Antradienį Seime įvyko uždaras posėdis, jo metu parlamentarams buvo pristatyta svarbiausia nacionalinio saugumo informacija. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sakė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, jis matė susidomėjimą, tačiau pripažino, kad parlamente formuojasi tam tikra „penktoji kolona“, kuri jaučia simpatiją Rytų kaimynei.
– Pirmą kartą po 34 metų surengtas uždaras Seimo posėdis. Posėdis surengtas jūsų iniciatyva. Ar po jo galite pasakyti, kad Seime turime bendrą politinį sutarimą, kas yra mūsų išorės priešas?
– Manau, kad daugiausia taip. Mačiau daugybės Seimo narių reakcijas per pristatymus, ypač buvo įdomu žiūrėti, kaip jie reaguoja į pristatymus, susijusius su grėsmėmis, tai salėje buvo absoliuti tyla ir turbūt daug buvo apmąstymų, kadangi buvo išdėstytos aplinkybės, sąlygos, kokioms esant kada Rusija gali įgyti tam tikrų pajėgumų, kada gali iš tikrųjų mums grasinti. Tą informaciją, aišku, turėjome platesnę, kadangi turime teisę dirbti su visiškai slapta informacija. Džiaugiuosi, kad kariuomenė ir Antras operatyvinių tarnybų departamentas sugebėjo ją nuleisti iki riboto naudojimo lygio taip, kad nepakenktų nacionaliniam saugumui, o Seimo nariams taip pat būtų tam tikras žinojimas. Lygiai tas pats apie kariuomenės struktūrą, turbūt daugelis pirmą kartą apskritai pamatė, kas yra mūsų kariuomenėje, kokios yra jos rūšys, kas yra nacionalinė divizija, kam tą diviziją reikia kurti, kokia ginkluotė yra, kokie batalionai sudaro. Tai labai svarbu.
Aišku, buvo, manau, svarbus ir užsienio reikalų ministro pasakymas, ypač kalbant apie santykį ir realią situaciją po JAV administracijos pasikeitimo. Aišku, valstybės kontrolieriaus santrauka taip pat buvo labai svarbi, kaip valdyti krašto apsaugos sistemos rizikas, kurios yra milžiniškos vertinant, kad lėšos, skiriamos gynybai, tikrai yra įspūdingos.
– Seimo posėdis buvo uždaras, matėte kai kurių Seimo narių reakcijas, mes matėme reakcijas jau po posėdžio, kai kurie Seimo nariai kritikavo tokį posėdį, sako, kad nieko naujo neišgirdo.
– Be abejo, mačiau, kad kitiems nebuvo įdomus pristatymas, bet reikėjo išbėgti į žiniasklaidą, pasidalinti savo „įžvalgomis“. Tai yra tam tikra „penktoji kolona“ Seime besiformuojanti, mes matome ir pagal balsavimus. Turbūt tokiems žmonėms nieko nepasakysi. Bet jie gal bent jau žiūrėdami tuos rusiškus kanalus ar kokius nors „Telegram“ kanalus galės bent šiek tiek palyginti tą informaciją, kuria šventai tiki, su ta informacija, kurią pateikė mūsų tarnybos.
– Turite galvoje tuos, ko gero, 18 Seimo narių, kurie balsuodami dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams arba susilaikė – didžioji dalis „Nemuno aušros“ narių – arba balsavo prieš – tai „valstiečiai“. Jūs juos vadinate „penktąja kolona“?
– Nebūtinai, bet matosi, kad yra tokių Rytų šalies mylėtojų ir skepsio, kalbant apie mūsų nacionalinį saugumą, mūsų gynybą, kur nuolat... Ir šitas posėdis parodė, kad labai daug žinantys apsimeta, bet didelė dalis tų žmonių, kurie čia nieko naujo nesužinojo, net nesugeba užpildyti tų dokumentų, kuriuos privalo kaip komitetų nariai turėti, nes jie turi turėti, privalo turėti dirbdami viename ar kitame komitete arba delegacijoje leidimą dirbti su slapta informacija, o jie to nepadarė. Tai klausimas, kodėl jie to nepadarė? Tai dabar gavo paraginimą, kad arba bus užpildyta pagal įstatymą numatyta anketa Valstybės saugumo departamentui, arba aš tiesiog būsiu priverstas teikti nutarimo projektą Seime dėl jų išbraukimo iš vienų ar kitokių pozicijų, nes jie tiesiog nevykdo savo prievolės, nevykdo Konstitucijos pareigos, nes yra pareigybės, seniai patvirtintos, kurioms reikia tą slaptumo žymą turėti. Kodėl jie nepildo? Galbūt dėl to, kad yra pažeidžiami?
