, turbūt jūs taip pat gavote, <...> apie tai, kad didžioji dalis organizacijų niekaip neįtrauktos į tarybos delegavimo procesą“, – kalbėjo V. Juozapaitis.
Jo siūlymui pritarta nebuvo.
Socialdemokratas Tadas Barauskas taip pat prašė padaryti priėmime pusvalandžio pertrauką, tačiau pirmininkas J. Olekas teigė, kad pertraukos yra išnaudotos ir jų imti nebegalima.
„Man atrodo, kad gerai yra padirbėta (...), turime įstatymą, kurį tikrai didžioji dalis palaikė. Visuomeninių lėšų panaudojimas LRT bus efektyvesnis“, – sakė Seimo pirmininkas socialdemokratas J. Olekas.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tvirtino, kad dalies visuomenės keliami nuogąstavimai dėl grėsmės laisvam žodžiui yra nepagrįsti.
„Šitas įstatymas visiškai nekalba apie žodžio laisvę, apie kokius nors ribojimus, jis kalba apie paprastus techninius dalykus, ką konstatavo Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, ir iš esmės tai, kas buvo blogai padaryta, jis visiškai nėra susietas su žodžio laisve. Vykstant šiam įstatymo projekto svarstymui LRT vadovybė pasako, kad mes nebekviesime Remigijaus Žemaitaičio į laidas. Mano galva, va čia tai yra diktatūra, va čia yra imperialistinis valdymas“, – sakė jis.
Liberalas Eugenijus Gentvilas atkreipė dėmesį, kad valdantieji nepaaiškino, kodėl reikėjo keisti nacionalinio transliuotojo valdyseną.
„Panašu, kad tai tiesiog kerštas LRT“, – sakė jis.
Konservatorius Jurgis Razma naująją įstatymo redakciją vadino pavojinga.
Projektą parengė Seimo pirmininko J. Oleko vadovaujama darbo grupė, Kultūros komitetas jį gerokai pakoregavo.
Į įstatymą nutarta įrašyti nacionalinio transliuotojo misiją. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyti tik LRT veiklos principai.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius tikina, jog pusmetį trukęs procesas baigėsi ne triumfu bei politine pergale, bet tūkstančių gyventojų nusivylimu.
„Suprantu, kad Remigijui Žemaitaičiui buvo principo reikalas atstatydinti LRT generalinę direktorę. Galbūt ir ne tik jam. Ir apie konkrečius asmenis galime turėti įvairiausių nuomonių. Tačiau istorijos finalas – ne triumfuojanti politinė pergalė, o tūkstančiai nusivylusių valstybe žmonių“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje antradienį rašė politikas.
Dar prieš galutinį balsavimą paskelbtame įraše politikas akcentuoja, jog parlamente vykęs procesas, susijęs su visuomeninio transliuotojo valdysenos sistemos tobulinimu, labiau priminė turgų nei demokratinius sprendimus.
„Verta prisiminti, kodėl apskritai tai vyksta. Tikrai ne dėl siekio modernizuoti LRT valdyseną – jei būtų norėta eiti šiuo keliu – tai Vyriausybė būtų subūrus darbo grupę, kokius metus vykdžiusi konsultacijas ir Seimui būtų buvęs pristatytas gerai argumentuotas, informatyvus pataisų projektas. Vietoj to – buvo pateiktas silpnas keistų idėjų kratinys (…). Net ir valdantieji suprato, kad idėjos nebuvo demokratiškos. O nebuvo dėl to, kad grupelė žmonių valdžioje, žmogiškai kalbant, nusprendė išsiaiškinti santykius su LRT generaline direktore“, – teigiama politiko įraše.
„Šiandien vietoj normalaus įstatymų proceso turime turgų, kurio niekam nereikėjo (…). Finale visas šis ažiotažas – kaltinimai LRT, protestai dėl LRT, net Konstitucijos laužymas teikiant įstatymus, diskusijos Europos Parlamente – viskas praktikoje įvyko tik dėl to, kad dalis politikų nesugebėjo priimti paprasto fakto: demokratijoje net ir valdžia neturi ir negali turėti galios keisti ką panorėjus. Jeigu statysi valstybę kaip karalystę, netruks prabėgs tie keli metai, kai į sostą atsisės tavo oponentas“, – pažymi V. Sinkevičius.
Mažinti tarybos narių skaičiaus nepanoro
Liberalas Simonas Kairys pateikė siūlymą dėl LRT tarybos narių skaičiaus mažinimo. Pagal teikiamą projektą, tarybos narių skaičius didinamas iki 15, įtraukiant daugiau įvairių organizacijų atstovų.
S. Kairys siūlė, kad vietoje keturių tarybos narių šalies prezidentas turėtų deleguoti du LRT tarybos narius. Tai reikštų, kad taryboje būtų 11 žmonių, bet mažiau narių deleguotų prezidentas ir Seimas.
„Matant jūsų santykius su prezidentu, galėtumėte išgirsti, kad prezidento institucija skiria per daug LRT tarybos narių. Koks pagrindas yra to? Lygiai taip pat per daug skiria ir Seimas. Būtų gražu po tuos du asmenis išbraukti ir vykdyti bent šiokį tokį LRT tarybos depolitizavimą“, – dėstė S. Kairys.
