Lietuvos karinė ir civilinė žvalgyba teigia, kad šiuo metu, kol Rusija vis dar kariauja Ukrainoje, konvencinio karinio konflikto grėsmė Lietuvoje yra maža, tačiau jeigu Ukrainoje būtų paskelbtos paliaubos arba nutraukta ugnis, Rusija iškart galėtų pradėti perskirstyti savo ginkluotąsias pajėgas šalia mūsų sienų. Tai reiškia, kad vidutinėje ar ilgalaikėje perspektyvoje karo tikimybė išauga.
Pentadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas pristatė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame aptariamos didžiausios Lietuvai ir visam rytiniam NATO flangui kylančios grėsmės. Šios grėsmės, kaip visuomet, kyla iš Rusijos, nuo Maskvos priklausomos Baltarusijos bei Kinijos – tik pastarosios valstybės grėsmės nėra konvencinės.
„Šiuo metu konvencinė karinė grėsmė Lietuvoje ir jos tikimybė yra maža, Kremliaus pastangos vis dar sukoncentruotos į karą prieš Ukrainą, tačiau pasiekus paliaubas ir nutraukus ugnį Rusija galėtų pradėti pajėgų perskirstymą iš fronto į kitas karines apygardas ir spartesnį ginkluotųjų pajėgų reformos įgyvendinimą, skelbtą 2022 metais šalia mūsų sienų. Tai lemtų augančius karinius pajėgumus ne tik Kaliningrado srityje, visiškai šalia mūsų, bet ir prie visos NATO sienos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius, pulkininkas Elegijus Paulavičius.
Karinės žvalgybos vadas teigia, kad vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje konvencinio karinio konflikto tikimybė prieš NATO didės. Vidutinė perspektyva yra šiuo atveju reiškia 3-5 metus, ilgalaikė – 6-10 metų. O šiuo metu auga diversijų, šnipinėjimo, informacinių operacijų tikimybė.
„Pastarojo meto didžiosios politikos viražai turėtų tapti mums ir visai Europai dar vienu jau nuo kadais girdimu raginimu: ponai ir ponios, ruoškimės. Ruoškimės ir būkime pasiruošę blogiausiam“, – teigė Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis, bet pridūrė, kad panika čia nereikalinga.
Tačiau nei karinė, nei civilinė žvalgyba niekaip nevertino JAV užsienio politikos arba bent jau retorikos posūkio pareigas pradėjus eiti prezidentui Donaldui Trumpui. JAV sprendimai iš esmės keičia visą pasaulio saugumo architektūrą ir gali lemti, ar Rusija pasieks savo tikslų, ar ne.
Institucijos teigia, kad šis vertinimas yra už praėjusius, tai yra 2024 metus, be to, jos negali vertinti partnerių. „Kalbant apie JAV vertinimus, čia ne žvalgybos darbas vertinti partnerius ir politiką“, – teigė E. Paulavičius.
Taip pat skaitykite
Be sąjungininkų Rusija to nepajėgtų
Pasak karinės žvalgybos vado, pulkininko E. Paulavičiaus, Rusijos valdžia skiria didžiulį dėmesį karo pramonės plėtrai ir ginkluotės gamybai. „Žvalgybos duomenimis, Rusija per pastaruosius dvejus metus padvigubino stambaus kalibro šaudmenų gamybą, vykdė kovos technikos modernizavimą ir gamybą. Tai pasiekta, visų pirma, efektyviau išnaudojant jau turimus pajėgumus, iš naujo paleidžiant ilgai nenaudotas gamybos linijas, darbus vykdant keliomis pamainomis, vykdant griežtą gamybos procesų priežiūrą“, – teigė E. Paulavičius.
Šiais metais pristatomame vertinime žvalgyba konstatuoja, kad Rusija turi pakankamai resursų tęsti karą prieš Ukrainą ne vienerius metus ir šiai valstybei visiškai nesvarbūs nei didžiuliai žmogiškieji nuostoliai, nei finansų sistemos problemos, nei su karo pramone nesusijusių ekonomikos sektorių stagnacija. Tiesa, to ji negalėtų daryti, jeigu neturėtų tokių sąjungininkų kaip Kinija, Iranas ar Šiaurės Korėja.