– Kiek tokių Seimo narių yra?
– Tuoj mes tą informaciją apibendrinsime, mes ją turime. Dabar kol kas nenoriu viešinti, nes išsiuntėme visiems priminimus, gal žmonės tiesiog užmiršo tą padaryti.
– Bet jeigu jie ir toliau neužpildytų dokumentų?
– Tai negali užimti tų pareigų, kurioms reikalinga turėti leidimą dirbti su slapta arba visiškai slapta informacija.
– Aš dar noriu sugrįžti prie to balsavimo dėl mūsų išorės priešų, kiek mes jį matome vienodai. Balsuojant dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, minėjau, „aušriečiai“ susilaikė, „valstiečiai“ balsavo prieš. Premjeras tikisi, kad galutinai balsuojant dėl sankcijų jie pakeis savo poziciją. Jūs „aušriečių“ elgesį šiandien ir argumentus jau pavadinote, cituoju, „vartymusi iš vieno naminio paukščio“. Bet kas bus, jeigu balsuojant galutinai jie savo nuomonės nepakeis?
– Čia keli aspektai yra. Pirmas dalykas, tie argumentai, kuriuos pateikė, kad jie nesutiko su ribojimais žemės ūkio importui, tai patys tą ir padarė. Kada buvo tos ribojimo sankcijos įvedamos, mes jau turėjome ūkininkų protestus, kad neleistume rusiškos ir baltarusiškos produkcijos ne tik įsivežti, importuoti į Lietuvą, bet ir tranzitu važiuoti. Panašius žingsnius priėmė ir mūsų kaimyninės valstybės, dėl to tas argumentas yra niekinis. Kai kilo visuomenės pasipiktinimas, tada jau pradėjo ieškoti kažkokių pasiteisinimų.
Kalbant apie sankcijas, tai tikiuosi, kad jie taip pat „nieko“ nesužinoję Seimo posėdyje pamatė, koks yra Rusijos potencialas ir kiek sankcijos paveikios Rusijos ekonomikai ir karinei pramonei. Tai jeigu, be tų sankcijų, kurios yra šiandien pritaikytos, būtų dar papildomos įvestos, ypač kalbant apie tą vadinamąjį šešėlinį laivyną, ekonominis Rusijos potencialas būtų visiškai kitoks. Efektyvus sankcijų veikimas yra labai svarbus kalbant apie tiek karinės pramonės negebėjimą atsigauti, tiek apie bendrą Rusijos ekonomiką, tai tiesiogiai susiję su mūsų saugumu.
– Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija paskelbė, kad ketina pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Šiam sprendimui dar reikės parlamento pritarimo, čia vėlgi priešinasi „Nemuno aušra“. Ar bus pritarimas Seime dėl pasitraukimo?
– Manau, kad kaip ir su sankcijomis, jeigu nebus valdančiųjų frakcijų paramos, opozicija balsavimo metu rodo, kad tikrai palaikys sankcijų įvedimą, lygiai tą patį, tikiuosi, padarys ir kalbant apie priešpėstines minas, kadangi reikės mums pasitraukti iš šios konvencijos. Manau, kad Seime tikrai pakaks valios. Iš esmės ir Ukrainos situacija parodė, kad jeigu mes norime, kad karas niekada neateitų į mūsų teritoriją, turime turėti tam tikrų fortifikacijų. Vienas iš tų elementų, kalbant apie visą kontrmobilumo paketą, yra visos priešpėstinės minos, kurios, jeigu yra įrengiamos naudojant žemėlapius, žinant, kur yra padėtos, ir galima jas pasibaigus grėsmei, konfliktui išminuoti, grėsmės tokios didelės nekelia. Yra blogai, kad kita pusė – Rusija – naudojasi visomis galimybėmis, jokių konvencijų nepripažįsta ir šitas minas naudoja, naudoja chaotiškai. Ta Europos patirtis, sakykim, po Jugoslavijos karo, kai tų minų gana daug buvo padėta ir jos tikrai kėlė grėsmę civiliams, nes nebuvo turima žemėlapių, atsirado, nes nebuvo daroma tai civilizuotai.
– Jūs sakote, kad balsuojant dėl strateginių sprendimų geri bus balsavimai, nes, ko gero, jus palaikys opozicija. Tai ko tada verta koalicija ir jos partija, jeigu balsuojant dėl gyvybiškai svarbių valstybės sprendimų klausimų reikia remtis opozicijos balsais?
– Tikiuosi, kad opozicija, bent jau šiuo atveju, kalbant apie mūsų nacionalinį saugumą, tikrai bus toje pačioje pusėje, kaip ir dauguma Seimo narių, turbūt čia skirties nėra. Kalbant apie koaliciją, tai kol buvo kalbos, kažkaip mes jų nesureikšminti turėdavome, dabar jau yra balsavimai, tai nežinau, ar toliau mes turime nesureikšminti netgi ir balsavimų.