Konservatorė Ingrida Šimonytė teigė, kad, šiame įstatymo projekte bandant įtraukti daugiau organizacijų į LRT valdymą, kas, anot jos, nėra blogai, buvo nueita ne struktūrinio pokyčio keliu, o ekstensyvios plėtros keliu.
„Taryba padidinta iki 15 žmonių. Tai nėra labai lengvas dydis, nėra labai parankus dydis organizacijų teorijoje konstruktyviai priimti sprendimus, kadangi 15 žmonių yra gana didelis kolektyvas.
Ir net tokiame 15 žmonių tarybos kolektyve politikai ar su politikais galinčios sietis organizacijos akivaizdžiai turi daugumą. Vadinasi, tas LRT depolitizavimo uždavinys nėra pasiektas“, – sakė I. Šimonytė.
Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Zuokas taip pat teigė, kad siūlymas mažinti prezidento teikiamų LRT tarybos narių skaičių buvo geras, tačiau, jo manymu, nereikėtų mažinti Seimo deleguojamų LRT tarybos narių skaičiaus.
Šiuo metu du LRT tarybos narius deleguoja valdančioji dauguma, o du – opozicija. Pasak jo, toks tarybos narių delegavimas yra būtinas siekiant demokratiškai užtikrinti idėjas ir skirtingus požiūrius.
„Nugalėjo tas, kas turi daugumą. Aš visada palaikiau tikslą mažinti prezidento atstovaujamųjų narių skaičių nuo 4 iki 2“, – sakė A. Zuokas.
Kultūros komitetas tokiam siūlymui nepritarė. Balsuojant tam nepritarė ir dauguma parlamentarų – prieš balsavo 65 politikai, už buvo 40 ir 9 susilaikė.
Nutarė nekeisti įstatymo įsigaliojimo terminų
Liberalas S. Kairys taip pat siūlė nustatyti, kad nauja įstatymo redakcija būtų taikoma nuo tada, kai baigiasi šiuo metu pareigas einančio LRT generalinio direktoriaus kadencija, t. y. nuo 2028 m. spalio 3 d.
„Čia yra esminis siūlymas, iš visų pats rimčiausias (…). Įsigaliojimo terminai yra tai, ką mums suponuoja gyvenimas demokratiškoje, teisinėje valstybėje, būnant Lietuvai Europos Sąjungos nare (…). Visa rizika yra paliekama kalbant apie įsigaliojimą ir niekaip per visas šio įstatymo priėmimo fazes nei komitetas, nei Seimas neatsižvelgė“, – kalbėjo liberalas.
Vis tik tokiam parlamentaro siūlymui nebuvo pritarta, liko galioti nuostata, kad dalis pakeitimų įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d. Dėl to naujoji tvarka galėtų būti taikoma ir dabartinei nacionalinio transliuotojo vadovei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei.
Kiek anksčiau Seimo darbo grupėje paruoštas LRT įstatymo pataisas įvertinusi Venecijos komisija nurodė, kad projektas turėtų būti tobulinamas. Komisija ragino atlikti išsamią analizę ir pabrėžė, kad pokyčiai, susiję su generalinio direktoriaus atleidimu, turėtų būti taikomi tik po jų įsigaliojimo paskirtiems vadovams.
S. Kairys taip pat siūlė nustatyti, kad LRT valdybos narių darbo sutartys įsigaliotų ne nuo 2028 m. sausio 1 d., bet nuo 2028 m. spalio 3 d., kartu su naujos redakcijos įstatymo taikymo pradžia. Šiam Seimo nario siūlymui taip pat nebuvo pritarta.
Pataisas priimti siekė dar pernai
Portalas LRT.lt primena, kad priimti LRT įstatymo pataisas valdantieji siekė dar praėjusių metų pabaigoje, pasitelkę skubos tvarką, tačiau dėl daugiatūkstantinių protestų ir opozicijos registruotų šimtų pasiūlymų to padaryti nepavyko.
Naujajame visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų projekte numatomas LRT valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai ir generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
Seimo darbo grupėje paruoštas LRT įstatymo pataisas įvertinusi Venecijos komisija nurodė, kad projektas turėtų būti tobulinamas. Komisija ragina atlikti išsamią analizę ir pabrėžia, kad pokyčiai, susiję su generalinio direktoriaus atleidimu, turėtų būti taikomi tik po jų įsigaliojimo paskirtiems vadovams.
Savo ruožtu Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, pristatydamas Komisijos nuomonę dėl darbo grupėje parengto LRT įstatymo projekto, teigė, kad komitetas įvertino rekomendacijas ir atsižvelgė į jas.
LRT įstatymo pakeitimus Kultūros komitetas pradėjo svarstyti balandžio viduryje ir baigė praėjusią savaitę.
Iš viso darbo grupės parengtam įstatymo projektui buvo pateikta maždaug 150 parlamentarų pasiūlymų, taip pat apie 15 įvairių organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų siūlymų, daugiau nei 40 Seimo Teisės departamento pastabų.
ELTA primena, kad dėl valdančiųjų siūlomų LRT įstatymo pataisų vyko ne vienas protestas.
Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