„Šiaurės Korėja tiekia Rusijai artilerijos sviedinių, balistinių raketų, artilerijos sistemų, į Rusiją taip pat išsiuntė apie dešimtis tūkstančių karių, kurie įsitraukė į kovos veiksmus Kursko srityje“, – teigia E. Paulavičius.
„Iranas perdavė bepiločių orlaivių „Shahed“ gamybos technologiją, ekspertizę ir padėjo pasistatyti jų gamyklą, dėl ko šiandien matome tūkstančius Rusijos smogiamųjų bepiločių orlaivių „Geran-2“, skrodžiančių Ukrainos dangų ir naikinančių energetinę ir kitą kritinę infrastruktūrą Ukrainoje“, – pridūrė karinės žvalgybos vadas.
Rusija nevengia demonstruoti ir branduolinius raumenis, atnaujino branduolinio ginklo doktriną. Taip bandoma įbauginti Vakarų šalis ir priversti mažinti ar visai nutraukti paramos tiekimą Ukrainai.
Baltarusija išlieka priklausoma nuo Rusijos, šios šalies oro erdvė yra atvira Rusijos bepiločiams orlaiviams. Minskas taip pat mokosi iš Rusijos kariuomenės sėkmių ir nesėkmių Ukrainoje, stiprina savo ginkluotąsias pajėgas, planuoja kurti papildomas pajėgas pietų kryptimi, nes mano, jog iš Ukrainai Baltarusijai kyla grėsmė.
Rusijos biudžetas karui yra milžiniškas
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime žvalgyba rašo, kad Kremliui kol kas pavyksta rasti milžiniškų finansinių resursų sekinimo karui Ukrainoje. 2025 metais Rusijos išlaidos gynybai sudarys 130 mlrd. eurų ir 6,3 proc. bendrojo šalies produkto.
„Tai bus didžiausias Rusijos karinis biudžetas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo ir beveik keturis kartus didesnis nei 2021 metais – prieš Maskvai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą“, – rašoma dokumente ir kartu priduriama, jog realūs asignavimai karui bus dar didesni, nes Rusija papildomai lėšų skiria iš įslaptintos biudžeto dalies.
„Faktinės karinės išlaidos kartu su įslaptinta dalimi gali siekti iki 9 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė karinės žvalgybos vadas E. Paulavičius.
Pasibaigus kovoms Ukrainoje – grėsmė į mūsų pusę
Žvalgybos vertinimu, jeigu konfliktas Ukrainoje būtų įšaldomas arba susitarta dėl taikos, Rusija iškart imtų kaupti atsargas karui su NATO ir įgytų pajėgumą testuoti Aljansą.
„Sumažėjus poreikiams fronte Rusija pradės kaupti ginkluotės ir amunicijos atsargas, kurių jai reikėtų tiesioginio karinio konflikto su NATO metu“, – teigė E. Paulavičius.
Rusijos intencijas liudija 2021 metais išsakytas ultimatumas Vakarams, kad NATO atitrauktų karius ir ginkluotę iš Aljanso valstybių, kurios į NATO įstojo po 1997 metų. Tai paliktų Rytų Europos valstybes neapsaugotas.
Rusija 2022 metais paskelbė vykdanti karinę reformą, kuri turėtų lemti, jog Rusijos ginkluotųjų pajėgų personalo, ginkluotės ir kovos technikos skaičiai Vakarų kryptimi turi padidėti 30–50 proc. Pagal reformą Rusija planuoja turėti 1,5 mln. karių kariuomenę. Lietuvos žvalgybos vertinimu, tai įgyvendinama. Kinijos parama Rusijai leidžia jai greičiau įgyvendinti ginkluotųjų pajėgų reformą.