– Čia jūs, ko gero, turite galvoje premjerą, kuris sakė, kad kalbos lieka kalbomis, matysime balsavimą. Balsavimus mes dabar jau matome.
– Dabar mes matome balsavimus. Premjeras išreiškė viltį, kad priėmimo stadijos, sakykime, ribojamų sankcijų įvedimo, bus kitaip, bet kartais gali būti tokia situacija, jeigu opozicija nepadės, tai net ir pirminėje stadijoje, pateikimo stadijoje tokie projektai gali nebepraeiti ir nepasiekti kitų stadijų.
– Kaip mes tada atrodytume?
– Atrodytume prastai, nes visa tai, ką mes darome, kalbant, kas susiję su šalies saugumu ir gynyba, liečia kiekvieną šalies gyventoją. Mes esame atsakingi už tai, kad pirmiausia gintume Lietuvos saugumo interesus ir galėtume patys padaryti viską, kad galėtume gintis, o ne ieškoti pagalbos arba tikėtis pagalbos, patys nieko nedarydami, kad mus kažkas turi gelbėti.
– Apie investicijas į gynybą. Mes vis dar turime Ginklų kontrolės ir šaudmenų įstatymą, kuris riboja ginklų gamybą. Mes laukiam šio įstatymo pataisų, kad galėtume maksimaliai supaprastinti ginklų gamybą. Jūs pritartumėte paprastesniam procesui?
– Žinoma, mes dabar turbūt kalbame apie teisinį vertinimą. Viena pozicija sako, kad kaip ir viskas, jokių kliuvinių nėra, kiti atranda, kad yra kliūčių, tai to biurokratizmo šitoje vietoje turėtų nelikti. Kalbant apie gynybos pramonės suvaržymus, tikrai jų nebeturėtų likti. Turiu kitą nuomonę dėl tokių A kategorijos ginklų laikymo namuose, bet čia tokia specifinė mano nuomonė. Bet kalbant apie suvaržymus, kas susiję su ginklų gamyba, negali būti nieko. Juo labiau kad mūsų šalies pramonė, gynybos pramonė, yra pasiruošusi gaminti nuo minų iki lengvųjų ginklų, automatinių ginklų su pačia moderniausia įranga, kas yra skirta individualiam kariui.
– Visuomenės neįtikina valdžios pastangos ir žingsniai, kuriuos dabar žengiate, kad tinkamai rengiamės grėsmėms, tą rodo įvairios apklausos. Pavyzdžiui, pastarasis pirmadienio balsavimas, kai „LRT forumo“ metu žiūrovai balsavo, ar esame pasirengę grėsmėms. Taip mano 23 proc., 73 proc. žiūrovų manė, kad esame netinkamai pasirengę grėsmėms. Ką sako jums tokie skaičiai ir kaip įtikinti visuomenę, kad jie būtų kitokie?
– Visuomenė turi matyti galbūt konkrečius žingsnius ir konkrečius rezultatus. Kai atsiranda mūsų šalies kariuomenėje nauja ginkluotė, lyg ją pristatinėja ir kariai, kariuomenės vadas, politikų atsiranda šalia dar stovinčių, bet galbūt visuomenė to nepastebi, nemato arba neakcentuoja tų dalykų. Lietuvos lėšos, kurios yra skiriamos gynybai, yra beprecedentės lėšos. Už jų stovi ne vien kažkur išleisti pinigai, tai yra konkreti technika. Antradienį Seimo nariams irgi pirmą kartą buvo pristatyta, jie niekada nežinojo, kokios ginkluotės reikia divizijai, kiek reikia, kokių reikia turėti atsargų ir kiek tai kainuoja. Buvo pateikti konkretūs skaičiai, kad jie dabar žinotų, ir visuomenė taip pat turi žinoti.
Visuomenė bendrą skaičių mato, bet aš kalbėdamas su kariuomenės vadu sakau, kad turite padaryti maksimaliai, ką ir šios dienos posėdyje padarė, nes anksčiau buvo tokia nuomonė, kad visa tai yra slapta, kad visuomenei būtų galima atskleisti daugiau informacijos galbūt nenurodant detalių, kurios kenktų mūsų šalies gynybai, bet turi žmonės matyti. Tikrai valdžia nėra rankų sudėjusi, procesai daromi. Taip, jie vėluoja, yra objektyvių priežasčių. Ir šiandien valstybės kontrolierių išklausėme, buvo išsakyta dėl procesų valdymo, kad kai kuriose pozicijose iki poros metų atsilikimas yra.
