Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako turintis Jungtinių Valstijų patikinimą, kad rotaciją baigiančius amerikiečių karius pakeis nauji, tačiau kada tai įvyks – neaišku.
„Kad bus (kariai – BNS), tai yra (patikinimas – BNS), o kada tiksliai, kokiais pajėgumais, kokiomis apimtimis, visa tai mes pranešime“, – kelis kartus perklaustas antradienį Seime žurnalistams sakė ministras.
Pasibaigus rotacijai, daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių su technika šiomis dienomis pradeda pasitraukimą iš Lietuvos.
Jie šalį palieka JAV peržiūrint ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Europoje. Visa tai reiškia, kad JAV karių Lietuvoje nebus ilgiau nei įprastai.
„Baltijos regionas yra kritiškai svarbus tiek NATO, tiek Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Jie mato mūsų atliktas investicijas ir mūsų pasiekti procentai gynybos srityje yra teikiami kaip pavyzdys visoms NATO valstybėms. Bendradarbiavimas yra stiprus, supratimas yra iš visų pusių“, – kalbėjo R. Kaunas.
Jis teigė ir pats norintis, kad „aiškumas būtų greitesnis“, tačiau pabrėžė suprantantis situaciją.
Ministras tvirtino karių dislokavimo klausimą prieš kelias dienas aptaręs Singapūre su JAV gynybos sekretoriumi Pete`u Hegsethu.
„Perteikiau tiesiog naujausias žinias, koks yra Lietuvos įdirbis, kokios yra investicijos, ir tikrai Jungtinių Amerikos Valstijų administracija tai žino iš pirmų lūpų“, – teigė R. Kaunas.
Pastaraisiais metais amerikiečių karių rotacija vykdavo iš esmės nepertraukiamu principu. Tai reiškia, kad kol vieni kariai grįždavo į savo pirminę dislokavimo vietą, į Lietuvą jau pradėdavo vykti juos keičiantys daliniai.
Amerikiečiai Lietuvoje reguliariai dislokuodavo karių batalionus nuo 2019 metų. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vašingtonas savo pajėgų statusą Lietuvoje pakeitė į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.
Šiuos sustiprintus batalionus paprastai sudarydavo tūkstantis ar daugiau karių su įvairia kovine technika.
Kaip rašė BNS, anksčiau gegužę Vašingtonas pranešė stabdantis 4 tūkst. karių dislokavimą Lenkijoje.
Vis dėlto neilgai trukus JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Lenkijoje dislokuoja 5 tūkst. amerikiečių karių.
Amerikiečių lyderis tuomet teigė, kad šis žingsnis grindžiamas jo santykiais su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu.
JAV svarstant dėl branduolinio ginklo dislokavimo, ministras tikina, kad Lietuva nestovi nuošalyje
Leidiniui „Financial Times“ skelbiant, kad JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, jog vykstančiose diskusijose Lietuva nestovi nuošalyje.
„Diskusijos tikrai yra. Į detales šitoje vietoje tikrai nenoriu leistis, nes yra slaptumo grifas, bet diskusijos yra, Lietuva tikrai nestovi nuošaly“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ministras.
Jo teigimu, branduolinis ginklas didina saugumą, todėl visos valstybės turi ypač stengtis, užtikrindamos tiek gynybą, tiek nepriklausomybę, tiek atgrasymą.
Remdamasis trimis su diskusijomis susipažinusiais asmenimis, FT teigia, jog JAV pareigūnai užsiminė apie galimą dislokavimą ne tik šešiose šalyse, kuriose dislokuoti branduolinį ginklą galintys nešti bombonešiai.
Šis žingsnis reikštų, kad daugiau šalių priimtų vadinamuosius JAV dvejopos paskirties orlaivius (DCA), galinčius suduoti branduolinius smūgius, rašė laikraštis. Visgi pabrėžiama, kad tai nėra artimiausio meto klausimas.
NATO rytinio sparno valstybės, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos šalis, domėjosi galimybe priimti DCA bazes, teigiama pranešime ir priduriama, kad diskusijos Aljanso kanalais tęsiasi.
Gegužę prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, pagal kurį būtų sudaryta galimybė į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams, politikai pradėjo diskutuoti apie poreikį keisti Konstituciją.
Pagrindinis šalies įstatymas numato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
G. Nausėda, parlamento vadovas Juozas Olekas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius teigė neatmetantys diskusijos dėl Konstitucijos keitimo. Tą palaiko ir opozicija.
R. Kauno teigimu, visos vykstančios diskusijos apima bendrą paveikslą.
„Viskas yra darbiniame lygmenyje, vyksta taip sparčiai, kiek to reikia, neperskubant, kokybiškai, atliepiant naujus pokyčius ir mes labai šioje vietoje, manau, kad savo tempu tikrai gerai einame į priekį“, – kalbėjo jis.
Pernai apie galimybę keisti Konstituciją buvo užsiminusi tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Tuomet ji sakė, kad apie pagrindinio šalies įstatymo keitimo galimybę reikėtų galvoti, jei sąjungininkai siūlytų realius planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje.