„Kaip bebūtų sėkmingai bevystantys šiandieninį karinį raumenį arba įgyvendindami ginkluotųjų pajėgų reformą, tai esant šiandieninės sąlygoms, vykstant karui Ukrainoje jie vienareikšmiškai negalėtų to padaryti. Bet atsiradus palankioms sąlygoms, perėjus prie paliaubų, priėjus prie taikos susitarimų Rusija vidutiniu laikotarpiu (kalbame tarp 3-5 metų) turėtų galimybę vystyti toliau ginkluotąsias pajėgas, įgyvendinti 2022 metais numatytą reformą ir vidutinėje perspektyvoje turėtų pakankamą pajėgumą ne plačiai intervencijai arba dideliam konfliktui su NATO bendrąja prasme, bet turėtų pakankamą pajėgumą testuoti NATO“, – teigia E. Paulavičius.
Žvalgybos vertinimu, tai gali skatinti Rusijos vadovybę panaudoti karinę jėgą klaidingai įvertinus situaciją ir tikintis, kad NATO nesugebės laiku reaguoti, o Rusijai pavyks konfliktą lokalizuoti ir greitai pasiekti norimų rezultatų.
Kitaip tariant, jeigu Rusija manys, kad gali greitai užpulti vieną ar kelias NATO valstybes ir lokalizuoti konfliktą iki sureaguos visos Aljanso valstybės, ji sugebės išvystyti reikiamus pajėgumus.
„Susiklosčius palankioms aplinkybėms Rusija arba Vladimiras Putinas konkrečiai nebūtinai turėtų save riboti to nepadaryti. Dėl to kalbame apie tinkamą atgrasymą. Yra angliškas terminas credible deterrence. Įtikinamo atgrasymo kūrimą, savo ginkluotųjų pajėgų vystymą, taip pat darbą Aljanse su partneriais. Tas, be abejo, minimizuotų tokių scenarijų įgyvendinimą“, – kalbėjo E. Paulavičius.
Kaip teigia žvalgyba, svarbiausia mūsų regione Rusiją atgrasantys veiksniai yra Baltijos šalių gynybos stiprinimas ir rytiniame NATO flange dislokuoti sąjungininkų pajėgumai.
„Nepaisant įtampos, saugumo situacijos ir neigiamų tendencijų Rusijos karinė agresija prieš NATO gali būti užkardyta. Rusiją atgraso glaudūs mūsų ir sąjungininkų santykiai, gynybos pajėgumų stiprinimas. Labai svarbūs atgrasymo veiksniai yra Lietuvos visuomenės pilietinis sąmoningumas ir atsparumas grėsmėms“, – teigė E. Paulavičius.
Kas nutiktų panaikintus Vakarų sankcijas?
Žvalgybos vertinimu, Lietuvos ir kitų rytinių NATO valstybių saugumui kenktų ir jeigu būtų švelninamos arba naikinamos tarptautinės sankcijos Rusijai. Tai leistų Rusija kokybiškiau vystyti ginkluotųjų pajėgų reformą, tęsti karą Ukrainoje. Apie sankcijų švelninimą kalba kai kurie JAV politikai, kai Donaldas Trumpas ėmėsi santykių normalizavimo su Rusija.
„Blogiausias scenarijus yra sankcijų [švelninimas, atšaukimas] tiems komponentams, elementams, mikroelektronikai, tam tikroms vakarietiškoms dalims, kurios padeda vystyti gynybos pramonę ir kurti ginkluotę. Sankcijų nuėmimas tokiai kategorijai, be abejo, spartintų reformos įgyvendinimą ir leistų Rusijos ginkluotąsias pajėgas greičiau vystyti iš kiekybinio lygio į kokybinį“, – teigė karinės žvalgybos vadas.
„Be jokios abejonės, ir energetiniai resursai. Tai yra, nafta, dujos ir taip toliau. Nors pagal tam tikrus duomenis jie ir taip laisvai plaukia į Europą, tik slaptai, bet jeigu sankcijos būtų nuimtos, tai automatiškai būtų stiprus papildymas Rusijos biudžetui toliau finansuoti karą Ukrainoje ir toliau grasinti visai Europai bei pasauliui karu ir okupacijomis“, – pridūrė Valstybės saugumo departamento vadovas D. Jauniškis.
Pasak E. Paulavičiaus, pajamos iš šešėliniu laivynu gabenamos naftos Rusijoje sudaro apie 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto jau dabar, kai sankcijos galioja. Sankcijų atšaukimas natūraliai Rusijos pajamas iš energetinių išteklių eksporto žymiai padidintų.
